Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-667-513/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-05
Bylos Nr.: e2A-667-513/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-667-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01989-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sunprojektai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inkomsta“ 1 028,50 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „Inkomsta“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „Sunprojektai“ 2 420 Eur sumokėtą avansą bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas. Ieškovės UAB „Sunprojektai“ naudai iš atsakovės UAB „Inkomsta“ priteista 1 028,50 Eur skola ir 830,06 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 4 d. šalys sudarė projektavimų darbų sutartį Nr. 2018/06/04 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninio darbo projektą ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Pagal Sutarties 4 skyriaus nuostatas šalys susitarė, kad ieškovė darbus pradeda 2018 m. birželio 11 d. ir per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo pateiks atsakovei projektinius pasiūlymus, o patį techninį darbo projektą parengs per 40 darbo dienų nuo projektinių pasiūlymų suderinimo su užsakove dienos. Darbų užbaigimui patvirtinti šalys susitarė pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Pagal Sutartį atsakovė sumokėjo ieškovei 2 420 Eur avansą. Teismas nustatė, kad vykdydama Sutartį ieškovė parengė statybos techninio darbo projekto projektinius pasiūlymus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu juos pateikė atsakovei, tačiau atsakovė nei pritarimo projektiniams pasiūlymams, nei pastabų, prieštaravimų, nesutikimų ar pretenzijų nepateikė. Ieškovė, atlikusi dalį darbų pagal Sutartį ir nesulaukusi atsakovės pritarimo projektiniams pasiūlymams, išrašė ir atsakovei pateikė 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUNP18, Nr. 055, 3 630 Eur sumai. Elektroninio susirašinėjimo metu šalys susitarė nutraukti Sutartį bendru sutarimu, taip pat sutarė, kad ieškovė išrašys naują sąskaitą už faktiškai atliktus darbus, t. y. parengtus ir atsakovei pateiktus techninio darbo projekto projektinius pasiūlymus. Ieškovė 2019 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija SUNP, Nr. 19-19, 3 448,50 Eur su PVM sumai. Atsakovė buvo sumokėjusi 2 420 Eur avansą, todėl liko skolinga 1 028,50 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovė su skola nesutiko, įrodinėjo, kad ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, darbus atliko praleidusi terminus, ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai nebuvo panaudoti projektuojant namą, todėl atsakovė prašė grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.700 straipsnis). Teismas nustatė, jog nors ieškovė darbus atliko pavėluotai, atsakovė juos priėmė, jų negrąžino atgal, pastabų ar pretenzijų ieškovei nepateikė ir šiais aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas taip pat vertino, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atlikti darbai atsakovei prarado prasmę, priešingai, pati atsakovė nurodė, kad techninio projekto parengimo darbus pavedė atlikti kitiems projektuotojams, techninį projektą gavo 2019 m. gegužės 13 d., t. y. dar vėliau, nei darbus atliko ieškovė, o tai patvirtina, kad atlikti darbai dėl praleisto termino atsakovei nebuvo praradę prasmės, t. y. bylos aplinkybės nepatvirtina būtinos CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuriai esant galima atsisakyti priimti darbus ir nesumokėti už juos.

7. Teismas pažymėjo, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad aplinkybė, jog pagal Sutarties 4.3 punktą nebuvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, reiškia, kad atsakovei nebuvo perduotas joks pagal sutartį atlikto darbo rezultatas. Teismas nusprendė, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atliko darbus pagal Sutartį, atsakovė juos priėmė, todėl aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė darbų neatliko.

8. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė pasirašė ir ieškovei 2019 m. gruodžio 3 d. atsiuntė pasirašytą 2019 m. lapkričio 29 d. skolų suderinimo aktą, taigi, patvirtino tarp šalių esantį skolos faktą ir galutinės skolos sumą. Teismas pažymėjo, jog tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių, jame raštu išreikšta abiejų šalių valia, atsakovė pasirašydama tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pripažino savo prievolę sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės įsiskolinimas buvo dengiamas iš sumokėto 2 420 Eur avanso, todėl nepagrįstas atsakovės reikalavimas dėl jo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

9. Atsakovė UAB „Inkomsta“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

10. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiamą sprendimą priėmė darydamas prieštaringas išvadas ir netinkamai taikydamas ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, įrodė, kad turėjo teisę darbus perduoti dalimis, ar ieškovė dalį darbų atliko ir ar ta dalis darbų atlikta laiku ir tinkamai, ar ta dalis sutarties dalyką sudarančių darbų perduota atsakovei nustatytais terminais bei tvarka. Teigia, kad teismas šių aplinkybių iki galo neišsiaiškino ir klaidingai dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu faktą prilygino darbų perdavimui–priėmimui. Teigia, kad pasirašydama Sutartį atsakovė nesitarė dėl darbų priėmimo dalimis, nes jai buvo reikalingas galutinis rezultatas – projektas su statybą leidžiančiu dokumentu, o mokėjimas dalimis nustatytas tik dėl atsiskaitymų patogumo.

11. Teigia, kad įrodė, jog ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai nebuvo priimti, nes pati ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad skirtingus projektinius pasiūlymus siuntė elektroniniu paštu du kartus, gerokai praleidusi Sutartyje nustatytą terminą. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl to, kad, negavusi atsakovės suderinimo dėl pateiktų projektinių pasiūlymų, ieškovė nustojo vykdyti sutartį ir techninio darbo projekto nerengė ir praėjus beveik pusmečiui pati ieškovė pasiūlė atsakovei nutraukti sutartį, parengti susitarimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau ir to nepadarė.

12. Pažymi, jog darbų atlikimo terminų praleidimas yra akivaizdus, todėl atsakovė atsisakė ieškovės paslaugų ir užsakė projektavimo darbus pas kitus projektuotojus. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Akivaizdu, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai liko nepanaudoti ir prarado prasmę, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei už tai, kad ieškovė, netinkamai vykdydama sutartį, nepagrįstai panaudojo gautą avansą ir nepagrįstai reikalauja skolos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip nustatė, kad ieškovė turi teisę reikalauti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-19 už tariamai atliktus statybos projekto projektinių pasiūlymų parengimo darbus 3 448,50 Eur. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių iš ko susidaro 3 448,50 Eur suma, kaip ji apskaičiuota, kur buvo susitarta dėl tokios užmokesčio už projektavimo darbus apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovė neįrodė reikalaujamos sumos pagrįstumo. Nesutinka, kad buhalterė, pasirašydama 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pripažino skolos buvimo faktą ir skolos dydį, pripažino savo prievolę sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus. Nurodo, kad iš šio akto ir pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė, pripažindama, kad jokių paslaugų nesuteikė, 2019 m. lapkričio 29 d. išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą, serija KRED, Nr. 19-01, tikslinančią 2018 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą, serija SUNP18, Nr. 055, t. y. panaikinančią atsakovės prievolę apmokėti 3 630 Eur sumą. Tą pačią dieną ieškovė išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-19 už tariamai atliktus projektinių pasiūlymų parengimo darbus 3448,50 Eur sumai. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai patvirtino faktą, kad abi šalys laiko sutartį nutraukta ir nebevykdoma nuo 2019 m. kovo 13 d., todėl nėra teisinio pagrindo priteisti skolą pagal po pusmečio išrašytą 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-19, juo labiau kad atsakovė nuo 2019 m. gegužės 13 d. naudojasi visai kitų projektuotojų parengtu techniniu projektu.

14. Apeliantės nuomone, byloje yra nustatytas faktas, kad ieškovė Sutartimi sutarto darbo rezultato neperdavė, techninio projekto parengimo darbai buvo užsakyti pas kitus projektuotojus, todėl ieškovė neturi teisės į skolos priteisimą ir turi grąžinti be teisinio pagrindo gautą 2 420 Eur avansą.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Sunprojektai“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Sutinka, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, siekė gauti galutinį darbų rezultatą – gyvenamojo namo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šis faktas niekaip nepanaikina rangovės (ieškovės) teisės reikalauti atlygio už iki sutarties nutraukimo (iki galutinio darbų rezultato perdavimo) atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Nuo faktiškai atliktų darbų apimties iki Sutarties nutraukimo priklauso tik ieškovės atlygio dydis, o ne teisė gauti atlygį. Pažymi, jog apeliantė, teigdama, kad šalys nebuvo sutarusios dėl darbų perdavimo etapais, netinkamai aiškina sutartį. Nagrinėjamu atveju buvo sutartas tiek darbų atlikimas etapais (Sutarties 4.1–4.3 punktai), tiek ir sumokėjimas už darbus (Sutarties 5.1–5.2 punktai) ir ne tik dėl patogumo, kaip nepagrįstai teigia apeliantė, bet ir įvertinus kiekvieno iš darbų etapų preliminarią kainą. Teigia, jog nors pažodžiui Sutartyje nėra nurodyta, kad kiekvienas darbų etapas bus perduodamas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu, tačiau Sutarties nuostatos, jog rangovė (ieškovė) po atitinkamo darbų etapo užbaigimo išrašo PVM sąskaitą faktūrą, o užsakovė (atsakovė) ją apmoka, patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų atlikimo ir perdavimo etapais.

17. Argumentuoja, jog atsakovė nepasinaudojo ir nebegali pasinaudoti CK 6.652 straipsnio 4 dalyje numatyta užsakovo teise atsisakyti priimti atliktą darbą, jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, jeigu dėl to prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Teigia, kad apeliantės teiginiai prieštaringi, nes tvirtindama, kad šalys nesusitarė dėl darbų perdavimo etapais, vėliau taip pat tvirtina, kad ieškovė pavėlavo atlikti tam tikrą darbų etapą (techninio darbo projekto parengimo darbus), t. y., manipuliuodama faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė siekia tik paneigti savo prievolę sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymi ir tai, jog CK 6.652 straipsnio 4 dalis taikoma esant joje numatytų sąlygų visumai: rangovas turi būti pažeidęs viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui turi būti praradęs prasmę. Nurodo, kad nors projektavimo darbų sutartis Nr. 2018/06/04 buvo sudaryta joje nurodytomis sąlygomis, tačiau byloje nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kada tiksliai šalys pasirašė / sudarė projektavimo darbų sutartį, kadangi šios sutarties rašytinis tekstas nė vienos iš šalių nepasirašytas. Tai reiškia, jog iš viso nenustatytas momentas, nuo kurio turėtų būti pradedamas skaičiuoti projektinių pasiūlymų pateikimo terminas pagal Sutarties 4.1 punktą.

18. Taip pat pažymi, kad atsakovė 2 000 Eur ir PVM avansą pagal Sutarties 5.1 punktą privalėjo sumokėti per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo ir jį sumokėjo tik 2019 m. rugsėjo 1 d., t. y. pavėlavusi 6 mėnesius. Dėl to ieškovė galėjo nepradėti darbų, tačiau, nepaisant šio vėlavimo, ieškovė pradėjo sutartus darbus net ir negavusi avanso. Mano, kad šioje situacijoje projektinių pasiūlymų pateikimo termino skaičiavimas bei pripažinimas, kad jie pateikti kelias savaites pavėluotai, ir šios aplinkybės aiškinimas ieškovės nenaudai būtų neteisingas. Pažymi, jog, net ir skaičiuojant termino pradžią nuo 2018 m. birželio 11 d., projektiniai pasiūlymai turėjo būti pateikti vėliausiai 2018 m. liepos 9 d. (po 20 darbo dienų). Ieškovė projektinius pasiūlymus pateikė 2018 m. liepos 23 d., t. y. terminą praleidusi nepilnas dvi savaites. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad projektiniai pasiūlymai atsakovei buvo perduoti tik 2018 m. rugsėjo 4 d., nes šią dieną buvo pateikti patikslinti projektiniai pasiūlymai. Jokių pretenzijų dėl pateiktų projektinių pasiūlymų atsakovė ieškovei nei po 2018 m. liepos 23 d., nei po 2018 m. rugsėjo 4 d. laiškų gavimo jokia forma nepateikė. Taigi, matyti, jog buvo nedaug praleistas tik pirmojo etapo – projektinių pasiūlymų pateikimo – terminas, o norint pasinaudoti CK 6.652 straipsnio 4 dalyje numatyta teise, būtina įrodyti, jog rangovas pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir kitos būtinosios sąlygos šioje situacijoje nebuvimą, t. y. kad atsakovė neįrodė, jog dėl pavėluoto projektinių pasiūlymų pateikimo darbų rezultatas jai neteko prasmės. Pažymi ir aplinkybę, kad naujų projektuotojų užsakovė buvo ne atsakovė UAB „Inkomsta“, bet P. Č., todėl faktas, kad kiti projektuotojai kitam užsakovui suprojektavo statinį, nors ir tame pačiame žemės sklype, niekaip neįrodo atsakovės teiginių, kad ieškovės parengti projektiniai pasiūlymai atsakovei neteko prasmės būtent dėl to, kad jie buvo pateikti dviem savaitėmis vėliau. Teigia, jog ir buvusi ieškovės vadovė teismo posėdžio metu parodė, jog projektavimo darbus nutraukė pats atsakovės vadovas dėl asmeninių / šeiminių aplinkybių pasikeitimo.

19. Pažymi ir tai, jog CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiomis teisėmis atsakovė niekada nepasinaudojo, gavusi darbų rezultatą jokių pretenzijų nepareiškė, o įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų reikalavusi atlyginti kokius nors nuostolius dėl pavėluoto projektinių siūlymų pateikimo termino, byloje nėra. Tuo tarpu teisės iš viso atsisakyti sumokėti rangovui už atliktus ir perduotus darbus, jeigu užsakovas tuos darbus priėmė, nurodyta teisės norma nenumato.

20. Nurodo, jog Sutarties 5.1 punktu už projektinius pasiūlymus atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei iš viso 5 000 Eur ir PVM (2 000 Eur avansą ir 3 000 Eur per tris dienas po projektinių pasiūlymų pateikimo). Šiuo atveju, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą, serija SUNP, Nr. 19-19, už projektinius pasiūlymus, ieškovė būtent ir pareikalavo už faktiškai atliktus darbus sumokėti 2 850 Eur ir PVM, t. y. mažiau, nei galėjo reikalauti pagal sutartį. Teigia, jog šalių vadovų susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę taip pat patvirtina jų susitarimą apie tai, kad nutraukiant sutartinius santykius ieškovė išrašys atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus, o apskaičiavus jų kainą susidarė 2 850 Eur suma, apie ją buvo informuotas atsakovės vadovas, tačiau viskas, ką jis atsakė, buvo žodis „oho“.

21. Pažymi, jog tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių, jame raštu išreikšta abiejų šalių valia dėl galutinio atsakovės skolos dydžio, t. y. 1 028,50 Eur, o šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir nuginčyti tokiame nurodytus skaičiavimus. Taigi, atsakovė pasirašydama tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pripažino skolos buvimo faktą ir skolos dydį ir pripažino savo prievolę sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovės UAB „Inkomsta“ priešieškinis dėl sumokėto avanso priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

26. Nustatyta, kad 2018 m. birželio 4 d. šalys sudarė projektavimų darbų sutartį Nr. 2018/06/04 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus, t. y. suderinti su kompetentingomis institucijomis, parengti interjero projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (Sutarties 2 punktas), o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytą kainą nustatytais terminais (Sutarties 4 – 5 punktai). Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.700 straipsnis). Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte.

27. Atsakovė, neigdama prievolę mokėti skolą ir prašydama iš ieškovės priteisti sumokėtą avansą, apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, t. y. tuo, kad ieškovė vėlavo atlikti sutartus darbus, dėl to jie atsakovei neteko prasmės ir nebuvo priimti, be to, šalys nesitarė dėl darbų atlikimo (Sutarties vykdymo) dalimis ar etapais. Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.

28. Sutiktina su apeliante, kad Sutartimi ji siekė gauti galutinį darbų rezultatą – gyvenamojo namo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nėra teisinio pagrindo jos teiginiams, kad nesitarė dėl darbų etapų (darbų atlikimo dalimis). Sutarties 4.1–4.3 punktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad buvo sutartas darbų atlikimas etapais, t. y. atskirai susitarta dėl projektinių pasiūlymų, techninio darbo projekto, interjero projekto parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo terminų, o Sutarties 5.1–5.2 punktuose sutarta dėl atskiro užmokesčio už techninio darbo projekto parengimo darbus ir už interjero projektą. Sistemiškai vertindama Sutarties sąlygas apleliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad daliniai mokėjimai Sutartyje numatyti tik dėl patogumo.

29. Nustatyta, kad ieškovė vėlavo pateikti projektinius pasiūlymus atsakovei. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad techninio darbo projekto rengimo darbų pradžia yra 2018 m. birželio 11 d. ir projektiniai pasiūlymai pateikiami užsakovui per 20 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Nors, kaip teigia ieškovė, nenustatyta, kada tiksliai pasirašyta Sutartis, tačiau, ieškovei neteikiant jokių kitų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad Sutartis pasirašyta ne joje nurodytą 2018 m. birželio 4 d., o kitą dieną. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad projektiniai pasiūlymai turėjo būti pateikti vėliausiai 2018 m. liepos 9 d. (po 20 darbo dienų), tačiau neteisingai nustatė projektinių pasiūlymų pateikimo atsakovei datą, t. y. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė projektinius pasiūlymus atsakovei pateikė 2018 m. liepos 23 d., t. y. terminą praleidusi beveik dvi savaites. Nors apeliantė teigia, kad elektroninis laiškas, kuriuo jai atsiųsti projektiniai pasiūlymai, negali būti prilyginamas jų pateikimui, tačiau šio teiginio nedetalizuoja ir nepateikė įrodymų, kad būtų prieštaravusi tokiam projektinių pasiūlymų pateikimo būdui. Pažymėtina, jog skirtingi projektiniai (eskiziniai) pasiūlymai atsakovei pateikti du kartus – 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų dėl jų pareiškusi pretenzijas, pastabas, nesutikimą, pasiūlymus atmetusi ar grąžinusi ieškovei, t. y. nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad projektinių pasiūlymų ji nepriėmė, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo eigos, apimties, rezultatų, terminų ir darbų kokybės. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė atliko dalį darbų pagal Sutartį, o atsakovė juos priėmė, todėl aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė darbų neatliko, o ieškovė neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Juo labiau, iš Sutarties 4.3, 5.1 ir 5.2 punktų nuostatų matyti, jog darbų perdavimo–priėmimo aktai pasirašomi tik galutiniuose užsakytų darbų atlikimo etapuose, t. y. parengus ir pateikus derinti kompetentingoms institucijoms techninį darbo projektą ir parengus interjero projektą, o Sutarties 4 ir 5 punktų nuostatos atitinka CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias šalys turi teisę susitarti dėl darbų ar atskirų jų etapų apmokėjimo iš anksto.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą už faktiškai atlikus darbus pagal Sutartį iki jos nutraukimo. Iš byloje esančio šalių atstovų susirašinėjimo žinutėmis matyti, kad 2019 m. kovo 13 d. šalys susitarė nutraukti Sutartį ir tarėsi dėl apmokėjimo, ieškovės atstovas nurodė, kad bus išrašyta sąskaita, kad susidarė 2 850 Eur suma už darbus, nes dirbta pusantro mėnesio. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad Sutartis nutraukta dėl to, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus. Minėta, kad jokių pretenzijų, pastabų dėl sutarties vykdymo eigos, apimties, rezultatų, terminų, darbų kokybės atsakovė nereiškė. Iš šalių susirašinėjimo ir atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme darytina išvada, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės vadovo pasikeitusių šeiminių aplinkybių (skyrybų) ir jam pačiam prašant sustabdyti darbus, o apeliantei teigiant, kad atliktų darbų nepriėmė, byloje esantis 2019 m. kovo 13 d. susirašinėjimas patvirtina priešingai, t. y. ieškovė paklausė, ar atsakovės vadovas pats parduos sklypą, nes jei taip, tada parduoti galima su vizualinėmis galimybėmis. Atsakovės vadovas žinutėse pritarė tokiam pasiūlymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad atlikti darbai atsakovei prarado prasmę, priešingai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė nurodė, kad techninio projekto parengimo darbus pavedė atlikti kitiems projektuotojams ir techninį projektą gavo 2019 m. gegužės 13 d., t. y. dar vėliau, nei darbus atliko ieškovė. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kitų projektuotojų užsakovė buvo ne atsakovė UAB „Inkomsta“, bet jos vadovas P. Č., todėl faktas, kad kiti projektuotojai kitam užsakovui suprojektavo statinį tame pačiame žemės sklype, taip pat neįrodo atsakovės teiginių, kad ieškovės parengti projektiniai pasiūlymai atsakovei neteko prasmės būtent dėl to, kad jie buvo pateikti dviem savaitėmis vėliau.

31. Apeliantės argumentai dėl ieškovės vėlavimo parengti projektinius pasiūlymus nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, t. y. CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, nenustatyta, byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimo.

32. Sutiktina su apeliante, kad ieškovės 2019 m. lapkričio 29 d. išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, serija KRED, Nr. 19-01, panaikino atsakovės prievolę sumokėti 3 630 Eur sumą pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, serija SUNP18, Nr. 055, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už faktiškai atliktus ieškovės darbus pagal 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-19. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė, smarkiai pavėlavusi, tačiau sumokėjo 2 420 Eur avansą pagal Sutartį, o pati atsakovė pasirašė 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame atsispindi ir visos ieškovės išrašytos debetinės bei kreditinės sąskaitos ir kurį pasirašydama atsakovė pripažino skolos egzistavimą ir skolos dydį, t. y. 1 028,50 Eur.

33. Aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 19-19 išrašyta po Sutarties nutraukimo, taip pat nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už ieškovės atliktus darbus – parengtus ir pateiktus projektinius pasiūlymus. Šalių atstovų 2019 m. balandžio 30 d. susirašinėjimas žinutėmis patvirtina, kad ieškovė pakartotinai paklausė atsakovės vadovo, ar nepasikeitė situacija, ar nebereikia daryti projekto, ir nurodė, kad tokiu atveju turi išrašyti sąskaitą, atsakovės vadovas patvirtino, kad ieškovė gali išrašyti sąskaitą. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 30 d., ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-19 ankstesniame 2019 m. kovo 13 d. susirašinėjime su atsakovės vadovu nurodytai 2 850 Eur ir PVM sumai, iš viso 3 448,50 Eur. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mokėtina suma už faktiškai atliktus darbus su atsakove buvo aptarta ir atsakovei buvo žinoma, atsakovė jokių pretenzijų dėl sumos dydžio nereiškė, todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad ieškovė nepateikė būtent 3 448,50 Eur sumos apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, tokios projektavimo darbų apmokėjimo apskaičiavimo tvarkos ir pan. Priešingai, Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog už techninio darbo projekto parengimo darbus užsakovė sumoka 2 000 Eur avansą per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo dienos ir 3 000 Eur per 3 darbo dienas po projektinių pasiūlymų pateikimo užsakovei dienos. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodo, kad prašoma sumokėti suma neviršija Sutartimi sulygtos projektinių pasiūlymų kainos.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Kaip minėta, apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė (apeliantė) UAB „Inkomsta“ neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

38. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualios bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

39. Ieškovė UAB „Sunprojektai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pabaigos nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAlbina Pupeikienė