- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-293-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01146-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“, uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“
- Pareiškėjas
- P. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“, uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“, antstolei R. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankroteka“. Pareiškėjas nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-210-479/2009, kuriuo kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ iš pareiškėjo išieškoma suma yra 16 554,89 EUR. Nurodo, kad šis kreditorius 2019 m. spalio 10 d. pranešimu informavo, kad pareiškėjas pranešimo surašymo dieną yra skolingas 8026,51 EUR. Nurodo, kad pagal vykdomąjį raštą pareiškėjas pareiškimo surašymo dieną šiam kreditoriui yra skolingas 8044,33 EUR. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-210-479/2009, kuriuo kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ pripažinta teisė reikalauti iš pareiškėjo 7240,50 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, apskaičiuotų pagal šią sumą, nuo 2004 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad šis kreditorius 2019 m. spalio 7 d. pranešimu informavo, kad pareiškėjas pranešimo surašymo dieną yra skolingas 8572,32 EUR. Nurodo, kad pareiškėjas pareiškimo surašymo dieną šiam kreditoriui yra skolingas 8593,11 EUR. Pareiškėjas nurodo, kad antstolei R. V. pareiškimo surašymo dieną yra skolingas 307,60 EUR vykdymo išlaidas, neįskaitant antstolės atlyginimo, kuris gali siekti 1000 EUR. Teigia, kad, būdamas 60 metų amžiaus, gaudamas nedideles pajamas, neturėdamas turto, nepajėgia vykdyti finansinių įsipareigojimų. Nurodo, kad skolininkų, nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių, kuriuos pardavęs bent iš dalies galėtų atsiskaityti su kreditoriais, neturi. Be to, dėl pareiškėjo amžiaus yra sunku susirasti geriau mokamą darbą, o skola tik didėja, per metus skolos dydis padidėja daugiau nei 720 EUR suma. Pabrėžia, kad atsisakymas jam iškelti bankroto bylą sąlygotų tolesnį jo finansinės padėties blogėjimą ir skolinių įsipareigojimų kreditoriams didėjimą, o tai būtų nesuderinama su pagrindiniais FABĮ tikslais.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, atstovai į teismo posėdį neatvyko, pranešę, kad nedalyvaus. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra apsimestiniai, nes pareiškėjas gali susirasti geriau mokamą darbą, nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių kvalifikacijai pakelti / pakeisti, santuoką yra nutraukęs fiktyviai, gyvena gerose patalpose, tik imituoja savo prastą finansinę situaciją.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. su pareiškėjo prašymu iškelti bankroto bylą sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Bankroteka“, nustatė terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti, patvirtino 360 EUR sumą bankroto procedūroms atlikti, patvirtino 315 EUR sumą per mėnesį pareiškėjo poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA, kadangi pareiškėjas yra skolingas uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ 8026,51 EUR, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ 8572,32 EUR ir antstolei R. V. 307,60 EUR. Nustatė, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, yra neteistas, išsituokęs 2005 metais, nėra registruotas dėl priklausomybės ligų. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pajamų šaltinis yra uždarojoje akcinėje bendrovėje gaunamas uždarbis, kuris atskaičius mokesčius yra 400,27 EUR per mėnesį, banke lėšų neturi. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo turto ir gaunamų pajamų nepakaktų padengti turimiems skoliniams įsipareigojimams, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nemokus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo sąžiningumo nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“ tokias aplinkybes nurodė atsiliepime, tačiau jų nepagrindė jokiais įrodymais. Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. nurodė, kad pareiškėjas atitinka sąžiningumo kriterijus, vykdymo proceso metu jis sąžiningai vykdė savo prievolę pagal išgales, tačiau dėl sunkios ekonominės padėties, solidaus amžiaus negali visiškai įvykdyti prievolės išieškotojams, skolos suma kiekvieną dieną ne mažėja, o didėja dėl netesybų augimo.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantės (suinteresuoti asmenys) uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį, perduoti bylą nagrinėti iš naujo, sudarant galimybę sudaryti taikos sutartį, arba apeliantėms savanoriškai sumažinti išieškotiną sumą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantė dėl netinkamų faktinių aplinkybių vertinimo dėl pareiškėjo nemokumo nurodo, kad pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėjo įsiskolinimai sudaro pagrindą iškelti bankroto bylą. Teigia, kad visų trijų kreditorių reikalavimų suma sudaro 16 906,43 EUR, todėl 25 MMA suma (13 875 EUR), kai asmuo gali tapti nemokus, viršija tik 3031,43 EUR. Pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA sudaro 607 EUR, todėl MMA sudarys 15 175 EUR, o tai nemokumo ribą viršys tik 1731,43 EUR. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas vertino teisiškai nereikšmingą aplinkybę, tai yra pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį į rankas, kadangi kiekvieno asmens gaunamas darbo užmokestis priklauso nuo skirtingai skaičiuojamo gyventojų pajamų mokesčio, įvairių lengvatų ir išimčių.
5.2. Apeliantai dėl netinkamo faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo sąžiningumo vertinimo nurodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, fiktyviai naudojasi FABĮ siekdamas išvengti prievolių kreditoriams. Teigia, kad pareiškėjas norėdamas įrodyti sąžiningumą turi pasirašyti apeliantų siūlomą taikos sutartį, kuria jam būtų sumažinami įsiskolinimai ir atsisakoma nuo teismo priteistų palūkanų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą įvertino formaliai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, pagal apeliantų pateiktas fotofiksacijas iš interneto tinklalapio, gyvena solidžioje aplinkoje, be to, pareiškėjas su sutuoktine išsiskyrė tik formaliai, kadangi toliau veda bendrą ūkį.
5.3. Apeliantai dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių nurodo, kad siekia su pareiškėju sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu sumažindami kiekvieno kreditoriaus finansinį reikalavimą po 1600 EUR ir atsisakydami teismo priteistų palūkanų, jei teismas neiškels bankroto bylos. Nurodo, kad pareiškėjas būdamas sąžiningas, turi sutikti su taikos sutarties sąlygomis. Teigia, kad vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo sudarant suinteresuotiems asmenims bei pagrindiniams kreditoriams galimybę sumažinti savo kreditinius reikalavimus, atsisakyti teismo priteistų procesinių palūkanų, kad pareiškėjo skola nebeaugtų, sudarant taikos sutartį su pareiškėju.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas P. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį faktines aplinkybes nustatė tinkamai. Pažymi, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą.
6.2. Pareiškėjas dėl taikos sutarties sudarymo nurodo, kad apeliantai siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, atskirajame skunde nurodo pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, be to, apeliantai duomenų apie taikos sutarties sudarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismui nenurodė. Teigia, kad apeliantai iškėlus bankroto bylą siekia pakenkti pareiškėjui siūlydami taikos sutarties sąlygas ir toks apeliantų elgesys neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamai įvertino sąlygas, leidžiančias iškelti bankroto bylą, tai yra pareiškėjo nemokumą ir jo sąžiningumą. Apeliantai nurodo, kad siekia sudaryti su pareiškėju taikos sutartį, dėl to byla turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo nemokumą ir jo sąžiningumą spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ar apeliantų siūloma taikos sutartis sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
12. Pirmiausia nesutinkama su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nemokumą. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ yra skolingas 8026,51 EUR, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ yra skolingas 8572,32 EUR, antstolei R. V. – 307,60 EUR. Iš viso skolingas 16 906,43 EUR. Šių įsipareigojimų įvykdymo terminai suėję ir šios aplinkybės atskiruoju skundu neginčijamos. Teismas nagrinėjamu atveju neturi teisėto pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pareiškėjo nemokumas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas netinkamai. Priešingai, byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjo 16 906,43 EUR įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, akivaizdžiai viršija 25 MMA atsižvelgiant į 2019 metais (13 875 EUR) ir 2020 metais (15 175 EUR) Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, įvertinus tai, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų neturi, o gaunamas užmokestis yra 400,27 EUR per mėnesį, akivaizdu, jog pareiškėjas neturi objektyvios galimybės 16 906,43 EUR įsiskolinimo padengti kreditoriams greitu metu, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas yra nemokus.
14. Apeliantai taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjo sąžiningumas. Teigia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, formaliai išsiskyrė su sutuoktine ir gyvena solidžioje aplinkoje, tai patvirtina byloje pateiktos apeliantų interneto tinklalapio fotofiksacijos. Pažymi, jog apeliantas įrodytų savo sąžiningumą, jei sudarytų taikos sutartį su apeliantais sumažindamas turimus įsiskolinimus kreditoriams.
15. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
16. Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.
17. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti pareiškėjo sąžiningumą, savo iniciatyva patikrinęs Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad pareiškėjui trejų metų laikotarpiu nebuvo iškelta bylų dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus aplinkybių apie galbūt nesąžiningus sandorius nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Antra, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas įvertintinas ir tuo, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs rašytinius įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiems kreditoriams laiku pateikė duomenis apie ketinimą kelti bankroto bylą, teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl nemokumo aplinkybių, be to, nagrinėjamu atveju nenustatytas nemokumo priežastinis ryšys su galimu pareiškėjo nesąžiningumu, kartu įvertinant ir tai, jog pareiškėjas yra neteistas, neregistruotas dėl priklausomybės ligų, antstolė, vykdžiusi vykdomąją bylą iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, patvirtino, jog pareiškėjas yra sąžiningas. Apeliantų argumentai, jog pareiškėjas išsiskyrė formaliai, o gyvena solidžiai, yra deklaratyvūs, rašytiniais įrodymais nepagrįsti, apeliantų pateiktos namo fotofiksacijos nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra gera (CPK 178 straipsnis), pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas santuoką nutraukė 2005 m. vasario 21 d., tai yra daugiau kaip prieš 14 metų iki bankroto bylos iškėlimo, o nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo atmetami kaip nepagrįsti.
18. Trečia, apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, sudarant galimybę sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta 2019 m. lapkričio 25 d. Apeliantų pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantai 2019 m. gruodžio 2 d. išsiuntė pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui antstolei R. V. siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo kiekvienas apeliantas siūlo sumažinti kreditinius reikalavimus po 1600 EUR atsisakant teismo priteistų palūkanų, jei pareiškėjui nebus keliama bankroto byla. Taikos sutarties projektas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateiktas.
19. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kuriam nors klausimui pakartotinai išspręsti ar juo labiau naujiems reikalavimams kelti ir nagrinėti, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantai siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo neteikė, tokių aplinkybių atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, pažymėtina, kad taikos sutarties projektas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateiktas (nutarties 18 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde apeliantų įvardijamos visiškai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos yra atsiradusios jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantai šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-10/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra teisėto pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis apeliantų nurodomomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iškelta bankroto byla neužkerta kelio kreditoriams reikšti finansinius reikalavimus, kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas (nutarties 10 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 9–22 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas pareiškėjui iškelti bankroto bylą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.