Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-10-923/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-14
Bylos Nr.: 1A-10-923/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06869-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: D. L.
Civilinis ieškovas: Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Tautvydas Tomkaus

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.10.1.2Bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies (BK 75 str. 3 d.)
1.2.14.5.2.3Sukčiavimas įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (182 str. 3 d.)
1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-923/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06869-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.4; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.2; 1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.2; 2.4.6.4.2; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant M. A. R.,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Tautvydui Tomkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjos advokatės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo

D. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalimi, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 259 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtos bausmės:

- už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), – 3 (trejų) metų laisvės atėmimas;

- už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas;

- už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimas;

- už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 dalimi, bausmes, paskirtas už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su švelnesnėmis bausmėmis, paskirtomis už BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį (6 mėnesius) švelnesnių, D. L. skirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. ir nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio D. L. sulaikymo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio ieškovo Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, iš D. L. Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteista 222 961,20 Eur (du šimtai dvidešimt du tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt vienas euras 20 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuteistajam D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatą nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą 2019 m. balandžio 28 d. D. L. asmens kratos metu rastiems pinigams (kurių kupiūros ir sumos nurodytos skundžiamame nuosprendyje), nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, nuosprendžiui įsiteisėjus, skundžiamame nuosprendyje nurodytas pinigines lėšas nukreipiant civilinio ieškinio atlyginimui.

Dėl šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisto E. N. apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis veikdamas bendrai su A. Č. (mirusiu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu), turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto sutarę, kad jis (D. L.) realizuos nusikalstamu būdu įgytus daiktus, A. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, įmonės vardu 2019 m. sausio 31 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį/užsakymą Nr. 0543 su Baltarusijos Respublikos akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri atstovavo Baltarusijos Respublikos bendrąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, dėl šios įmonės prekių transportavimo, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“„ įsipareigojo iš sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), Portugalijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį - (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką atgabenti 150 dėžių su batais; iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Portugalijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį – (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką atgabenti 1560 dėžių su batais; iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Portugalijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį - (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką atgabenti 180 dėžių su batais, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys ar asmuo laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 2 d. 17.00 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 01.00 val. iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Portugalija; iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Portugalija; iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Portugalija, pakrovė į krovininį vilkiką, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), 9450 avalynės porų, priklausančių Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir kurių bendra vertė buvo 255 165 eurų, po ko šios prekės tyčia nebuvo pristatytos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, esančius Baltarusijos Respublika, (duomenys neskelbtini), o buvo iškrautos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Lenkijos Respublikoje, po ko jis (D. L.) suorganizavo neteisėtai įgyto krovinio dalies (apie 32 203,80 eurų vertės) pervežimą į Lietuvos Respubliką ir kurią 2019 m. balandžio 28 d. G. K. B., nežinojęs apie nusikalstamos veikos darymą, vairuodamas mikroautobusą Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracija Lenkijos Respublika), atvežė į Lietuvos Respubliką, po ko jis (D. L.) atvežtą krovinį perėmė (duomenys neskelbtini), tokiu būdu D. L. ir A. Č. (miręs (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu) savo ir kitų naudai apgaulės būdu neteisėtai įgijo Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 255 165 eurų vertės.

2. Be to, D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, adresu (duomenys neskelbtini), laikė baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,204 g ir melsvos spalvos tabletes (200 vnt.) iš folguotų lizdinių pakuočių „Xanax 1 mg compresse alprazolam“, esančių popierinėse dėžutėse „Xanax 1 mg compresse alprazolam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurios masė yra 0,200 g, iki 2019 m. balandžio 28 d., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai atliko kratą pas jį (D. L.) nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir rado bei išėmė narkotines ir psichotropines medžiagas.

3. Be to, D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad disponavo suklastotais dokumentais, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, automobilyje Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklausė N. N., laikė netikrus:

1. Lietuvos Respublikos vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. Š. vardu;

2. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. K. vardu;

3. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. K. vardu;

4. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. M. vardu;

5. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. M. vardu,

ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė netikrą Jungtinės Karalystės (UK) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. Z. vardu, kurių blankai išspausdinti terminio spausdinimo būdu ant plastiko kortelių, terminiu spausdintuvu taip pat imituotos ir specialiosios blankų technologinės apsaugos priemonės bei išspausdinti duomenys, nuotraukos, parašai, iki, 2019 m. balandžio 28 d., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai atliko kratas minėtame automobilyje ir bute bei rado ir paėmė netikras asmens tapatybės korteles ir vairuotojo pažymėjimus.

4. Be to, D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad sukurstė disponuoti suklastotais dokumentais, o būtent: jis, veikdamas bendrai su E. N., siekdami išsiųsti žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, jis (D. L.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sukurstė E. N. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, E. N. laikė netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu ir netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (AM B1 B C1 C kategorijoms) Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. V. vardu, kurių blankai ir jų specialiųjų apsaugos priemonių imitacija, dokumentuose esantys duomenys, nuotraukos, parašai, kortelės bei pažymėjimo numeriai išspausdinti naudojant terminį spausdintuvą, iki 2019 m. birželio 26 d., kai vykdydamas jo (D. L.) nurodymą dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų išsiuntimo, E. N. (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė juos gavėjai A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siunta gavėjo nepasiekė, po ko jo (D. L.) nurodymu E. N. 2019 m. liepos 24 d. apie 16.50 val. būdamas AB „Lietuvos paštas“ poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinai bandė išsiųsti minėtus žinomai netikrus dokumentus gavėjai A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau E. N. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. jis (D. L.) sukurstė E. N. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

5. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgė į D. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sprendė, kad jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6. Nesutinkant su priimtu nuosprendžiu, nuteistojo D. L. gynėja advokatė A. K. prašo:

6.1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, toliau – nauja redakcija), ir priimti naują nuosprendį – šioje dalyje išteisinti, civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu;

6.2. netenkinant šio prašymo dėl išteisinimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje (nauja redakcija), perkvalifikuojant veiką į BK 189 straipsnio 2 dalį, arba

6.3. netenkinant šio prašymo dėl išteisinimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje (nauja redakcija), perkvalifikuojant veiką į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (nauja redakcija);

6.4. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo, išteisinti;

6.5. netenkinant prašymo dėl D. L. išteisinimo, iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendį ir D. L. atžvilgiu paskirti švelnesnę bausmę.

7. Skunde nuteistojo gynėja nurodė:

7.1. D. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, kaltę pripažino, tačiau nuteistasis nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (nauja redakcija), ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nepadarė minėtų nusikalstamų veikų, todėl toje dalyje prašo jį išteisinti. Be to, nuteistasis akcentuoja, jog jam yra paskirtos per griežtos bausmės.

7.2. Gynėjos vertinimu, nuteisdamas D. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (nauja redakcija), ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus.

7.3. Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (nauja redakcija), gynėja pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus bei pripažindamas nuteistąjį įvykdžius sukčiavimo nusikalstamą veiką, išvadas grindė netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, taip iš esmės paneigdamas asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Iki krovinio realizavimo etapo teismas nenurodė iš esmės jokių argumentų nuteistojo kaltei pagrįsti. D. L. kategoriškai nesutinka, jog teismo nuosprendyje išdėstyti duomenys (skambučių išklotinė, elektroninių ryšių tinklais perduodamoje informacijoje užfiksuoti pokalbiai, Nuteistojo telefone išlikusios susirašinėjimo žinutės, kratos metu rasti dokumentai ar liudytojų G. K. B. bei M. Č. parodymai) patvirtina, kad jo dalyvavimas batų realizavimo epizode neva patvirtina jo savarankišką ir aktyvų indėlį A. Č. inicijuotoje sukčiavimo schemoje ir jam suteikia padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų, vaidmenį. Nuteistasis savo kaltę dėl šios veikos neigė viso proceso metu nuosekliai teigdamas, kad jis iš tiesų nesuprato, jog batai yra vogti ir jis dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Nesutinka, kad jo parodymai būtų buvę nenuoseklūs, o teismo nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kokia apimtimi neva šie parodymai keitėsi. Taip pat teismas nepagrįstai D. L. nepalankia linkme vertina jo sprendimą pasinaudoti BPK 21 straipsnio 4 dalyje jam suteikiama teise atsisakyti duoti parodymus ikiteisminiame tyrime.

7.4. Įvertinant bylos medžiagą, liudytojų parodymus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad D. L. veikė bendrai su šiuo metu jau mirusiu A. Č. ar kitais asmenimis, turint tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad A. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės vardu 2019 m. sausio 31 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį / užsakymą su Baltarusijos Respublikos akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri atstovavo Baltarusijos Respublikos bendrąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, dėl šios įmonės prekių transportavimo, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iš sandėlių, esančių Portugalijoje, pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraščius į Baltarusijos Respubliką atgabenti batus. Byloje nėra nustatyta, kad D. L. šį sandorį būtų inicijavęs ar dalyvavęs jo sudaryme.

7.5. Vienintelė D. L. ir A. Č. sąsaja galėtų būti 2019 m. balandžio 28 d. N. N. priklausančio automobilio Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kratos metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (t. y. transporto priemonės (puspriekabės) nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Č. šios priemonės perdavimo-priėmimo aktas, kvitas, mokėjimo patvirtinimas). Visgi, akcentuoja, jog nuteistasis šių dokumentų buvimą jo naudotame automobilyje gali logiškai paaiškinti – šiuo automobiliu ne kartą yra naudojęsis nuteistojo pažįstamas K. (K.) K., su kuriuo jį supažindino liudytoja A. S. K. tokiu atveju palikdavo kuro, taip pat naudojosi ofise esančiu spausdintuvu, be to, nuteistasis automobilį skolindavo ir pažįstamiems ukrainiečiams, kurie buvo netoliese išsinuomoję būstą. Taigi, bet kurie iš šių asmenų galėjo palikti dokumentus automobilyje.

7.6. Tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 2 d. 17.00 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 1.00 val. iš trijų sandėlių, esančių Portugalijoje, pakrovė į krovininį vilkiką, krovinį, po ko šis krovinys tyčia nebuvo pristatytas į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, esančius Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), o buvo iškrautos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Lenkijos Respublikoje. Taigi, byloje nėra duomenų, kad D. L. būtų dalyvavęs sutarties dėl krovinių pervežimo vykdyme, neteisėtai pakraunant batus į vilkiką Portugalijoje ir jas iškraunant Lenkijos Respublikoje. Teismo nuosprendyje vadovaujamasi absoliučiai netiesioginiu įrodymu – telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotine, nurodant, jog šiuo telefono numeriu skambino rusakalbis asmuo, prisistatęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir pateikęs klaidingą informaciją apie krovinio judėjimą, vėliau krovinys dingo. Atliekant šio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad telefono numerio naudotojas daug kartų bendravo (227 sujungimai) su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, kuris yra D. L.. Minėtieji skambučių kiekiai jokiais būdais neatskleidžia skambučių turinio, juolab negali būti laikomas įrodymu neva D. L. su minėtu rusakalbiu asmeniu bendravo apie krovinį, tai net nepatvirtina fakto, kad šis rusakalbis asmuo vežė minėtą krovinį, nes jis tik prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju.

7.7. Teismas nuosprendyje taip pat vadovaujasi iš D. L. paimtame telefone rastais susirašinėjimais, tačiau nuteistasis bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius paaiškinimus, kad šie susirašinėjimai yra ne apie krovinį, o apie absoliučiai kitus batus, tai yra iš bankrutuojančios kompanijos jo draugė buvo supirkusi batus Anglijoje, juos atsiuntė į Lietuvą ir pardavinėjo.

7.8. Galiausiai likę teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai yra susiję tik su dalies krovinio (apie 32 203,80 eurų vertės) pervežimu į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos. Pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. L. būtų žinojęs, kad batai įgyti neteisėtai, t. y. panaudojant apgaulę, jis nežinojo nei iš kur šie batai paimti, nei kokiu būdu. Byloje nenustatyti jokie D. L. ir A. Č. ryšiai, nėra duomenų apie kokį nors išankstinį susitarimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad batai neteisėtai užvaldyti laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 3 d., o pagal bylos duomenis apie D. L. kokius nors veiksmus, kuriuos būtų galima susieti su minėtais batais, sužinoma iš elektroninių ryšių kontrolės 2019 m. balandžio mėn., kai batai jau kelis mėnesius buvo valdomi nenustatytų asmenų.

7.9. Akivaizdu, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo D. L. veiksmai turėjo būti teisiškai vertinami tik nuo dalies batų krovinio (kurio vertė 32 203,80 eurų) pervežimo į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos. Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad K. (K.) K. pasiūlė jam prekiauti batais, nurodė jų kainą ir pasiūlė „užsimesti“ kelis eurus ir taip užsidirbti. K. prašė padėti pervežti batus į Lietuvą, kurie skirti klientui Lietuvoje, ir juos pasaugoti kelias dienas. Nuteistasis padėjo surasti transportą, rado vietą, kur batus kelias dienas pasaugoti, batai buvo atvežti pas M. Č. Tačiau nuteistasis nebuvo nieko iš anksto sutaręs su A. Č. ar kitais asmenimis, batų kilmės nežinojo, sukčiavimo schemoje nedalyvavo. Jo buvo tik paprašyta padėti dėl minėto pervežimo, taip pat pasiūlyta bandyti pardavinėti batus. Nuteistasis nurodo domėjęsis galimybe Gariūnuose prekiauti batais, iš ko akivaizdu, jog jis nesuprato, kad batai galėtų būti gauti neteisėtais būdais.

7.10. Tuo atveju, jeigu visgi teisėjų kolegija nutartų, kad nuteistojo veiksmuose yra BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo sudėtis (su kuo, pakartotina, nuteistasis nesutinka), tuomet prašo atsižvelgti į tai, kad pagal bylos duomenis, joje nustatyta tik tai, kad D. L. dalyvavo organizuojant dalies krovinio, kurio vertė 32 203,80 eurų, pervežimą į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos, nes dėl likusių teismo nuosprendyje nurodomų krovinių nenustatyti absoliučiai jokie nuteistojo veiksmai. Minėto dalies krovinio vertė 32 203,80 eurų, kuri neviršija 900 MGL, todėl, teisėjų kolegijai patvirtinus pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo veiksmuose yra BK 182 straipsnio sudėtis, prašo perkvalifikuoti veiką į BK 182 straipsnio 2 dalį (aktuali redakcija), kuri, pripažinus D. L. padarius apysunkį nusikaltimą, numato švelnesnę baudžiamąją atsakomybę.

7.11. Galiausiai, teismo nuosprendyje motyvuojant, kokius veiksmus D. L. atliko sukčiavimo schemoje, teigiama, kad D. L. užsiėmė krovinio realizavimu. Teismo teigimu, jis aktyviai organizavo tolimesnį batų gabenimą iš Lenkijos į Lietuvą bei Ukrainą. Jis Lietuvoje rūpinosi batų pardavimu, pats vežė batus parduoti į Gariūnus, pokalbių metu kalbėjo apie jų pardavimą, kas rodo, kad jis turėjo visišką laisvę su jais elgtis savo nuožiūra.

7.12. Mano, kad minėtieji D. L. veiksmai, jeigu teisėjų kolegija nepripažintų, kad nuteistasis nežinojo, jog batai yra įgyti nusikalstamu būdu, galėtų būti kvalifikuojami tik kaip BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Pažymi, kad teisinis reguliavimas nedraudžia teismui nustatyti kitokias faktines aplinkybes ir keisti kvalifikavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

Šalies argumentai

7.13. Akcentuoja, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnį kiltų, jeigu D. L. būtų iš anksto susitaręs ir suvoktų bendrai su A. Č. dalyvaujantis darant jam inkriminuotas sukčiavimo nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad įgyvendinant sukčiavimo mechanizmą dalis bendrininkų gali ir nenaudoti apgaulės, o atlikti tik tam tikrą vaidmenį, kuris gali būti susijęs ir su sukčiavimo būdu gautų daiktų įgijimu ar realizavimu, tačiau bet kokiu atveju yra būtinas susitarimas daryti sukčiavimą ir suvokimas dalyvaujant bendrame sukčiavime (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344- 932/2023). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje D. L. nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad jokiuose susitarimuose su A. Č. dėl dalyvavimo bendrame sukčiavime niekada nedalyvavo.

7.14. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su D. L. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, kad nuteistasis viso proceso metu dėl šios veikos kaltės nepripažino, apklausiamas parodė, kad su juo susisiekė pažįstamas ukrainietis, kuris prašė padėti išsiųsti dokumentus iš Vilniaus miesto. Kokius dokumentus reikėjo siųsti, nuteistasis nesidomėjo. Kadangi D. L. turėjo teisėsaugos nustatytus apribojimus, negalėjo niekur išvykti iš Kauno miesto, tai paprašė sugyventinės N. N. brolio E. N., kad šis jo pažįstamam padėtų išsiųsti dokumentus. E. N. sutiko padėti išsiųsti. Apie tai, kad buvo siunčiami suklastoti dokumentai, nuteistasis nežinojo, šios aplinkybės nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga.

7.15. Tai, kad nuteistasis skambino į pašto skyrių ir domėjosi siunta tik patvirtina, kad jis nežinojo, jog siuntoje gali būti kas nors neteisėto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. L. veiksmuose nėra inkriminuojamos veikos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį sudėties. Dėl šios veikos teismo nuosprendis yra paremtas tik prielaidomis, nors įstatymas reikalauja kaltinamojo kaltę pagrįsti įrodymais. Bet kokios abejonės turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

7.16. Visgi, jeigu teisėjų kolegija nuspręstų, kad nuteistasis kaltu pripažintas pagrįstai, mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą bausmę. Cituojama BK 54 straipsnio 2 dalis ir su šia baudžiamojo įstatymo nuostata susijusi kasacinio teismo praktika.

Šalies argumentai

7.17. Toliau teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog teismas nenustatė D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančiomis aplinkybėmis nurodė tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Visų pirma, gynėjos vertinimu, teismas, individualizuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, visiškai nevertino, kad jis yra gana jauno amžiaus, gyvena su sugyventine ir nepilnamečiu vaiku, juos sieja tvirti ryšiai. Šiuo metu jis dirba dviejose darbovietėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Savo veiksmus vertina neigiamai, dėl dviejų veikų savo kaltę pripažino visiškai. Be to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nuteistasis teisiamas už 2019 m. balandžio mėn. veikas, nuo kurių padarymo jau yra praėję penkeri metai. Visą šį laikotarpį vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas pirmosios instancijos teisme. Cituojama su pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme susijusi teismų praktika.

7.18. Antra, teismų praktikoje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (arba pagal ankstesnę redakciją – BK 182 straipsnio 2 dalį) numatytos nusikalstomos veikos atvejais yra skiriamos ne tik švelnesnės nei trejų metų laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės. Pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai.

7.19. Trečia, teismų praktikoje pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį numatytos nusikalstomos veikos atvejais yra skiriamos švelnesnės nei dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, be to, nuteistasis dėl tokio pobūdžio veikos nėra anksčiau teistas, todėl nelaikytinas recidyvistu. Pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai.

7.20. Ketvirta, skunde nurodomoje teismų praktikoje BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstomos veikos atvejais yra skiriamos švelnesnės nei vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, juolab, kad nuteistasis dėl šios veikos prisipažino, nėra laikomas recidyvistu, nes nėra dėl jos anksčiau teistas. Pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai.

7.21. Galiausiai, jeigu teisėjų kolegija pakeistų nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 189 straipsnio 2 dalį arba į BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujanti BK 75 straipsnio 2 dalimi, prašytų, jeigu būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, esant teisiniams pagrindams, D. L. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. L. gynėjos advokatės A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos.

11. Apeliaciniu skundu yra ginčijama nuteistojo D. L. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje bei įrodymų vertinimas. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteisdamas D. L. pagal minėtus BK straipsnius, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus.

12. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė D. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl kaltinime nurodytų nusikaltimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Šiame kontekste, aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiamo nuosprendžio turiniu, atkreipia dėmesį, jog yra netoleruotina, kuomet nuosprendžio aprašomojoje dalyje išrašant įrodymus pagrindžiančius kaltinamojo kaltę, šiuo atveju pokalbių išklotines, yra perkeliamas visas procesinis veiksmas, t. y. pokalbio turinys. Teismo priimtas nuosprendis turi būti aiškus ir suprantamas, jame negali būti jokių neaiškumų, todėl priimant nuosprendį yra svarbu patikrinti tik tuos duomenis, kurie pagrindžia ar paneigia asmens kaltę. Bet koks perteklinis nereikšmingas informacijos pateikimas gali apsunkinti teismo nuosprendžio supratimą. Visgi, ši aptarta aplinkybė nėra esminė bei nepaneigia to, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino D. L. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. L., veikdamas bendrai su A. Č., kuris yra miręs, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto sutarę, kad D. L. realizuos nusikalstamu būdu įgytus daiktus, D. L. suorganizavo neteisėtai įgyto krovinio dalies (apie 32 203,80 Eur vertės) pervežimą į Lietuvos Respubliką, ir šią krovinio dalį 2019 m. balandžio 28 d. G. K. B., nežinojęs apie nusikalstamos veikos darymą, vairuodamas mikroautobusą „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracija Lenkijos Respublika), atvežė į Lietuvos Respubliką, po ko D. L. atvežtą krovinį perėmė (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu D. L. ir A. Č. savo ir kitų naudai apgaulės būdu neteisėtai įgijo Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 255 165 Eur vertės.

14. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su D. L. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, visų pirma nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistąjį įvykdžius sukčiavimo nusikalstamą veiką, išvadas grindė netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, taip iš esmės paneigdamas asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog svarbūs tiek duomenys kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Taigi, iš esmės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiesioginiais įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

15. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. L. kaltės dėl inkriminuoto sukčiavimo veikiant bendrininkų grupėje nepripažino. Nuteistasis parodė, kad A. Č. nepažįsta. Kaltinime nurodytą krovinį padėjo atvežti iš Lenkijos, tačiau nežinojo, kad jis buvo vogtas, nurodė, kad batus pasiūlė įsigyti asmuo vardu K. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad D. L. dalyvavo darant sukčiavimą bei veikė bendrininkų grupėje. Aukštesnysis teismas, nesutikdamas su šiais skundo argumentais, visų pirma pažymi, jog bylos duomenimis pagrįstai nustatyta, jog siekiant sukčiauti buvo įsigyta veikianti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią savo vardu įsigijo A. Č. bei priskyrė save įmonės direktoriumi. Tai, kad A. Č. įsigijo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina byloje apklausti liudytojai M. K. ir A. K., kurie parodė, kad 2018 m. liepos 16 d. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė A. Č., kurį atpažino 2019 m. kovo 7 d. asmens parodymo atpažinti protokolu (4 t., b. l. 63–67, 78–82). A. Č. įsigijus minėtą įmonę, 2019 m. sausio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinių pervežimo sutartį/užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) su Baltarusijos Respublikos akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri atstovavo Baltarusijos Respublikos bendrąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios įmonės prekių transportavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iš sandėlio (duomenys neskelbtini), Portugalijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį – (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką atgabenti 150 dėžių su batais; iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini)Portugalijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį – (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką atgabenti 1560 dėžių su batais; iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Portugalijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį – (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką atgabenti 180 dėžių su batais (2 t., b. l. 7–17, 41–50). Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys ar asmuo laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 2 d. 17.00 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 01.00 val., iš minėtų sandėlių, pakrovė į krovininį vilkiką, su priekaba, 9450 avalynės porų, priklausančių Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir kurių bendra vertė buvo 255 165 Eur. Tai, kad minėtos prekės, t. y. batai buvo pakrauti veikiant būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina byloje esantis dokumentas, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. sausio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo puspriekabę Schmitz SCS 24/L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 20–44), būtent tą, į kurią ir buvo pakrautas krovinys. Tačiau šios prekės nebuvo pristatytos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, esančius Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Baltarusijos Respublikos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bei Baltarusijos Respublikos bendros ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose nurodomos aplinkybės (1 t., b. l. 22–23, 2 t., b. l. 80–81, 112). Minėtos prekės buvo iškrautos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Lenkijos Respublikoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą. O ir apeliaciniame skunde šios nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo konstatuota išvada, jog D. L. veikė bendrai su A. Č. Visų pirma, nesutinkant su teismo nustatytu bendrininkavimu, teigiama, kad D. L. neatliko jokių veiksmų iki 2019 m. balandžio 28 d. dalies krovinio pervežimo į Lietuvos Respubliką. Šiame kontekste svarbu tai, kad remiantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojais, organizatoriais, kurstytojais ir padėjėjais. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Be to, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Taip pat pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-51-788/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju, vien ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad D. L. būtų tiesiogiai prisidėjęs prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, sutarčių sudarymo su Baltarusijos įmonėmis bei prekių pakrovimu iš Portugalijoje esančių sandėlių pagal tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, nepaneigia to, jog jis išties dalyvavo bendrininkų grupėje siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog sukčiavimo schema nesibaigia minėto krovinio su batais užvaldymu bei iškrovimu Lenkijos Respublikoje, kadangi kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, asmenų tikslas yra įgyti ne patį krovinio turinį, tačiau jį realizuoti bei gauti grynuosius pinigus. Būtent ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas, jog D. L. suorganizavo neteisėtai įgyto krovinio dalies pervežimą į Lietuvos Respubliką ir kurią 2019 m. balandžio 28 d. G. K. B., nežinojęs apie nusikalstamos veikos darymą, vairuodamas mikroautobusą „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į Lietuvos Respubliką, po ko D. L. atvežtą krovinį perėmė (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. L. veikė bendrai su A. Č. ar kitais asmenimis turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. aktyviai dalyvavo vykdant sukčiavimą, t. y. padėjo organizuoti tolimesnį krovinio realizavimą. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nustatyta, kad D. L. intensyviai bendravo su Lenkijos ir Ukrainos piliečiais bei derino pavogtų prekių realizavimą tiek Lietuvoje, tiek ir Ukrainoje. Minėtos kontrolės metu nustatyta, kad D. L. bendravo su Lenkijos piliečiu A. M. bei su juo derino pagrobtų prekių gabenimą. Iš pokalbių išklotinės matyti, jog D. L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino Lenkijos piliečiui A. M. į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). D. L. pokalbio metu nurodė: „klausyk, kas vyksta su tais, eee, norime penktadienį pakrauti mikroautobusą. Ar gali paskambinti, paimti tą mikroautobusą?“, „du kartus reikia – vieną į Lietuvą ir vieną į Ukrainą“, „Na, aš manau, kad pirma padarysim Ukraina, o antrą padarysim į Lietuvą“. Po ko D. L. tą pačią dieną paskambina nenustatytam vyrui, kalbančiam lietuvių kalba. D. L. sako: „Nu parvežti batų tų noriu, žinai, pradėt pardavinėt?“, „Aš dar parvešiu visą autobusą batų kai karoče galim pajudėt su batais normaliai“. Kas iš esmės patvirtina, jog D. L. kalbėdamas telefonu su A. M. dėl mikroautobuso pakrovimo, kalba apie batų pervežimą. Iš pokalbio turinio su A. M. matyti, jog asmenys sutarė, kad A. M. pasikalbės su vairuotoju bei pakraus į Lietuvą bei Ukrainą vežamas prekes. Tai, kad D. L. išties organizavo krovinio gabenimą į Lietuvą patvirtina ir liudytojas G. K. B., kuris apklausiamas parodė, kad pirmiausia batus iš Lenkijos vežė į Ukrainą, po to mikroautobusas buvo naujai pakrautas ir jis 2019 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. išvažiavo link Lietuvos. Liudytojas nurodė, jog maršrutą, t. y. kur važiuoti jam nurodė D. L., su kuriuo bendravo telefonu. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina užfiksuotų pokalbių išklotinė bei D. L. 2019 m. balandžio 27 d. 17:47:54 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsta trumpoji SMS žinutė minėtam liudytojui į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turinys: (duomenys neskelbtini). Kas leidžia daryti išvadą, jog D. L. nurodė vairuotojui vietą, kur atvežti krovinį. Be to, tai, kad D. L. išties liudytojui davė nurodymus kur vežti krovinį patvirtina ir 2019 m. balandžio 28 d. 05:27:50 val. G. K. B. skambutis D. L., kurio metu liudytojas informavo, jog iki Kauno jam liko 40 kilometrų atstumas bei vyksta tiek A. M., tiek D. L. nurodytu adresu. Liudytojas parodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. 06.00 val. atvykus nurodytu adresu buvo aptverta teritorija, kurios įvažiavimas buvo uždarytas, todėl laukė kontaktinio asmens. Už poros minučių prie jo privažiavo sidabrinės spalvos „Volvo“ automobilis, asmuo atidarė langą ir jis iš karto atpažino D., kuris pamojo ranka ir liepė važiuoti paskui jį. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini). D. perėmė mikroautobusą bei liudytojui liepė persėsti į „Volvo“ automobilį bei palaukti. Po kurio laiko D. L. grįžo su jau iškrautu mikroautobusu.

18. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. L. parodė, kad jam paskambino A., kuris paklausė ar jo nedomina batai, pasakė, kad bus pilnas mikroautobusiukas. Jis pasakė, kad gali nuvežti batų pavyzdį į Gariūnų turgavietę ir paklausti (17 t., b. l. 11–12). Kiek kitokias aplinkybes nuteistasis parodė teisminio bylos nagrinėjimo metu, pripažindamas, jog organizavo krovinio atvežimą į Lietuvą, suorganizavo sandėliavimą, tačiau tai darė paprašytas draugų. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, vietomis nesutampantys, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti kiti duomenys. Dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie nuteistojo parodymai laikytini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, jog D. L. organizavo dalies krovinio su batais pervežimą iš Lenkijos Respublikos, iš esmės to neneigdamas ir apklausiamas teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais veiksmais aktyviai prisidėdamas prie vykdomo sukčiavimo bendrininkų grupėje. Nors nuteistojo teigimu, jis nežinojo, jog minėtas krovinys, t. y. batai yra gauti nusikalstamu būdu, tačiau byloje esančiais duomenimis šie nuteistojo parodymai paneigti. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog D. L. veikė konspiruotai. Vairuotojui vežusiam krovinį su batais iš pradžių nurodoma vykti į Kauną, vėliau liepiama sekti iki Prienų, po ko pats perėmė mikroautobusą su kroviniu, nurodydamas vairuotojui laukti bei nuvažiavo su kroviniu į iš anksto sutartą sandėliavimo vietą, kur ir iškrovė minėtus batus. Akivaizdu, jog D. L. veikė taip, jog kuo mažiau asmenų žinotų tikrąją krovinio sandėliavimo vietą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jis žinojo ir suprato, jog minėti batai yra gauti neteisėtu būdu. Be to, 2019 m. balandžio 28 d. D. L. sulaikymo metu, pas jį rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio apžiūrą atliekant užfiksuota, kad D. L. su nenustatytais asmenimis bendravo „Whatsap“ bendravimo programėle, kas vėlgi patvirtina, jog nuteistojo bendravimas buvo konspiruotas, taip siekiant, jog nebūtų atskleistas pokalbio turinys. Be to, minėtame telefone taip pat užfiksuotos išsaugotos pagrobtų prekių nuotraukos, vietų, kur yra laikomos prekės (9 t., b. l. 77–79), kas patvirtinta, jog D. L. su kitais asmenimis veikė bendrininkų grupėje. Akivaizdu, jog D. L. kartu su A. Č. bei kitais nusikaltimo vykdyme dalyvavusiais nenustatytais asmenimis, turėjo vieningą tyčią, apgaulės būtų užvaldyti svetimą turtą.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų apie susitarimą tarp D. L. ir A. Č. vykdyti nusikalstamą veiką bei nuteistojo teigimu jis A. Č. nepažįsta, tačiau šiame kontekste, kaip ir teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, reikšminga aplinkybė tai, kad kratos metu automobilyje „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi D. L. rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2018 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo direktoriaus R. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Č. Nuomos objektas - puspriekabė (duomenys neskelbtini); transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas pagal transporto priemonės nuomos sutartį, sudarytas 2018 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini). Nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabę (duomenys neskelbtini). Taip pat kasos pajamų orderio kvitas serija SRA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas 2018 m. gruodžio 14 d. Priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) - 1800 eurų, užstatas pagal nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). Mokėjimo patvirtinimas – 2018 m. gruodžio 20 d. 14:09:54 val. Įmokos kodas – VMI MB. Mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėta suma 5,70 Eur. Gavėjas VMI prie LR Finansų ministerijos. PVM Sąskaita-faktūra Serija AUT Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo puspriekabę GRAY Adams (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėta 726 Eur. Nuomos laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 14 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šie dokumentai galėjo atsirasti automobilyje, kadangi juo ne kartą yra naudojęsis nuteistojo pažįstamas K. K., kuris taip pat naudodavosi ofise esančiu spausdintuvu. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad automobilį skolindavo ir pažįstamiems ukrainiečiams, kurie buvo netoliese išsinuomoję būstą. Visgi, ši nuteistojo versija nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad K. atvažiuodavo pas jį ir prašydavo atspausdinti įvairius dokumentus. Ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. L. parodė, kad K. naudojosi automobiliu „Volvo“, dėl ko ir galėjo likti kratos metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. Č., o ne nuteistojo minimas K., kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Nors liudytoja M. K. parodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pas notarą kartu su A. Č. atvyko ir vyriškis vardu K., kuris kalbėjo rusiškai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas asmuo būtų faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas bei būtų disponavęs minėtos įmonės originaliais dokumentais, kurie turėtų būti saugomi kartu su kitais įmonės svarbiais dokumentais. Teismo vertinimu, visiškai nelogiška, kad pas D. L., kuris nebūtų niekaip susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų laikomi tam tikri įmonės originalūs dokumentai. Be to, ryšį tarp D. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir gauta telefono numerio (duomenys neskelbtini) įvykių išklotinė. Nustatyta, kad telefono numerio naudotojas yra rusakalbis vyras, kuris, pagal liudytojų parodymus, prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir pateikė klaidingą informaciją apie krovinio judėjimą, vėliau krovinys dingo. Atliekant telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad telefono numerio naudotojas daug kartų bendravo (227 sujungimai) su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, t. y. kaip nustatyta D. L. Sutiktina su skundo argumentu, jog minėtas skambučių kiekis neatskleidžia pokalbių turinio, visgi pagrįstai tikėtina, jog pokalbių metu buvo bendraujama dėl krovinio pervežimo ir jame esančių daiktų realizavimo.

21. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog krovinys su batais neteisėtai užvaldyti laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 3 d., o pagal bylos duomenis apie D. L. kokius nors veiksmus, kuriuos būtų galima susieti su minėtais batais, sužinoma iš elektroninių ryšių kontrolės 2019 m. balandžio mėnesį kai batai jau kelis mėnesius buvo valdomi nenustatytų asmenų. Atsakant į šį skundo argumentą bei vertinant nuteistojo D. L. dalyvavimą nusikalstamos veikos – sukčiavimo schemoje, ne ką mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. L. žinojo ir dėl kitų sukčiavimo būdu įgyto krovinio pervežimų. Iš jau aptartų pokalbių bei susirašinėjimo turinio matyti, jog dalis prekių jau yra realizuota, t. y. D. L. nurodo „bandom kuo greičiau parduoti, sezonas baigiasi, mes jau pardavėm daug, bet už pervežimą sumokėjom, dar liko viena fura“. Iš susirašinėjimų turinio nustatyta, kad aptariamas batų dėžių pakavimas, kalbama kaip geriau supakuoti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog kai kuriais atvejais fiksuotuose pokalbiuose buvo kalbama visai apie kitus batus, tačiau sulaikymo metu, atliktos kratos metu automobilyje, buvo rasti būtent Portugalijoje pakrauti batai. Nuteistojo D. L. pateikti paaiškinimai atmestini bei laikytini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, jog ir liudytoju apklaustas vairuotojas G. K. B., kuris gabeno dalį krovinio iš Lenkijos, parodė, jog D. L. yra matęs ir anksčiau, kuomet jis dalyvavo pirmame krovinio pervežime. Taigi, nors kaip nurodoma skunde, byloje nėra jokių užfiksuotų duomenų, jog D. L. būtų tiesiogiai bendravęs su A. Č., tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog D. L. atliko aktyvius veiksmus dalyvaujant sukčiavimo schemoje, dėl ko jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje laikėsi įrodymų vertinimo praktikoje suformuotų reikalavimų, byloje esančius duomenis nuosekliai jungiant į vientisą loginę įvykių eigą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-400/2011). Aptartų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog D. L. aktyviais veiksmais prisidėjo prie sukčiavimo schemos vykdymo, t. y. suorganizavo neteisėtu būdu dalies krovinio pervežimą į Lietuvą bei perėmė krovinį jį nuveždamas į sandėliavimo vietą. Konspiruotas veikimas patvirtina, jog D. L. žinojo ir suprato, kad minėti batai yra gauti neteisėtu būdu, o aktyvus bendravimas su asmenimis dėl krovinio dalies gabenimo iš Lenkijos Respublikos tik patvirtina bendrą asmenų susitarimą neteisėtu būdu užvaldyti svetimą turtą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek kaltinime nurodoma, tiek ir pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog D. L. suorganizavo dalies neteisėtu būdu įgyto krovinio pervežimą į Lietuvą, kas buvo vienas iš nusikalstamos veikos vykdymo etapų. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. L. tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos sudėtį, dėl ko jo vaidmuo bendrininkų grupėje turėtų būti vertinamas ne kaip padėjėjo, sudarančio sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvinti vykdytojui padaryti nusikaltimą, o kaip bendravykdytojo. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai sudarytų pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti šioje dalyje. Visgi manytina, kad tai pasunkintų nuteistojo padėtį, todėl nesant prokuroro skundo sunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija neturi pagrindo D. L. veiksmus iš padėjėjo perkvalifikuoti į bendravykdytoją, dėl ko, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas teisingai nustatė D. L. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti, bei šiame nuosprendyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. L. kartu su A. Č. savo ir kitų naudai apgaulės būdu neteisėtai įgijo Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 255 165 Eur vertės, o D. L. atlikti konkretūs veiksmai buvo vienas iš nusikalstamos veikos sudėties realizavimo požymių.

24. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistojo D. L. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 2 dalį, t. y., jog jis realizavo didelės vertės turtą, tačiau jau aptartais duomenimis konstatavus, jog D. L. veikė bendrininkų grupėje apgaulės būdu neteisėtai įgyjant svetimą – 255 165 Eur vertės turtą, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti šio skundo reikalavimo. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad neteisėtu būdu buvo įgytas Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, bendros 255 165 Eur vertės, kas vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, atitinka labai didelės vertės turtą. Vien tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog D. L. aktyviais veiksmais prisidėjo tik prie dalies krovinio (apie 32 203,80 Eur vertės) gabenimo į Lietuvą, tai nepaneigia to, jog visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Dėl ko tenkinti skundo reikalavimo ir D. L. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 -04-27 įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) (apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimas), aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje

25. Skundžiamu nuosprendžiu D. L. taip pat nuteistas už tai, kad jis sukurstė disponuoti suklastotais dokumentais, o būtent: jis, veikdamas bendrai su E. N., siekdami išsiųsti žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, D. L., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sukurstė E. N. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, E. N. laikė netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu ir netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (AM B1 B C1 C kategorijoms) Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. V. vardu, kurių blankai ir jų specialiųjų apsaugos priemonių imitacija, dokumentuose esantys duomenys, nuotraukos, parašai, kortelės bei pažymėjimo numeriai išspausdinti naudojant terminį spausdintuvą, iki 2019 m. birželio 26 d., kai vykdydamas jo (D. L.) nurodymą dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų išsiuntimo, E. N. (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė juos gavėjai A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siunta gavėjo nepasiekė, po ko jo (D. L.) nurodymu E. N. 2019 m. liepos 24 d. apie 16.50 val. būdamas AB „Lietuvos paštas“ poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinai bandė išsiųsti minėtus žinomai netikrus dokumentus gavėjai A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau E. N. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. jis (D. L.) sukurstė E. N. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

26. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymas turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos.

27. Nuteistasis D. L. kaltės dėl sukurstymo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje nepripažino. Parodė, kad su juo susisiekė pažįstamas ukrainietis, kuris prašė padėti išsiųsti dokumentus iš Vilniaus miesto. Kokius dokumentus reikėjo siųsti, nesidomėjo. Kadangi D. L. turėjo teisėsaugos nustatytus apribojimus, negalėjo niekur išvykti iš Kauno miesto, tai paprašė sugyventinės N. N. brolio E. N., kad šis jo pažįstamam padėtų išsiųsti dokumentus. Byloje nėra ginčo, jog E. N. (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė voką su dokumentais gavėjai A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siunta gavėjo nepasiekė, po ko D. L. nurodymu E. N. 2019 m. liepos 24 d. apie 16.50 val. būdamas AB „Lietuvos paštas“ poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinai bandė išsiųsti minėtus dokumentus gavėjai A. A., adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nekilo ginčo, jog dokumentai, kuriuos buvo bandoma išsiųsti buvo netikri, ką patvirtina Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 61–64). Tačiau D. L. nurodo nežinojęs, jog šie dokumentai yra netikri, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

28. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius bei pagrįstai D. L. pripažino kaltu sukursčius E. N. padaryti nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu E. N. parodė, kad 2019 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jam paskambino D. L. ir paprašė padėti jo pažįstamam išsiųsti siuntą. Su juo per „Viber“ ar „Messenger“ susisiekė kažkoks žmogus, susitarė susitikti bei perdavė voką su dokumentais, kuriuos reikėjo išsiųsti. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad tarp D. L. ir E. N. vyko susirašinėjimas. 2019 m. birželio 26 d. „Telegram“ susirašinėjimo metu D. L. E. N. nusiuntė adresą „A. A., adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo siunta buvo išsiųsta bei nurodė nesumaišyti adresato „gavėjas (duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmuoju siuntimu neįteikus voku, D. L. pats skambino į Lietuvos paštą pasiteirauti dėl siuntos, t. y. domėjosi kodėl vokas su dokumentais grįžo neįteiktas, kas rodo, jog D. L. buvo svarbu, kad dokumentai pasiektų reikiamą adresatą. Be to, svarbu pažymėti tai, kad D. L. ir E. N. sieja artimi ryšiai, E. N. nurodė, jog padėjo D. L., kadangi jautėsi skolingas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D. L. sukurstė E. N. disponuoti suklastotais dokumentais.

29. Tai, kad D. L. išties žinojo, jog siunčiami dokumentai yra suklastoti, patvirtina ir 2019 m. birželio 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame nurodoma, jog buvo atlikta D. L. naudojamame telefone Nr. (duomenys neskelbtini) „Telegram“ programos paskyros užvadintos „D“ elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuotas susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu „D.“. 2019 m. birželio 13 d. „D.“ siunčia vaizdo pranešimus pavadinimu „photo“, kuriame matomos asmens veido nuotraukos. Iš susirašinėjimo matyti, jog gavęs šias nuotraukas D. L. liepia viską „mesti“ į „WhatsApp“, o ne čia („Telegram“). Nustatyta, jog šios nuotraukos vėliau buvo panaudotos netikruose dokumentuose. Akivaizdu, jog D. L. veikė konspiruotai, nurodydamas asmeniui bendrauti per „WhatsApp“ programėlę. Be to, tai, kad D. L. išties suprato, jog siunčiami dokumentai yra netikri patvirtina ir tai, kad E. N. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaip siuntėją ant voko nurodė „T. A.“, kadangi D. L. jam sakė parašyti bet kokį siuntėją. Akivaizdu, kad nurodant išgalvotą siuntėją, taip buvo siekiama apsunkinti tikrojo siuntėjo identifikavimą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atliktų kratų metu pas D. L. gyvenamojoje vietoje bei automobilyje buvo rasti netikri dokumentai, kurie išspausdinti terminio spausdinimo būdu ant plastiko kortelių. Šiuo atveju, voke siunčiam dokumentai, specialisto išvada nustatyta, jog dokumentuose esantys duomenys, nuotraukos, parašai, kortelės bei pažymėjimo numeriai išspausdinti naudojant taip pat terminį spausdintuvą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tai nėra vienkartinis atvejis kuomet D. L. yra siejamas su netikrų dokumentų disponavimo.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarti duomenys, kartu nustačius aktyvius D. L. veiksmus organizuojant voko su netikrais dokumentais išsiuntimą, aktyvų domėjimąsi dėl siuntos grąžinimo bei pokalbių analizė patvirtina, kad D. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog siunčiami dokumentai yra suklastoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. L. pripažino kaltu sukursčius E. N. disponuoti suklastotais dokumentais, dėl ko jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

31. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su D. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, nurodant, jog parinktas bausmių dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką yra pernelyg griežtas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

32. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

33. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam D. L. atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino tai, kad D. L. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną sunkų tyčinius baigtus nusikaltimus, anksčiau yra teistas tris kartus, taip pat už įvairius nusikaltimus yra teistas Didžiojoje Britanijoje.

34. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

35. Visų pirma, nesutinkant su paskirtomis bausmėmis, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju bendra ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė yra penkeri metai, kas pripažintina nepateisinamai ilgai užtrukusiu teisminiu procesu, pažeidžiančiu nuteistojo teises, dėl ko apelianto manymu, paskirtos bausmės turėtų būti skiriamos švelnesnės. Teismų praktikoje numatyta, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-696/2017). Vertinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-895/2019).

36. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.).

37. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2019 m. vasario 18 d. Šiuo atveju buvo tiriamos kelios nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu, veikiant tiek Lietuvoje, tiek ir kitose užsienio šalyse. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta eilė procesinių veiksmų, buvo atliekami ekspertiniai tyrimai, slapti veiksmai, kratos, įvykio vietos apžiūros, apklausiami liudytojai, įtariamieji, atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, objektų tyrimai ir kt. veiksmai. Kaltinamasis aktas, šioje byloje surašytas 2021 m. birželio 3 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko kiek daugiau nei dvejus metus. Nors bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylos nagrinėjimas truko beveik trejus metus, tačiau susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad nuo pat pradžių teismas ėmėsi veiksmų siekdamas kuo operatyviau išnagrinėti baudžiamąją bylą. Dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko dėl teisėto teisėjo nebuvimo darbe, t. y. dėl objektyvių priežasčių. Be to, dalis teisiamųjų posėdžių buvo atidėti neatvykus pačiam kaltinamajam D. L., dėl ko imtasi procesinių prievartos priemonių ir nutarta kaltinamąjį atvesdinti į teismą. Iš esmės ir pačio nuteistojo D. L. veiksmai lėmė ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, jog šiuo atveju proceso trukmė buvo pernelyg ilga. Baudžiamoji byla laikytina pakankamai sudėtinga, įrodinėjimas šioje byloje buvo apsunkintas, kaltinamajam D. L. keliant įvairias versijas dėl kaltės. Susipažinus su bylos medžiaga, išanalizavus baudžiamojo proceso eigą, nenustatyta laikotarpių, kai ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai. Aukštesnysis teismas neįžvelgia įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo, dėl ko nuteistajam D. L. šiuo pagrindu galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.

39. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika bei nurodoma, kad už BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 3 dalies, už 24 straipsnio 5 dalies ir 300 straipsnio 2 dalies, už BK 259 straipsnio 1 dalies nusikaltimų padarymą yra skiriamos švelnesnės bausmės nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste, visų pirma pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Skiriant bausmę kiekvienu atveju vertinama nuteistojo asmens asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys, t. y. bausmė yra individualizuojama. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo D. L. asmenybę svarbu tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, o viena iš jų priskiriama sunkiems nusikaltimams, kuri buvo įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje, kas iš esmės rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo kruopščiai planuojami, bei ruošiamasi jiems. Be to, D. L. ir anksčiau yra įvykdęs turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu 2015 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) jam paskirta 140 MGL (5068 Eur) dydžio bauda. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nuosprendžiu paskirta bauda 2020 m. kovo 3 d. išieškota dalinai. Taigi, nusikalstamų veikų padarymo metu, teistumas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą nebuvo išnykęs, dėl ko pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad anksčiau D. L. nėra padaręs nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jis nėra laikomas recidyvistu. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, pripažįstant asmenį recidyvistu, nebūtina nustatyti, jog asmuo jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.

40. Daryti priešingos išvados, ir skirti D. L. švelnesnes bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, aukštesniajam teismui neleidžia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog D. L. yra pakankamai jauno amžiaus, turi šeimą, dirba. Atkreiptinas dėmesys, jog po šių skundžiamame nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, D. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje D. L. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo. Įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymo kiekį, jų pobūdį, nėra pagrindo nuteistajam D. L. už nusikalstamas veikas skirti švelnesnes nei su laisvės atėmimu susijusias bausmes bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, ne kartą yra baustas administracine tvarka, be to, ir užsienio valstybėje buvo traukiamas atsakomybėn už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimas, išžaginimas, pagrobimas, neteisėtas, laisvės atėmimas). Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje padarymą paskyrė 3 metus laisvės atėmimo bausmę, kas yra mažiau už sankcijos vidurkį, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė 2 metus laisvės atėmimo ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė 2 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirtas bausmes subendrino nuteistajam D. L. palankesniu bausmių sudėjimo būdu, t. y. bausmes apimant ir iš dalies sudedant. Dėl ko, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji subendrinta bausmė 4 metai laisvės atėmimo nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

41. BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. L. laisvės atėmimo bausmę nesprendė klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti visiškai, kadangi D. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs ir sunkų nusikaltimą. Visgi, BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

42. Skundžiamu nuosprendžiu D. L. už tyčinį sunkų nusikaltimą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė bei paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. D. L. padaryta sunki nusikalstama veika nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų atitinkamuose BK skyriuose, sąrašą, taigi, formaliosios sąlygos taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą yra nustatytos.

43. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, matyti, kad nors D. L. darydamas sunkų nusikaltimą veikė bendrininkų grupe, vis tik jo vaidmuo pirmosios instancijos teismo kvalifikuojamas kaip padėjėjo. Byloje nenustatyta, kad jis būtų atlikęs konkrečius veiksmus koordinuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą, kuri buvo naudojama nusikalstamai veikai vykdyti, ar atlikęs veiksmus susijusius su dokumentų pasirašymu tarp įmonių bendradarbiavimo, ar krovinio pakrovimo iš Portugalijos sandėlių. Vertinant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad D. L. dirba, gyvena kartu su sugyventine, dirba dvejose darbovietėse, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo asmenybė nėra tiek pavojinga ir BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidėjus nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, bausmei keliami tikslai bei teisingumo ir proporcingumo principai bus įgyvendinti, jeigu D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bus iš dalies atidėtas, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies ir 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas, kurios atitiks nuteistojo, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu D. L. netinkamai vykdys jam nustatytus įpareigojimus, nesilaikys teisės aktų reikalavimų, jis privalės atlikti likusią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais

nusprendžia:

nuteistojo D. L. gynėjos advokatės A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 ir 8 punktų nuostatomis, iš dalies atidėti D. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės 4 (ketveriems) metams vykdymą ir nustatyti, kad D. L. privalo po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė