Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei S. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – H. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo argumentai

7. Atsakovė S. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą ar/ir kitų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovei S. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl jos nekartojamos ir laikomos nustatytomis. Ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo sprendžiant, ar šiuo atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės (motinos) valdžią nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo neterminuotai riboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.180 straipsnis).

13. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

14. CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Ši norma reiškia, kad teismo sprendimu pritaikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti begalinis, nuolatinis, ir praėjus įstatyme nustatytam terminui turi būti sprendžiama arba dėl tolimesnio laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

15. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai: tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

16. Nagrinėjamoje byloje dėstomos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės rodo, jog Tarnyba siekia neterminuotai apriboti motinos S. K. motinos valdžią, remdamasi tuo, kad motina nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku ir esant jau pakankamai ilgą laiką trunkančiam laikinam jos valdžios apribojimui, nesiima realių ir efektyvių veiksmų situacijos pakeitimui pozityvia vaikui linkme (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

17. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina biologinės šeimos prioriteto principą, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais. Šio principo įgyvendinimui užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytos pagalbos šeimai priemonės. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra ypatingai svarbu įsitikinti, jog buvo išnaudotos visos būtinos ir galimos pagalbos šeimai priemonės.

18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei be nagrinėjamo atvejo yra neterminuotai apribota motinos valdžia dar jos keturių vaikų - G. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13917-1090/2019 atsakovei S. K. laikinai apribojo motinos valdžią ir penktojo vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu, nustatė nepilnamečiam sūnui nuolatinę globą, paskyrė atsakovės motiną H. G. nepilnamečio N. K. nuolatine globėja bei vaiko gaunamų lėšų administratore, tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnamečio N. K. gyvenamąją vietą kartu su globėja, jos gyvenamojoje vietoje.

19. Atsakovės S. K. šeimai Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje (toliau – Pagalbos šeimai skyrius) dar nuo 2018 m. lapkričio 14 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. S. K. sudarytas Pagalbos planas, kuriame atsakovė įsipareigojo spręsti priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms problemą, gydytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre, domėtis sūnumi ir palaikyti su juo ryšį, pagal galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, siekti susigrąžinti jo globą kreipiantis teismą, integruotis į darbo rinką, gerinti gyvenimo sąlygas, pateikti dokumentus dėl socialinio būsto skyrimo ar dėl dalinės kompensacijos nuomai gauti, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, sudaryti sąlygas lankytis gyvenamojoje vietoje, atvykti į sutartas konsultacijas, palaikyti ryšį telefonu.

20. Tačiau Tarnyba nurodo (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad situacija S. K. šeimoje per visą šį laiką nuo jos laikino valdžios apribojimo iš esmės išlieka nepakitusi. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų iš tikrųjų matyti, kad nors atsakovė yra nuolat motyvuojama kreiptis dėl sūnaus N. K. globos susigrąžinimo, imtis realių veiksmų sukurti vaikui tinkamas atsakovei savarankiškai auginti jį sąlygas, S. K. nuolat teigia, kad ruošiasi tą padaryti, ketina teikti dokumentus teismui dėl vaiko susigrąžinimo, oficialiai įsidarbinti, užtikrinti būstą ir pan., tačiau realių veiksmų dėl to nesiima, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, oficialaus darbo bei pakankamų pajamų sūnui išlaikyti. Realiai nuo atvejo vadybos inicijavimo pradžios nepasiekta apčiuopiamų teigiamų rezultatų dirbant su šeima, atsakovė neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių.

21. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad Tarnyba net ir praėjus daugiau nei 4 metams nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovės valdžia sūnaus atžvilgiu (2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13917-1090/2019), nesikreipė į teismą, de facto (liet. iš tikrųjų) reiškia, jog buvo siekiama tęsti atsakovei taikytą laikiną valdžios apribojimą, tikintis padėties pasikeitimo pozityviąja linkme, tačiau padėčiai nepasikeitus - per visą ši laiką atsakovei nesikreipus dėl jos valdžios apribojimo panaikinimo, nesiėmus veiksmų, kurie patvirtintų realų atsakovės norą, motyvaciją, pasirengimą savarankiškai auginti, auklėti ir įgyvendinti teises bei pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Tarnyba turėjo pagrindą kreiptis dėl situacijos išsprendimo kita – alternatyvia linkme, t. y. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

22. Tėvo (motinos) valdžios turinys apibrėžiamas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, būtina nustatyti, ar atsakovas nevengė atlikti CK 3.155 straipsnyje nustatytas tėvo pareigas. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

23. Byloje nustatytos aplinkybės dėl motinos santykio su vaiku rodo, jog pastaroji nevykdė / nevykdo iki šiol savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje:

(i) atsakovė iki šiol taip ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi nuolatinio darbo, negauna oficialių ir reguliarių pajamų, kurios leistų išlaikyti tiek save, tiek nepilnametį vaiką, užtikrinti jam būstą, saugias ir tinkamas gyvenimo, auginimo sąlygas;

(ii) atsakovė ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas, jai diagnozuotas priklausomybės sindromas; teisme pati atsakovė patvirtino, kad vis dar gydosi nuo narkotinės priklausomybės; nors atsakovė nurodo ir bylos medžiaga patvirtina, kad ji gydosi nuo narkotinės priklausomybės pagal metadono programą, tačiau svarbu tai, kad iki šiol nėra nuo priklausomybės pilnai pasveikusi, atsakovė nesiima veiksmų efektyvesniam gydymuisi, vykimui į reabilitaciją, į kurią turi galimybes patekti;

(iii) kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, net ir po laikino motinos valdžios apribojimo 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo sprendimu, atsakovės buvo padaryta daug administracinės teisės pažeidimų, tarp jų ir susijusių su apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų, kurios buvo įsigytos ir vartotos be gydytojo paskyrimo, jų vartojimu viešose vietose;

(iv) atsakovė nedalyvauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos periodiškai vykstančiuose susirinkimuose, kuriuose sprendžiama dėl jos vaiko likimo ir atsakovės situacijos; atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą; iš pradžių buvo sutikusi su ieškinio reikalavimais, tačiau vėliau pakeitė poziciją, kas taip pat atitinkamai charakterizuoja atsakovę ir rodo pasyvų jos elgesį, abejingumą procesuose, kuriuose sprendžiami su jos vaiku susiję klausimai;

(v) atsakovės, kaip motinos, valdžia neterminuotai apribota kitų 4 jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1840-816/2011 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-35755-967/2015, ir per visą šį laiką atsakovė nesiėmė veiksmų valdžios apribojimui panaikinti;

(vi) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad bendraujant su atsakovės motina – vaiko globėja, pastaroji nurodo, jog atsakovė yra dar per silpna savarankiškai pasirūpinti vaiku ir būtų nepajėgi viena jį auginti; pati globėja nurodo, kad atsakovės – vaiko motinos, su vaiku vienos ilgesniam laikotarpiui nepalieka.

24. Visa tai rodo, kad per tuos 4,5 metų nuo laikino motinos valdžios apribojimo, kurie vertintini kaip pakankamai ilgas laiko tarpas iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir užtvirtinti teigiamus elgesio pokyčius, situacija realiai niekaip nepasikeitė, esminių teigiamų pokyčių, aktyvaus suinteresuotumo ir veiksmų vaiko sugrąžinimui iš atsakovės pusės nerodoma ir neatliekama. Kaip matyti iš Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13913-1090/2019, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovės valdžia sūnaus atžvilgiu, tuo metu vykusio teismo proceso metu atsakovė buvo išreiškusi norą susigrąžinti vaiką į šeimą, nurodžiusi, jog dalyvauja metadono programoje, gydosi nuo priklausomybės, vykdo uždavinius ir pan., tačiau identiška situacija yra ir šiuo metu, t. y. išreiškiamas tik noras, tačiau nėra duomenų dėl realių pozityvių pasikeitimų, kurie leistų teismui spręsti dėl pakankamo atsakovės pasirengimo pačiai pasirūpinti vaiku, dorai jį auklėti ir prižiūrėti, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Epizodinis dalyvavimas vaiko gyvenime ir išlikęs vaiko bei motinos ryšis, kurį akcentavo pirmosios instancijos teismas, negali būti prilyginamas motinos pareigų vykdymui. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigas ir rūpintis vaiku.

25. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėtų kokių nors objektyvių priežasčių nesirūpinti vaiku, nusišalinti nuo jo auklėjimo ir / ar išlaikymo, todėl konstatuotina, kad sąmoningai pasirinkdama nesirūpinti sūnumi, atsakovė kaltais veiksmais vengia įgyvendinti motinos valdžią. Intensyvios socialinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos ilgą laiką, tačiau nei paslaugų teikimo metu, nei iki dabar situacija nėra pasikeitusi. Tai sudaro pagrindą teigti, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ateityje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovei dėl jos nerūpestingumo, žalingo gyvenimo būdo, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų neturėjimo ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovės ieškinys tenkinamas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

27. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.