Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8202-901/2014 pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, paskelbiant pirmąsias pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal LR CPK 137 straipsnio 2 dalį be kitų nurodytų pagrindų teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas LR CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jokiais ankstesniais skundais neprašė panaikinti antstolės V. Š. 2014-08-13 patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014, Nr. 0071/11/02017, todėl skundas nėra pakartotinis, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu, laiko jį nepagrįstu bei neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių.

Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo dėl antstolės veiksmų turinio matyti, kad pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant antstolės V. Š. 2014-08-13 patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo pareiškėjos nekilnojamam turtui Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymą bei panaikinti minėtą antstolės 2014-08-13 patvarkymą (2-3 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014 atmetė pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė atšaukti 2014-08-13 patvarkyme nurodytų dvylikos žemės sklypų varžytynes. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog 2014-08-13 antstolės patvarkymas dėl varžytinių skelbimo buvo priimtas laikantis LR CPK 706, 707 straipsnių reikalavimų ir, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo, teismas vertino, jog nėra pagrindo stabdyti antstolės V. Š. veiksmų, todėl pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos teismas 2014-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1024-210/2014, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-08 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad antstolės V. Š. veiksmai vykdomose bylose yra teisėti ir nėra įstatyminio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš įkeisto turto.

Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8099-776/2014 netenkino pareiškėjos R. V. prašymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. Š. 2014-08-13 patvarkymų dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014, Nr. 0071/11/02017 vykdymą. Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl patvarkymų dėl varžytinių paskelbimo vykdymo sustabdymo pagrįstumo, Šiaulių apylinkės teismas pripažino, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Šiaulių apygardos teismas apeliacinį procesą pagal apeliantės (skolininkės) R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nutarties nutraukė, nustatęs, kad įvykus pirmosioms varžytynėms, teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas sustabdyti antstolės patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo vykdymą, pagrįstumo vertinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, jog antstolė, atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, nurodė, jog skundžiamas 2014-08-13 patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo jau įvykdytas ir 2014-09-12 baigėsi įkeistų žemės sklypų varžytynės, kurių metu dalis sklypų buvo parduota (Šiaulių apygardos teismo 2015-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-91-368/2015).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-7689-949/2014 ir Nr. 2-8099-776/2014 buvo sprendžiami tie patys, kaip ir nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei antstolės 2014-08-13 priimto patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 teisėtumo klausimai, todėl pareiškėja atskirajame skunde teigdama, kad anksčiau 2014-09-15 skunde nurodytų reikalavimų nereiškė, akivaizdžiai klaidina teismą bei nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad proceso šalis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai bei teisingai (LR CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek civilinėse bylose Nr. 2-7689-949/2014 ir Nr. 2-8099-776/2014, tiek konkrečiu atveju pareiškėja prašė panaikinti tą patį antstolės 2014-08-13 patvarkymą dėl pirmųjų nekilnojamojo turto varžytynių paskelbimo bei taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą sustabdyti minėto patvarkymo vykdymą. Apeliantė pateiktus reikalavimus iš esmės grindė tais pačiais argumentais – skolos likučio nenurodymu, parduodamo turto eiliškumo nesilaikymu bei kitais argumentais. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2014-09-15 skundą dėl antstolės veiksmų apeliantė pateikė nesilaikydama LR CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t.y. skundą dėl antstolės veiksmų pateikė teismui, o ne antstolei per LR CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tais atvejais, kai antstolis per LR CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą ((pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2014-09-15 Šiaulių apylinkės teismui pateikti reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei panaikinti antstolės V. Š. 2014-08-13 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017, buvo išnagrinėti Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014 ir Nr. 2-8099-776/2014, konkrečiu atveju minėtose bylose priimti sprendimai yra įsiteisėję, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą LR CPK 137 straipsnio 2 punkto 4 punkto pagrindu. Be to, kaip minėta, pareiškėja pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų taip pat nesilaikė ir išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl išdėstytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-17 nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai.