Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (atsakovų) E. F. A. ir Z. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Inservis“ ieškinį atsakovams E. F. A. ir Z. D. dėl 4316,53 EUR skolos, 108,18 EUR delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo - sodininkų bendrija ,,Trakų Liepsnelė“ ir atsakovų E. F. A. ir Z. D. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui UAB ,,Inservis“ dėl 3931,85 EUR skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo, taip pat dėl 2007-10-12 sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB ,,Inservis“ ir poilsio namų savininkų bendrijos ,,Trakų Liepsnelė“ pripažinimo niekine.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-31-231/2016 pagal ieškovo UAB ,,Inservis“ ieškinį atsakovams E. F. A. ir Z. D. dėl 4316,53 EUR skolos, 108,18 EUR delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo - sodininkų bendrija ,,Trakų Liepsnelė“ ir atsakovų E. F. A. ir Z. D. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui UAB ,,Inservis“ dėl 3931,85 EUR skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo, taip pat dėl 2007-10-12 sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB ,,Inservis“ ir poilsio namų savininkų bendrijos ,,Trakų Liepsnelė“ pripažinimo niekine, 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovo E. F. A. 2158,26 EUR skolos, 108,18 EUR delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 2266,44 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Inservis“ naudai; priteisė iš atsakovės Z. D. 2158,26 EUR skolos, 108,18 EUR delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 2266,44 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Inservis“ naudai; atsakovų Z. D. ir E. F. A. patikslintą priešieškinį ieškovui UAB ,,Inservis“ atmetė kaip nepagrįstą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjai (atsakovai) E. F. A. ir Z. D. 2018-07-04 prašymu ir 2018-10-04 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-31-231/2016; atnaujinus procesą, ieškovo UAB „Inservis“ reikalavimą jo naudai priteisti 4 316,53 EUR skolos, 216,37 EUR delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš Z. D. bei E. F. A. netenkinti; Z. D. bei E. F. A. priešieškinio reikalavimą jų naudai iš UAB „Inservis“ priteisti 3931,85 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad 2018-01-25 pareiškėjai gavo likviduojamos UAB „BRONER“ administratoriaus UAB „Vantolina“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog LUAB „BRONER“ kreditorių susirinkimas, vykęs 2017-12-20, aštuntu darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą parduoti 1/26 infrastuktūros dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Siųstame pranešime taip pat pažymėta, kad poilsio namų savininkai (pareiškėjai) per tris mėnesius turi įsigyti infrastuktūros dalis už 1500 EUR. Kartu su pranešimu pareiškėjai gavo išankstinę sąskaitą bei pirkimo-pardavimo sutarties projektą dėl aukščiau minėtų objektų įsigijimo.

5. Pareiškėjai 2018-03-14 pateikė atsakymą į LUAB „BRONER“ administratoriaus UAB „Vantolina“ pateiktą 2018-01-24 pranešimą, kuriame nurodė, kad pranešime nurodytus įrenginius jie jau yra įsigiję ir sumokėję pinigus, todėl antrą kartą jokių mokėjimų neatliks. Tokį pranešimą pakartojo 2018-04-16 ir tuo pačiu paprašė neatlygintinai perduoti 1/26 infrastruktūros įrenginius, t.y. inžinerinių tinklų fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), susiekimo komunikaciją-gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinius tinklus-šalto vandens tiekimo vamzdynus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinius tinklus-ryšių kanalizaciją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius tinklus-kiemo įrenginius (lieptą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinerinius tinklus-lietaus kanalizacijos vamzdynus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai siunčiamame pranešime pažymėjo, kad šis nekilnojamasis turtas buvo pripažintas jų nuosavybe Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-231/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-759-565/2017).

6. Administratorius UAB „Vantolina“ nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, jog jiems nuosavybės teise priklauso aukščiau minėti infrastuktūros įrenginiai. Šiame atsakyme LUAB „BRONER“ administratorius UAB „Vantolina“ pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuriai bendrovei iškelta bankroto byla, nustoja galioti visos bendrovės sudarytos sutartys.

7. Pareiškėjai laiko, kad tokie LUAB „BRONER“ administratoriaus UAB „Vantolina“ paaiškinimai 2018-05-10 atsakyme yra ne tik naujai paaiškėjusios aplinkybės, bet ir turi lemiamos reikšmės priimtų teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjams tapo žinomos aplinkybės, jog 1/26 infrastruktūros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjams ir negali priklausyti dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-04-16 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-15 nutartimi LUAB „BRONER“ buvo iškelta bankroto byla, iki tos dienos neįvykdyti sandoriai laikytini pasibaigusiais.

8. Pareiškėjų teigimu, kadangi iki LUAB „BRONER“ bankroto bylos iškėlimo ginčo infrastruktūros dalys pareiškėjams perduotos nebuvo, todėl būtent LUAB „BRONER“ yra laikytinas šio turto savininku. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės, t.y., kad, iškėlus bankroto bylą LUAB „BRONER“, nustojo galioti visi iki bankroto dienos neįvykdyti sandoriai, pareiškėjams iki LUAB „BRONER“ bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti aukščiau minėti ginčo objektai, nepratęsta sutartis su pareiškėjais dėl šių infrastruktūros įrenginių įsigijimo, infrastruktūros dalys, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso LUAB „BRONER“. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą procesui atnaujinti.

9. Pareiškėjai akcentavo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016-04-19 sprendimu tenkino ieškovo ieškinį vien tuo pagrindu, jog laikė, kad infrastruktūros įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, dėl ko jiems yra pareiga išlaikyti šį turtą. Tačiau šiai dienai, gavus LUAB „BRONER“ administratoriaus UAB „Vantolina“ atsakymą, paaiškėjo, kad visgi aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso LUAB „BRONER“.

10. Pareiškėjams trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2018-05-10 LUAB „BRONER“ administratoriaus UAB „Vantolina“ atsakymo, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su civilinėje byloje Nr. 2-31-231/2016 išnagrinėtu ginču dėl infrastuktūros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų atlyginimo pagrįstumo.

11. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) LUAB „BRONER“ administratorius UAB „Vantolina“ su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės dėl inžinerinių tinklų nuosavybės teisės apskritai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Šios aplinkybės, t.y. tai, kad inžinerinė infrastruktūra (pareiškėjų pastatą aptarnaujanti infrastruktūros dalis) nuosavybės teise priklauso LUAB „BRONER“, pareiškėjams neabejotinai buvo ar turėjo būti žinomos visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį.

12. LUAB „BRONER“ bankroto byla iškelta dar 2010 m., o bankroto bylos eigoje klausimas dėl infrastruktūros dalių pardavimo bei perdavimo poilsio pastatus iki bankroto bylos iškėlimo įsigijusiems asmenims buvo keliamas ne vieną kartą, apie tai buvo diskutuojama tiek LUAB „BRONER“ kreditorių susirinkimuose, tiek ir su poilsio pastatus įsigijusiais asmenimis, taip pat ir pareiškėjais. Teisinis reglamentavimas dėl neįvykdytų sandorių galiojimo pabaigos, iškėlus bankroto bylą, galiojo visą LUAB „BRONER“ bankroto procesą, taigi pareiškėjai žinojo arba privalėjo žinoti apie tai, kad inžinerinės infrastruktūros dalis jiems nuosavybės teise nepriklauso. Jei pareiškėjai laikytųsi pozicijos, jog jie tokio teisinio reglamentavimo nežinojo, tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 daliai.

13. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad ginčas šioje civilinėje byloje kilo ne dėl pareiškėjų nuosavybės, o dėl pareiškėjų neatsiskaitymo su paslaugos tiekėju už pareiškėjams priklausančiam statiniui (poilsio namui) suteiktas paslaugas, o paslaugos, už kurias neatsiskaitė pareiškėjai, buvo teikiamos pareiškėjams priklausančiam namui, o ne inžinerinei infrastruktūrai. Pareiškėjai ir prašyme atnaujinti procesą patvirtino, kad namas jiems priklauso nuosavybės teise, yra jų nuolat gyvenamas. Kadangi ginčas yra dėl namui (jo savininkams) suteiktų paslaugų apmokėjimo, akivaizdu, kad inžinerinės infrastruktūros nuosavybės teisės priklausymas ar nepriklausymas pareiškėjams įtakos galutiniam teismo sprendimui šioje byloje neturėtų. Tai, kad inžinerinė infrastruktūra ginčo laikotarpiu nepriklausė pareiškėjams, nepaneigia paslaugų suteikimo pareiškėjams fakto, nesudaro pagrindo sąskaitų už poilsio namui suteiktas komunalines paslaugas išrašyti inžinerinės infrastruktūros savininkui, kadangi paslaugų gavėjas yra ne infrastruktūros savininkas, o pastato savininkai, t.y. pareiškėjai.

14. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Inservis“ su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „BRONER“ bankroto byla buvo iškelta dar gerokai anksčiau (2010 m.), nei buvo iškelta civilinė byla pagal UAB „Inservis“ ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo (2015 m.). Atitinkamai ir visos teisinės pasekmės, susijusios su bankroto bylos iškėlimu (nustojo galioti visi iki bankroto dienos neįvykdyti sandoriai) atsirado dar gerokai iki bylos dėl įsiskolinimo priteisimo iškėlimo dienos. Atitinkamai pareiškėjų nurodomos aplinkybės bei susiklosčiusi situacija buvo puikiai jiems žinomos ir bylos dėl įsiskolinimo priteisimo nagrinėjimo metu. Taigi pareiškėjų nurodoma aplinkybė tikrai nėra „naujai paaiškėjusi".

15. Be to, civilinės bylos Nr. 2-31-231/2016 dėl įsiskolinimo priteisimo ginčo dalyku niekada nebuvo pareiškėjų nuosavybės klausimas. Ginčo dalykas buvo už UAB „Inservis“ pareiškėjams suteiktos komunalinės paslaugos. Taigi pareiškėjų nurodoma aplinkybė apskritai tiesiogiai nėra susijusi su ginčo dalyku ir neturi jokios įtakos išnagrinėtai bylai dėl įsiskolinimo priteisimo ir byloje priimtu teismo sprendimo pagrįstumu ar teisėtumu.

16. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė niekaip nedaro įtakos ir nekeičia to, kad UAB „Inservis“ paslaugas teikė bendrovės ir trečiojo asmens sudarytos 2007-10-12 paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 07/10/12 pagrindu. Minėta sutartis, be kita ko, nustatė ir pareiškėjų pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, pareiškėjų prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas lėmė ir esamas teisinis reglamentavimas (pareiškėjai privalo apmokėti kaip bendrijos nariai ir kaip bendraturčiai).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų (atsakovų) E. F. A. ir Z. D. prašymą civilinėje byloje Nr. Nr.2-31-231/2016.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Inservis“ pagal sutartį su poilsio namų bendrija „Trakų liepsnelė“ teikė bendrijai poilsio namų kvartalo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir joje esančių poilsio namų-pastatų ūkio valdymo paslaugas, o bendrija privalėjo atsiskaityti už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas sąskaitas už suteiktas paslaugas išrašydavo ir pateikdavo apmokėti kiekvieno poilsio namo savininkui atskirai. Pagal sutartį teikiamos paslaugos ir kaina už jas buvo nurodytos sutarties priede. Atsakovai ir UAB „BRONER“ 2008 m. lapkričio 28 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis nusipirko poilsio namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (poilsio namų kvartalo teritorijoje). Ieškovas už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas išrašė atsakovams PVM sąskaitas-faktūras bendrai 4 316,53 EUR sumai. Atsakovai šių sąskaitų nebuvo apmokėję.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai, įsigydami poilsio namą poilsio namų komplekso teritorijoje, kurioje yra įrengtos gatvės, šaligatviai, gatvių apšvietimas, bendrojo naudojimo teritorija, krepšinio ir vaikų žaidimo aikštelės, bendrojo naudojimo želdiniai ir augalai, teritorijos stebėjimo kameros, kuri yra fiziškai saugoma, žinodami, kad teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų apsaugą, valdymą ir priežiūrą vykdo ieškovas, būdami susipažinę su sutarties, kurios pagrindu ieškovas teikia šias paslaugas sąlygomis, taip pat ir sąlyga, kad už ieškovo suteiktas paslaugas sąskaitos išrašomos ir jas apmoka kiekvieno poilsio namo savininkas, sutiko su tuo, kad ieškovas teiks poilsio namų komplekso teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų apsaugos, valdymo ir priežiūros paslaugas, už kurias mokės poilsio namų savininkai, taip pat ir atsakovai. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė niekaip nedaro įtakos ir nekeičia to, kad UAB „Inservis“ paslaugas teikė ieškovo ir trečiojo asmens sodininkų bendrijos ,,Trakų Liepsnelė“ 2007-10-12 sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 07/10/12 pagrindu. Minėta sutartis, be kita ko, nustatė ir pareiškėjų pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors pareiškėjai kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad byloje minimi infrastruktūros įrenginiai priklauso LUAB „BRONER“, tačiau 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties 4.10. ir 5.6.3 punktuose nurodyta, kad į šią sutartimi atsakovų įsigyto poilsio namo kainą yra įskaičiuota žemės sklype, kuriame yra poilsio namų kompleksas, esančių, sutarties 4.10.1. – 4.10.7. punktuose išvardintų, bendrojo naudojimo objektų, t.y. kiemo įrenginių (liepto), gatvių tinklo (asfaltu asfaltuotos gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai), gatvių apšvietimo (gatvių lauko šviestuvai, prijungti prie bendro elektros tinklo), rekreacinės paskirties teritorijos, krepšinio žaidimo aikštelės su stovais, vaikų žaidimo aikštelės su įrenginiais, teritorijos aptvėrimo (tvora su dviem įvažiavimo vartais ir keturiais pėsčiųjų įėjimo vartais), teritorijos apsaugos sistemos (apsaugos postas ir vienuolika teritorijos stebėjimo kamerų), bendrojo naudojimo teritorijoje esančių želdinių ir augalų, kainos dalis, proporcinga poilsio namų kompleksą sudarančių poilsio namų skaičiui. Tos pačios aplinkybės konstatuotos ir Vilniaus apygardos teismo 2017-05-29 nutartyje, t. y., kad atsakovai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo ir pirkimo-pardavimo sutarties 4.10.1.–4.10.7 punktuose išvardintų bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais. Dėl to LUAB „BRONER“ administratoriaus „Vantolina“ 2018-01-24 pranešimas ir 2018-01-30 pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuriame pareiškėjams siūloma pirkti 1/26 infrastruktūros įrenginių dalį, neįrodo, kad pareiškėjams nuosavybės teise nepriklauso minėti infrastruktūros įrenginiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

21. Atskiruoju skundu pareiškėjai (atsakovai) E. F. A. ir Z. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog proceso atnaujinimo pagrindas yra 2017-12-20 vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas 8-uoju darbotvarkės klausimu, kaip tai nurodoma skundžiamos nutarties 7 lapo 16-26 eilutėse. Procesui atnaujinti yra 2018-05-10 UAB „Vantolina“ rašte nurodytos reikšmingos aplinkybės.

22. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas 2007-10-12 sutartį dėl paslaugų pirkimo, neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtos sutarties priede Nr. 6, 2.3 punkte numatyta, jog teritorijos apsauga bus atliekama pagal faktą, mokestis už šias paslaugas turėjo būti imamas atskirai, o šiam užsakymui turėjo būti teikiamas atskiras užsakymas ir susitarimas, minėtos paslaugos neturėjo būti įtrauktos į bendrą sąskaitą faktūrą. Minėtos paslaugos faktiškai teikiamos nebuvo, buvo imamas tik mokestis. Apeliantai laiko, kad dėl to buvo būtina atnaujinti bylos procesą, kad būtų galima visa tai išaiškinti, tačiau teismas to nepadarė.

23. Apeliantai teigia, kad po skundžiamos teismo nutarties vėl tapo neaišku, kam priklauso infrastruktūros įrenginiai – pareiškėjams ar BUAB „BRONER“, todėl būtina atnaujinti bylos procesą, kad būtų galima galutinai išsiaiškinti, kas yra minėtų įrengimų savininkas. Apeliantų teigimu, jie nieko nežinojo nei apie BUAB „BRONER“ bankroto procesą, nei apie bankroto administratoriaus veiksmus. Be to, jeigu ir būtų buvę priimti kokie nors sprendimai apeliantų atžvilgiu, tai pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą pareiškėjai turėjo būti informuoti apie priimtą sprendimą per 30 dienų. Jokių panašių dokumentų apeliantai nėra gavę.

24. Suinteresuotas asmuo LUAB „BRONER“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovams suteiktos paslaugos apmokėtinos nepriklausomai nuo atsakovų samprotavimų apie tai, kas yra atsakovų nurodomų 1/26 infrastruktūros įrenginių savininkai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų teiginiai apie LUAB „BRONER“ priklausančių infrastruktūros įrenginių pardavimą, neatleidžia atsakovų nuo pareigos apmokėti jiems priklausančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros, apsaugos, išlaikymo ir kitas išlaidas. Kaip nurodyta teismo, atsakovai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo ir pirkimo-pardavimo sutarties 4.10.l.-4.10.7. punktuose išvardintų bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais, todėl LUAB „BRONER" administratoriaus „Vantolina“ pasiūlymas, kuriuo atsakovams siūloma pirkti 1/26 infrastruktūros įrenginių dalį, neįrodo, kad atsakovams nuosavybės teise apskritai nepriklauso infrastruktūros įrenginiai.

25. Taip pat jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovų atskirojo skundo teiginys, kad UAB „Inservis“ nevykdė jokios teritorijos apsaugos, o išrašinėjo fiktyvias sąskaitas-faktūras, už tą patį darbą ėmė mokestį du kartus, juo labiau nėra aišku, kodėl ši aplinkybė negalėjo būti išnagrinėta anksčiau, atsakovų nuomone, atnaujintinoje civilinėje byloje.

26. Atskirajame skunde atsakovai taip pat skundžiasi, kad jie neišmanė bankroto bylos LUAB „BRONER“ iškėlimo ir eigos aplinkybių, o bankroto administratorius atsakovams šių aplinkybių neišaiškino. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad teisinis reglamentavimas dėl neįvykdytų sandorių galiojimo pabaigos, iškėlus bankroto bylą, galiojo visą bankroto procesą, todėl atsakovai žinojo arba privalėjo žinoti apie tai, kad UAB „BRONER” buvo iškelta bankroto byla. Kita vertus, bankroto bylos iškėlimas ar bankroto teisinių santykių reguliavimo neišmanymas taip pat niekaip nepaneigia atsakovų pareigos apmokėti aukščiau nurodytas bendrojo naudojimo valdymo ir priežiūros paslaugas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

28. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Teismų praktikoje, pasisakant dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodyta, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).

29. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir/ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą.

30. Pareiškėjų (atsakovų) prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šis pagrindas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-31-231/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjų teigimu, skola už bendro naudojimo infrastruktūros priežiūrą buvo priteista būtent dėl to, kad jie buvo pripažinti infrastruktūros objektų savininkais, o, gavę LUAB „BRONER“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ raštą, jie sužinojo, kad visgi nėra infrastruktūros savininkai, taigi iš jų skola priteista nepagrįstai.

32. Nagrinėjamu atveju sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad bankroto administratoriaus rašte išdėstyti teiginiai ir pasiūlymai pareiškėjams įsigyti 1/26 infrastruktūros įrenginių dalį nepatvirtina ir nepaneigia pareiškėjų nuosavybės teisės į infrastruktūros objektus, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skolos už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir kitas paslaugas pagal 2007-10-12 paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/10/12 apmokėjimo, nes pareiga mokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą iš esmės kyla ne dėl to, ar asmuo yra bendro naudojimo objekto savininkas, o dėl to, kad jis turi nekilnojamojo turto – nagrinėjamu atveju pareiškėjai turi poilsio namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabar adresas – (duomenys neskelbtini)), ir bendro naudojimo objektai (infrastruktūros įrenginiai) yra skirti pagrindiniam daiktui aptarnauti. Be to, civilinėje byloje Nr. 2A-759-565/2017 buvo nustatyta ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, jog UAB „BRONER“ buvo įsteigęs poilsio namų savininkų bendriją „Trakų Liepsnelė“, su kurios steigimo dokumentais ir įstatais atsakovai buvo susipažinę.

33. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.6.4 punkte nurodyta, kad prieš šios sutarties pasirašymą atsakovai su bendrija yra sudarę nario sutartį, o nuo šios sutarties pasirašymo atsakovai tampa bendrijos nariais. Kaip jau buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad butų ir kitų pastatų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi, kaip jau buvo minėta, sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo, neturi esminės reikšmės, ar atsakovams priklauso infrastruktūros objektai nuosavybės teise, ar ne.

34. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-31-231/2016, kurios procesą siekia atnaujinti pareiškėjai, iš esmės nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į infrastruktūros objektus, vadinasi, net ir atnaujinus minėtos civilinės bylos procesą, ši pareiškėjų aplinkybė nebus nagrinėjama iš esmės. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutarties 4.10. ir 5.6.3 punktuose nurodyta, kad į šia sutartimi atsakovų įsigyto poilsio namo kainą yra įskaičiuota žemės sklype, kuriame yra poilsio namų kompleksas, esančių, sutarties 4.10.1.-4.10.7. punktuose išvardintų, bendrojo naudojimo objektų, t.y. kiemo įrenginių (liepto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gatvių tinklo (asfaltu asfaltuotos gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai), gatvių apšvietimo (gatvių lauko šviestuvai, prijungti prie bendro elektros tinklo), rekreacinės paskirties teritorijos, krepšinio žaidimo aikštelės su stovais, vaikų žaidimo aikštelės su įrenginiais, teritorijos aptvėrimo (tvora su dviem įvažiavimo vartais ir keturiais pėsčiųjų įėjimo vartais), teritorijos apsaugos sistemos (apsaugos postas ir vienuolika teritorijos stebėjimo kamerų), bendrojo naudojimo teritorijoje esančių želdinių ir augalų, kainos dalis, proporcinga poilsio namų kompleksą sudarančių poilsio namų skaičiui. Todėl darytina išvada, kad atsakovai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo ir pirkimo-pardavimo sutarties 4.10.1.-4.10.7. punktuose išvardintų bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais. Taigi šios išvados ir faktinės aplinkybės negali paneigti bankroto administratoriaus raštas.

35. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi ieškovas dalį sąskaitų išrašė nepagrįstai. Jau buvo minėta, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-31-231/2016 atsakovai buvo pareiškę priešieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad UAB „Inservis“ neteisėtai ėmė mokesčius. Taigi šie pareiškėjų argumentai (šalių ginčas) buvo išanalizuoti ir atsakovų reikalavimas atmestas.

36. Jau buvo minėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemone dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų („paskirti naują įvykių tyrimą, tikslu įgyvendinti teisingumą“, „išaiškinti UAB „Vantolina“ ir UAB „Invalda“ veiksmų teisėtumą“), apeliantai, prašydami atnaujinti procesą, panašių tikslų ir siekia.

37. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti arba pakeisti.

39. Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Iš suinteresuoto asmens pridėtų dokumentų matyti, kad už atsiliepimo surašymą advokatui buvo sumokėta 290 EUR, kurie priteistini iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų E. F. A. ir Z. D. lygiomis dalimis - iš kiekvieno po 145 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų LUAB „BRONER“ (juridinio asmens kodas 110006173).