- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- e2YT-5389-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00987-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., R. T., notarė Asta Aukštakalnienė, G. K.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis, Artūras Taroza
suinteresuotų asmenų S. K. ir G. K. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Tarozai, suinteresuoto asmens R. T. atstovui advokatui R. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. T., S. K., notarė Asta Aukštakalnienė ir G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos E. Š. mirties. Pagrindiniai pareiškimo motyvai:
1.1. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys R. T. ir S. K. yra E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) našle, vaikai. Pareiškėjas apie savo motinos Š. mirtį sužinojo 2025 m. kovo mėnesio pabaigoje grįžęs iš Anglijos į Lietuvą, kadangi apie šį faktą pareiškėjui būnant užsienyje jo niekas neinformavo. E. Š. palikimą sudaro butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Šilutėje, (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas gyveno iki išvykimo laikinam gyvenimui ir darbui užsienyje. Pareiškėjas kreipėsi į Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarę A. Aukštakalnienę mirusios motinos palikimo priėmimo tikslu, tačiau jam ten buvo pasakyta, kad E. Š. palikto turto paveldėjimo veiksmai yra užbaigti. E. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą apie kurį pareiškėjo niekas neinformavo. Palikimą priėmė suinteresuoti asmenys R. T. ir S. K.. Pareiškėjas po sužinojimo apie motinos mirtį, elgėsi rūpestingai, operatyviai kreipdamasis teisinės pagalbos, taip pat mano, kad pareiškėjas pagrindė, jog įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino eigos metu realiai egzistavo konkrečios faktinės pareiškėjo nurodytos aplinkybės E. Š. palikimui priimti (jo gyvenimas užsienyje, pareiškėjo nežinojimas apie motinos mirtį), kurias vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas teismui pripažinti kliudžiusiomis pareiškėjui laiku ir tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnyje numatytus veiksmus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
2.1. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų S. K., R. T. motina E. Š. (duomenys neskelbtini). buvo sudariusi santuoką su R. B., su kuriuo susilaukė vaikų suinteresuotų asmenų S. K., R. T., R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., (duomenys neskelbtini) E. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. Š., su kuriuo susilaukė vaiko – pareiškėjo. S. K. sudarė santuoką su E. K., mirusiu (duomenys neskelbtini) su kuriuo susilaukė sūnaus G. K..
2.2. E. Š. kartu su sutuoktiniu A. Š. turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise privatizavę 2 kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, kuriame faktiškai ir gyveno. Kartu su jais gyveno pareiškėjas, kuris buvo tėvų išlaikomas, nes pats nedirbo ir neturėjo pajamų, piktnaudžiavo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, iš namų grobė ir pardavinėjo tėvų daiktus, apsisvaiginęs smurtavo prieš pačius tėvus, dėl ko ne kartą teko kreiptis į policiją pagalbos. Pareiškėjas buvo ne kartą traukiamas atsakomybėn už teisės pažeidimus, be to, jis turi skolų kreditoriams, todėl jo įsiskolinimus priverstinai išieško antstoliai. Maždaug prieš aštuonerius metus laiko, likus maždaug dviem metams iki tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas išvyko iš Lietuvos į užsienį ir apsistojo Jungtinėje Karalystėje, kurioje ir toliau gyveno asocialų gyvenimo būdą.
2.3. A. Š. ir E. Š. buvo sudarę testamentus, kuriuose buvo patvarkę, jog mirties atveju visą savo palikimą palieka vienas kitam. S. K. buvo pavykę per elektronines ryšio priemones susisiekti su pareiškėju, kurio ji prašė sugrįžti į Lietuvą ir padėti globoti sergančius tėvus, tačiau šis atsakė, kad jam yra gera gyventi Jungtinėje Karalystėje, jam nereikia tėvų palikimo, nes jam vis tiek turtą areštuotų antstoliai, jis pats neplanuoja sugrįžti į Lietuvą.
2.4. Po to tėvo A. Š. mirties suinteresuoti asmenys S. K. ir R. T. aktyviai ieškojo būdų kaip apie tai pranešti pareiškėjui. Praėjus apie pusei metų laiko po tėvo mirties pats pareiškėjas elektroninio ryšio priemone vaizdo skambučiu susisiekė su S. K., kuriai pasakė žinojęs apie tėvo mirtį, tačiau negalėjęs sugrįžti į Lietuvą, nes yra praradęs asmens dokumentą. S. K. ir vėl ragino pareiškėją sugrįžti į Lietuvą, nes reikia padėti globoti sunkiai sergančią motiną E. Š., o po šios mirties palikimu liks butas, į kurį jis taip pat galės pretenduoti. Pareiškėjas kategoriškai pareiškė, kad jam jokio motinos palikimo nereikia, nes jam Jungtinėje Karalystėje nieko netrūksta, be to, jeigu priims motinos palikimo dalį, ją vis tiek areštuos antstoliai už jo skolas. Pareiškėjas, nors ir žinojo apie artėjančią motinos mirtį, bet kokius ryšius su suinteresuotais asmenimis nutraukė, jo kontaktiniai duomenys nebuvo žinomi.
2.5. S. K. ir R. T. pagal savo galimybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad apie motinos mirtį būtų informuotas pareiškėjas, t. y. rašė jam pranešimus ir daug kartų skambino į jo socialinio tinklo paskyrą, per kurią anksčiau buvo su juo bendravę, taip pat prašė žmonių, kurie palaikydavo ryšį su pareiškėju, kad šie taip pat informuotų A. Š. apie motinos mirtį.
2.6. Notarė (duomenys neskelbtini) patvirtino paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo R. T. savo paveldėjimo teisę perleido S. K.. Remiantis (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimu S. K. priėmė visą palikėjos E. Š. palikimą, kurį sudaro minėtas butas. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi S. K. šį butą padovanojo sūnui G. K., kuris nuo to laiko su šiuo turtu elgiasi kaip teisėtas savininkas, atliko visapusišką būsto remontą ir kartu su šeima jame gyvena kaip teisėti turto šeimininkai.
2.7. Netikėtai (duomenys neskelbtini) į S. K. namus atėjo neblaivus pareiškėjas su daiktų krepšiu ir pasakė, kad jis už teisės pažeidimus buvo deportuotas iš Jungtinės Karalystės. Pareiškėjas žinojo, kad motina E. Š. yra mirusi ir klausė ar jis dabar yra benamis, nes prieš išvykdamas iš Lietuvos gyveno kartu su tėvais minėtame jų bute. Po to sūnus G. K. ją informavo, kad (duomenys neskelbtini) jam nebūnant namuose pareiškėjas brovėsi į butą, grasino G. K. sutuoktinei J. K., gąsdino vaikus, buvo net atjungęs elektros tiekimą į butą, todėl sūnaus sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie priėmė sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, įpareigodami pareiškėją 15 dienų nesilankyti bute ir nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančių J. K. ir dviejų vaikų. Paleistas iš policijos (duomenys neskelbtini) ankstyvą rytą pareiškėjas pradėjo brautis į suinteresuoto asmens S. K. namus ir jai grasinti, todėl ir vėl teko kviesti policijos pareigūnus, kurie priėmė dar vieną sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, įpareigodami pareiškėją 15 dienų nesilankyti S. K. namuose ir nesiartinti prie jos 100 m atstumu.
2.8. Pareiškėjo aplaidus ir nerūpestingas elgesys bei subjektyvios aplinkybės lėmė termino praleidimą, juolab, kad iki motinos mirties jis buvo aiškiai pareiškęs, kad į jos palikimą neketina pretenduoti. Pareiškėjo atžvilgiu priverstinai išieškoma daug įsiskolinimų, todėl įregistravus nuosavybę pareiškėjo vardu, kreditoriai įgytų teisę reikalauti įsipareigojimo įvykdymo ir/ar turto apsunkinimo (arešto, hipotekos) ar realizavimo, ko pasėkoje, kiltų neigiamos pasekmės suinteresuotų asmenų S. K. ir jos sūnaus G. K. teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus. Jeigu pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, jis pagal įstatymą paveldėtų tik dalį buto, kuris jau perleistas G. K. ir naujasis savininkas šiame savo būste atlikęs kapitalinį remontą. Pareiškėjui nebūtų realios galimybės naudotis savo turto dalimi dėl konfliktiškų santykių su G. K. šeima, be to, savo prievolių jau ir taip nemokančiam pareiškėjui dar padidėtų finansinė našta, nes jam tektų tiek kompensuoti buto pagerinimo, tiek ir mokėti turto išlaikymo mokesčius. Šios aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad pareiškėjas palikimo priėmimo siekia tikslu įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teisėtą lūkestį įgyti paveldimą turtą, atitinkamai jį naudoti, valdyti ir disponuoti ateityje kaip savo.
3. Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisi iš pareiškėjo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
3.1. S. K. ir R. T. per įstatymu nustatytą terminą kreipėsi į notarę A. Aukštakalnienę dėl motinos palikimo priėmimo. Jos informavo notarę apie tai, jog vienas iš palikėjos vaikų – pareiškėjas, gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau joms tiksli jo buvimo vieta nežinoma, todėl paprašė notarės imtis visų įmanomų priemonių, kad pareiškėją surasti ir informuoti jį apie motinos mirtį bei palikimo atsiradimą. Po kurio laiko notarė informavo, kad ji pasitikrino informaciją ir nustatė, kad pareiškėjas yra gyvas ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, kaip suprato, notarė visas priemones informuoti pareiškėją apie motinos E. Š. palikimo atsiradimą išnaudojo, todėl notarė patvirtino, kad jau gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams, kurie nustatyta tvarka į ją kreipėsi.
3.2. Dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) S. K. šį butą padovanojo sūnui suinteresuotam asmeniui G. K.. Nuo to laiko G. K., kaip teisėtas turto įgijėjas naudojasi butu ir elgiasi su šiuo turtu kaip savininkas. Jis savo lėšomis atliko kapitalinį būsto remontą, tam investavo į butą dideles savo šeimos lėšas, prisitaikė jį savo šeimos poreikiams ir iki šiol bute jo šeima gyvena. (duomenys neskelbtini) G. K. nebūnant namuose sutuoktinė J. K. jį informavo, kad į butą braunasi pareiškėjas, kuris reikalauja įsileisti ir jai grasina, gąsdina vaikus, net atjungė elektros tiekimą į butą. J. K. paskambino į Bendrąją pagalbos tarnybą, kuri atsiuntė policijos pareigūnų ekipažą ir šie pareiškėją sulaikė bei išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, įpareigodami pareiškėją 15 dienų nesilankyti minėtame bute, nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančios jo sutuoktinės J. K. ir dviejų vaikų. Pareiškėjas bandė patekti ir į S. K. namus (duomenys neskelbtini).
3.3. Pareiškėjas dar iki įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pabaigos turėjo sužinoti apie motinos E. Š. mirtį ir atsiradusią teisę į jos palikimo dalį. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad grįžęs į Lietuvą pareiškėjas nėjo į tėvų butą, kuriame iki išvykstant gyveno, o nuėjo pas seserį S. K., kuriai pasakė žinantis apie motinos mirtį ir supranta likęs benamiu. Pareiškėjas, žinodamas, jog jo motina sunkiai serga, elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo motinos sveikata, su palikėja ryšių nepalaikė, jos nelankė, nebendravo, nesirūpino jos sveikatos būkle, nors turėjo visas galimybes susisiekti su seserimis ir apie motinos sveikatos būklę sužinoti. Pareiškėjas sergančios motinos neslaugė, jos laidojimu ir kapo priežiūra nesirūpino, palikimą sudarančio buto niekada neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, nors įprastai tokias išlaidas dengia palikimą priimantys (ketinantys priimti) asmenys.
3.4. G. K. yra palikimą sudariusio turto – buto, teisėtu įgijėju ir valdytoju, jis savo bute atliko kapitalinį remontą ir tam investavo daug šeimos santaupų. Be to, G. K. kas mėnesį moka už butą komunalinius mokesčius, todėl akivaizdu, kad jeigu teismas atnaujintų pareiškėjui terminą palikimui priimti, G. K. tektų inicijuoti naują civilinį ginčą dėl lėšų, kurias jis panaudojo buto remontui ir išlaikymui, kompensavimo. Be to, jeigu pareiškėjas taptų buto dalies savininku, šiam nekilnojamajam daiktui ne tik būtų nedelsiant įregistruoti antstolių areštai ir vis tiek pareiškėjas neturėtų disponavimo teisės, be to, tektų spręsti klausimą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes dėl pareiškėjo vedamo asocialaus gyvenimo būdo ir pavojų G. K. šeimai, bendraturčiai neturėtų realių galimybių butu naudotis. Atnaujinus palikimo priėmimo terminą pareiškėjui, būtų pažeisti jau priėmusios palikimą S. K. bei buto sąžiningo įgijėjo teisėti turtiniai interesai ir tarpusavio interesų pusiausvyros užtikrinimas.
4. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepime nurodė, kad sutinka su suinteresuoto asmens S. K. atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis ir jas palaiko.
5. Suinteresuotas asmuo notarė Asta Auštakalnienė, kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
6. Pareiškėjas A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Pareiškėjo atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu paaiškino, jog kelis kartus bandė susisiekti dėl posėdžio su pareiškėju telefonu, tačiau pareiškėjas neatsiliepė.
7. Pareiškėjo atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas gyveno užsienyje ir su suinteresuotais asmenimis nebendravo. Apie motinos E. Š. mirtį jis nežinojo. Notarė A. Aukštakalnienė jau yra išdavusi paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą vienam iš suinteresuotų asmenų ir notarė spręsdama dėl paveldėjimo teisės liudijimo žinojo aplinkybes dėl pareiškėjo, kad jis gyvena užsienyje, tačiau niekas nenurodė kokiomis aplinkybėmis ji išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjui nežinant suinteresuoti asmenys pasidalino palikimą ir perleido jį G. K.. Pareiškėjas grįžo iš užsienio, kadangi buvo deportuotas. Grįžęs suinteresuotų asmenų buvo sutiktas nedraugiškai. Apie pareiškėjo santykius su E. Š. atstovas paaiškinti negalėjo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotų asmenų S. K. ir G. K. atstovas advokato padėjėjas Artūras Taroza teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas vedė asocialų gyvenimą, smurtavo prieš tėvus, nešė daiktus iš namų. Užsienyje gyveno lygiai taip pat, nedirbo. Suinteresuoti asmenys siūlė pareiškėjui grįžti į Lietuvą, tačiau šis atsisakė. Grįžęs pareiškėjas reiškė seseriai pretenzijas. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Be to G. K. į šį palikimą investavo nemažai lėšų, kad jį suremontuoti.
9. Suinteresuotas asmuo S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su pareiškėju nebendrauja, pareiškėjo bijo, kadangi jis yra neadekvatus. Jis mušdavo tėvus. Kai išvyko į užsienį pareiškėjas su E. Š. nebendravo. Po motinos mirties ir prieš jos mirtį, ji (S. K.) bandė su pareiškėju susisiekti. Skambino rugpjūtį jam, prašė grįžti namo, jis sakė, kad negali grįžti, kadangi pavogė jo pasą. Po to nutrūko bendravimas su pareiškėju. Rašė pareiškėjui žinutes, kad jį informuoti apie motinos mirtį. Apie tai, kad pareiškėjas yra užsienyje ji informavo notarę. Notarė vėliau informavo, kad pareiškėjas yra gyvas ir viską žino. Pareiškėjas grįžo į Lietuvą praėjus 3-4 mėnesiams po E. Š. mirties ir buvo atvykęs pas ją į namus. Pareiškėjas sakė, kad yra benamis ir neturi kur gyventi, todėl ji pasiūlė apsistoti pas ją sode. Pareiškėjas supyko. Dėl turto paveldėjimo suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ji paveldėjo visą butą, kadangi sesuo jai perleido savo palikimo dalį, nurodžiusi, kad jai palikimo nereikia. E. Š. butą ji išlaikė ir iki E. Š. mirties, ir po jos mirties. Ji padengė ir E. Š. laidojimo išlaidas.
10. Suinteresuotas asmuo G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jo dėdė. E. Š. yra jo močiutė. Po E. Š. mirties jis bandė susisiekti su pareiškėju per jo (pareiškėjo) draugus. Šiuo metu palikimas (butas) priklauso jam, jį jam padovanojo mama suinteresuotas asmuo S. K.. Butui yra atliktas kapitalinis remontas. Kvitų nėra išsaugojęs. Išleido remontui apie 10 000 Eur neskaičiuojant jo paties darbo. Kai pareiškėjas grįžo iš užsienio jis bandė patekti į butą, išgąsdino vaiką. Davė pareiškėjui pinigų pasui.
11. Suinteresuoto asmens R. T. atstovas advokatas R. S. nurodė, kad sutinka su S. K. atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nesirūpino E. Š.. Pareiškėjui buvo žinoma apie E. Š. mirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų S. K., R. T. motina E. Š. (duomenys neskelbtini). buvo sudariusi santuoką su R. B., su kuriuo susilaukė vaikų suinteresuotų asmenų S. K., R. T., R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., mirusios (duomenys neskelbtini). E. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. Š., su kuriuo susilaukė vaiko – pareiškėjo A. Š..
16. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Didžiosios B. L. C. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl sunkaus kūno sužalojimo ir jam paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
17. E. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą. E. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo S. K. (duomenys neskelbtini) bandė susisiekti su pareiškėju, kad informuotų apie E. Š. mirtį. Taip pat (duomenys neskelbtini) pareiškėjas žinute buvo informuotas apie E. Š. mirtį. Po E. Š. mirties jos palikimą priėmė S. K. ir R. T. (duomenys neskelbtini). Notarė (duomenys neskelbtini) patvirtino paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo R. T. savo paveldėjimo teisę perleido S. K.. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
18. Dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) S. K. paveldėtą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, padovanojo sūnui suinteresuotam asmeniui G. K.. G. K. (duomenys neskelbtini) sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį butui esančiam (duomenys neskelbtini), Šilutėje.
19. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo deportuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo nutarta pareiškėjui paskirti įpareigojimus – 15 dienų nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė, 100 m. atstumu nesiartinti prie J. K. ir S. K.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo nutarta pareiškėjui paskirti įpareigojimus – 15 dienų nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), 100 m. atstumu nesiartinti prie S. K..
20. Pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. Š., po jos mirties liko butas, tuo metu kai mirė mama jis buvo Anglijoje įkalinimo įstaigoje. Apie mamos mirtį sužinojo grįžęs į Lietuvą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius (duomenys neskelbtini) sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.
21. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą savo motinos E. Š. palikimo priėmimo terminą, nurodydamas, kad apie savo motinos E. Š. mirtį sužinojo 2025 m. kovo mėnesio pabaigoje grįžęs iš Anglijos į Lietuvą, kadangi apie šį faktą pareiškėjui būnant užsienyje jo niekas neinformavo. Vis dėlto bylos medžiaga nustatyta, kad S. K. dar prieš motinos mirtį bendravo su pareiškėju ir prašė pareiškėją sugrįžti į Lietuvą, nes reikia padėti globoti sunkiai sergančią motiną. Po E. Š. mirties S. K. (duomenys neskelbtini) skambino pareiškėjui, tokiu būdu bandydama susisiekti su pareiškėju ir informuoti apie E. Š. mirtį. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) žinute buvo informuotas apie E. Š. mirtį.
22. Pareiškėjas pareiškime teigė, kad po sužinojimo apie motinos mirtį jis elgėsi rūpestingai, operatyviai kreipdamasis teisinės pagalbos, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Šilutėje, t. y. praėjus vienai dienai po pareiškėjo grįžimo į Lietuvos Respubliką, jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas už tai, kad jis viešoje vietoje būdamas neblaivus šūkavo, skėsčiojo rankomis, svirduliavo, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyviai nusiteikęs kitų asmenų atžvilgiu ir jam už tai (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta 30 Eur bauda (Administracinių nusižengimų registro išrašas). Be to tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui buvo išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo nutarta pareiškėjui paskirti įpareigojimus, t. y. 15 dienų nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė, 100 m. atstumu nesiartinti prie J. K. ir S. K.. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas dar vienas Smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo nutarta pareiškėjui paskirti įpareigojimus, t. y. 15 dienų nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė, 100 m. atstumu nesiartinti prie suinteresuoto asmens S. K. ir tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 10 dienų nuo grįžimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, be to pareiškėjo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių negalėjo nurodyti ir jo atstovas. Todėl. teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė, jog jo elgesys buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus bei, kad jis operatyviai grįžęs kreipėsi teisinės pagalbos.
23. Kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi S. K. paveldėtą butą padovanojo sūnui suinteresuotam asmeniui G. K., kuris nuo to laiko su šiuo turtu elgiasi kaip teisėtas savininkas, atliko visapusišką būsto remontą ir kartu su šeima jame gyvena kaip teisėti turto šeimininkai.
24. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir joje nurodyta praktika).
25. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju termino pareiškėjui palikimui priimti atnaujinimas ir tokiu sprendimu sukeltos teisinės pasekmės būtų neproporcingos, neadekvačios kito sąžiningo suinteresuoto asmens (G. K.), interesams. Be to, teismo vertinimu tokiu priimtu sprendimu būtų toleruojamas nerūpestingas, atsainus pareiškėjo pasyvus elgesys.
26. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, pareiškėjo nurodytas priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog buvo atidus ir rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo teises ir konstatuoja, kad asmens, praleidusio terminą, interesai nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Todėl teismas reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmeta.
27. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
28. Už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminio mokesčio, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Šiuo metu vartojimo kainų indeksas yra 152,40, todėl šioje civilinėje byloje turėjo būti sumokėtas 57 Eur dydžio žyminis mokestis.
29. Suinteresuotų asmenų S. K. ir G. K. atstovas pateikė įrodymus, kad suinteresuotas asmuo S. K. patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
30. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl pareiškimo netenkinus, iš pareiškėjo priteistinas 57 Eur dydžio žyminis mokestis Valstybei ir suinteresuotam asmeniui S. K. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis žyminis mokestis.
Priteisti iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.