Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1642-866/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-27
Bylos Nr.
e2S-1642-866/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07298-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1642-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07298-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Belisera“ (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Ladaima“ (toliau – atsakovė) priteisti 25 574 Eur neapmokėto nuomos mokesčio, 787,29 Eur sutartinių delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos.

3. Ieškovė nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad pareikšta reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Atsakovei buvo suteiktas protingas terminas prievolei įvykdyti, tačiau ji nepadengė įsiskolinimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turės galimybę realizuoti ar kitaip apsaugoti savo pinigines lėšas ir turtą, kad kreditoriai į juos negalėtų nukreipti išieškojimo. Ieškovės teigimu, tokiu būdu iškiltų pagrįstas ir realus pavojus, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps nebeįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Teismas vertino, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. kad ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad atsakovė žino apie egzistuojančią prievolę ieškovei, tačiau jos nevykdo, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcinga priemonė. Be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantė (ieškovė) UAB „Balisera“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

8. Nurodo, kad galimai būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas arba itin pasunkėti, kadangi ieškovės pareikšta reikalavimo suma yra pakankamai didelė, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam reikalingos nuolatinės investicijos, todėl pareziumuotina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

9. Apeliantės nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog atsakovei buvo suteiktas protingas terminas prievolei įvykdyti. Atsakovė atsisakė bendradarbiauti, piktybiškai vengdama padengti įsiskolinimą. Pažymi, kad atsakovės finansinė padėtis ieškovei nėra žinoma, tačiau faktas, jog ji vengia įvykdyti prievolę rodo jos nesąžiningumą ir prastą finansinę būklę. Ieškovės žiniomis, šio ieškinio pateikimo metu UAB „Ladaima“ veikla yra apribota/nėra vykdoma.

10. Iš UAB „Ladaima“ patalpų yra išvežami daiktai, galimai bandant juos „paslėpti“. Šie veiksmai yra užfiksuoti pridedamose nuotraukose. Atkreipia dėmesį į viešai skelbiamą atsakovo informaciją internetiniame tinklapyje www.rekvizitai.lt, kuriame nurodyta, kad įmonė UAB „Ladaima“ turi skolų VĮ Sodra ir kitiems kreditoriams, taip pat pažymi, kad įmonės veikla yra nuostolinga.

11. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovės veikla yra apribota, įmonė turi skolų, yra rizika, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės lėšos (ar turtas) gali būti išvaistytos ar paskirstytos kitur, dėl ko ieškovė bus priversta inicijuoti naują teisminį ginčą. Dėl šios priežasties, tikėtina, bus pradėta kita civilinė byla taip eikvojant ne tik teismų, bet ir kitų proceso šalių laiką bei lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

18. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, kaip seka iš pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tenkinta. Atskirajame skunde nurodomos pirmosios instancijos teismo išvados nėra ginčijamos, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

20. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

21. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

23. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateikto atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad ieškovė grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui grindžia didele ieškinio reikalavimo suma, atsakovės atsisakymu padengti įsiskonimą, atsakovės prasta finansine būkle ir tuo, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė bus priversta inicijuoti naują teisminį ginčą.

24. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018).

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

26. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

27. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas prasta atsakovės turtine padėtimi, kas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, savaime nėra esminis kriterijus, kuriuo remiantis, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos, tuo labiau, ieškovė neįrodinėja, kad nurodyta nepalanki atsakovės turtinė padėtis buvo sąlygota jos nesąžiningų veiksmų, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad galimas įsiskolinimas nėra padengiamas dėl atsakovės nesąžiningumo. Be to, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sumažinant atsakovės apyvartines lėšas, atsižvelgiant į ieškovės teigimu, blogą įmonės finansinę situaciją, įmonės veikla gali būti sutrikdyta, o tuo pačiu gali sumažėti įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o ieškinio tenkinimo atveju ir su pačiai ieškove. Ieškinio reikalavimo suma, atsižvelgiant į anksčiau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, šiuo atveju taip pat reikšmės neturi.

29. Atskirajame skunde yra išdėstomi argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas gali sąlygoti būtinybę ieškovei inicijuoti naują teisminį ginčą, tačiau plačiau šios aplinkybės nėra detalizuojamos. Pažymėtina, kad galima naujų teisminių ginčų grėsmė savaime apskritai nėra lemiama sprendžiant klausimą ar (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos visų pirma skirtos išimtinai byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o ne išvengti naujų teisminių ginčų. Taigi, nauji teisminiai procesai gali būti aplinkybė, pagrindžianti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, kai tai susiję su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, netaikius arešto ginčo objektu esančiam turtui, jis gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl jo išreikalavimas gali tapti neįmanomas arba labai sudėtingas), be to, bet kuriuo atveju tokios aplinkybės „svoris“ turi būti įvertintas visų kitų aplinkybių (be kita ko, ir (ne)proporcingumo) svarumo vertinimo kontekste (2018 m. kovo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-265-178/2018).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Ieškovei nepagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovės turto areštas, nesant duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė