Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – H. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

2. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

3. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

4. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

5. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad N. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės S. K. sūnus, duomenų apie vaiko tėvą gimimo įraše nėra (el. b. l. 5). S. K. yra dar keturių vaikų motina. S. K. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota motinos valdžia jos vaikų: G. M., L. K. ir D. K. atžvilgiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia dukters M. K. atžvilgiu. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų senele – H. G. (el. b. l. 7–14).

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apie atsakovės pagimdytą sūnų N. K. Tarnybai pranešė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų darbuotojai, kurie nurodė, jog S. K. nėštumo metu moterų konsultacijų nelankė, apie 20 metų vartoja narkotines medžiagas (heroiną), po gimdymo savavališkai išvyko iš gydymo įstaigos. Naujagimiui N. K. diagnozuoti abstinencijos simptomai dėl motinos narkomanijos (el. b. l. 15). Tarnybos specialistai nustatė, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, pajamų neturi. Nuo 2011 m. birželio 6 d. Vilniaus priklausomybės ligų centre atsakovei diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2018 m. gegužės 29 d. sudarytas vaiko laikinosios globos planas, kuriuo S. K. įpareigota: spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą; sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas; turėti pajamų; bendradarbiauti su specialistais; prisidėti prie vaiko išlaikymo; bendrauti su vaiko globėja (el. b. l. 18–19). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 30-1941 N. K. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta senelė H. G. (el. b. l. 22). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 30-2084, S. K. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 24). 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centre sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame nurodyta, jog atsakovė niekur nedirba, negauna pajamų, o nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutraukta atsakovės registracija Vilniaus teritorinėje darbo biržoje. Moteris turi ilgalaikę priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dalyvauja metadono programoje. S. K. padeda motinai (vaikų senelei) rūpintis jos vaikais, nėra visiškai nutraukusi ryšio su visais vaikais. H. G. teigė, kad jos dukra neturi galimybės pati pasirūpinti vaikais dėl savo elgesio, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, tačiau stengiasi dukrą motyvuoti išsigydyti nuo priklausomybės. Pagalbos šeimai plane atsakovei nustatyti vykdytini uždaviniai, kuriuos įsipareigojo vykdyti S. K., Skyrius vykdo socialinės priežiūros paslaugas ir prižiūri, kaip atsakovė vykdo uždavinius (el. b. l. 26–30). Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. K. 2 kartus teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Atsakovė yra padariusi daug administracinių teisės nusižengimų, todėl bausta administracine tvarka (už važiavimus viešuoju transportu be bilieto, narkotinių medžiagų vartojimą)-(el. b. l. 34–64). Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. kovo 14 d. duomenimis, S. K. 2011 m. birželio 3 d. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas (F11.2). VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos Psichikos sveikatos centre atsakovei paskirta farmakoterapija metadonu (el. b. l. 33). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų bazės 2019 m. kovo 12 d. duomenų nustatyta, jog S. K. niekur nedirba (el. b. l. 65). Atsakovė nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. l. 66), įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 67).

7. Teisme 2019 m. liepos 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. gauti papildomi duomenys iš Tarnybos – 2019 m. kovo 25 d. globojamo vaiko aplankymo aktas ir išrašai iš medicininių dokumentų, bei 2019 m. balandžio 29 d. pagalbos šeimai planas. 2019 m. kovo 25 d. globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad vaikas negali sugrįžti pas motiną, nes šiuo metu ji gydosi nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms ir dalyvauja metadono programoje, neturi pastovaus darbo. Motinos elgesys su vaiku pasikeitė, pradėjo nuolat lankyti sūnų, pagal savo galimybes motinai padeda finansiškai vaikų globėjai, nori susigrąžinti visus vaikus, susirasti pastovų darbą. Tarnybos darbuotojai nurodė, kad atsakovė lanko psichologo konsultacijas, dalyvauja metadono programoje (el. b. l. 107–109). 2019 m. kovo 18 d. išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovei diagnozuotas lėtinis Hepatitas C (el. b. l. 114). Iš pateikto 2019 m. balandžio 29 d. pagalbos šeimai plano nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, negauna pajamų, o nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutraukta atsakovės registracija Vilniaus teritorinėje darbo biržoje. Moteris turi ilgalaikę priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dalyvauja metadono programoje, 1 kartą per savaitę vyksta į Naujosios Vilnios Psichikos sveikatos centrą. S. K. padeda motinai (vaikų senelei) rūpintis jos vaikais, nėra visiškai nutraukusi ryšio su vaikais. Šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, prižiūrima kaip atsakovė vykdo nustatytus uždavinius (el. b. l. 117–121).

8. Atsakovė teismo posėdyje išreiškė norą susigrąžinti vaikus į savo šeimą ateityje, todėl dalyvauja metadono programoje, gydosi nuo priklausomybės, gerai sutaria su motina, bendrauja su socialine darbuotoja ir vykdo kitus pagalbos plane numatytus uždavinius, tačiau patvirtino, kad šiuo metu ji nėra pasirengusi savarankiškai auginti vaikus.

9. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės S. K. elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d.). S. K. dėl savo neatsakingo gyvenimo būdo, turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nevykdo motinos pareigų sūnui: kartu su juo negyvena, jo neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, materialiai neišlaiko. Pažymėtina, jog S. K. įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra neterminuotai apribota motinos valdžia kitų keturių jos vaikų atžvilgiu (el. b. l. 7–14). Tačiau iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nėra visiškai nutraukusi ryšio su sūnumi, jį lanko, padeda H. G. prižiūrėti vaiką, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, prisideda prie vaiko išlaikymo pagal savo galimybes, siekia susirasti darbą ir išsigydyti nuo priklausomybės (lanko metadono programą bei dalyvavo susitikimuose su psichologu), t. y. deda pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį savo vaiko atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinos ir vaiko tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad situacija ateityje negali pasikeisti. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė neatsisako visiškai dalyvauti sūnaus gyvenime ir juo rūpintis, tačiau šiuo metu dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, socialinių įgūdžių stokos, materialinės padėties ir tėvystės įgūdžių stokos negali užtikrinti tinkamų vaiko auginimo ir priežiūros sąlygų. Atsižvelgiant į tai, į faktą, kad atsakovei įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra neterminuotai apribota motinos valdžia keturių atsakovės vaikų atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad atsakovei yra pagrindas taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko N. K. atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.). Teismo vertinimu, laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią, bus sudarytas pakankamas laikotarpis atsakovei įrodyti, kad ji linkusi pasitaisyti ir prisiimti atsakomybę dėl vaiko priežiūros, auklėjimo ir galimybės susigrąžinti vaiką į savo šeimą (CK 3.181 str. 2 d.).

10. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus motinos valdžią laikinai, S. K. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 4 d.).

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

11. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vaikui N. K. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.257 str.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 30-1941 N. K. nustatyta laikinoji globa, laikinąja vaiko globėja paskirta jo senelė – H. G. (el. b. l. 22). Laikinoji vaiko globėja teismo posėdyje išreiškė norą būti vaiko nuolatine globėja.

12. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Teismui padarius išvadą, kad atsakovei apribotina motinos valdžia nepilnamečiam vaikui, darytina išvada, kad nepilnametis vaikas yra netekęs tėvų globos ir esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, todėl jam nustatytina nuolatinė globa.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad H. G. vaiko laikinosios globėjos pareigas atliko ir atlieka tinkamai, sveikatos būklė jai leidžia būti vaiko globėja (el. b. l. 71), moteris yra veiksni. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad trys S. K. vaikai (L. K., D. K. ir M. K.), neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei, gyvena pas savo senelę H. G. Iš VšĮ SOTAS 2018 m. liepos 19 d. duomenų nustatyta, kad H. G. yra senatvės pensininkė, pareiškėjos pajamos yra apie 216,00 Eur per mėnesį. H. G. geba pasirūpinti vaikais, gali užtikrinti tinkamą vaikų mitybą, sveikatos priežiūrą, ugdymą ir auklėjimą bei patenkinti kitus jų interesus. Moters namų aplinka yra saugi, tinkama gyventi vaikams (el. b. l. 77–81). Moteris neteista, 2015 m. rugpjūčio 23 d. bausta administracine tvarka (el. b. l. 72–73). Sodros 2019 m. kovo 12 d. duomenimis, H. G. gauna senatvės pensiją, dirba UAB „Š. P.“ (el. b. l. 74). Tarnybos pateiktame 2019 m. kovo 25 d. globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad berniukas gyvena kartu su senele, broliu ir seserimis nuomojamame 3 kambarių bute su visais patogumais. Atskiro kambario vaikas neturi, dalinasi kambariu su seserimi M. ir senele, turi atskirą lovą. Kambaryje yra spinta, žaislai, ugdymosi priemonės, kiti reikalingi vaikui baldai ir daiktai. Laikinoji globėja teigė, jog berniuko sveikata prižiūrima Naujosios Vilnios poliklinikoje, vaikas visada nuvežamas pas gydytojus, jeigu yra poreikis. Vaikas mylimas, prižiūrimas, mama ateina kiekvieną dieną ir padeda motinai rūpintis vaiku, vyresnieji vaikai taip pat rūpinasi jaunesniu broliu (el. b. l. 107–109). Ieškovė ir atsakovė teismo posėdyje prašė H. G. paskirti nuolatine mažamečio vaiko globėja.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių H. G. negalėtų būti skiriama vaiko nuolatine globėja (CK 3.269 str.). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie H. G. asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėja, artimus giminyste pagrįstus santykius su motinos valdžios netekusiu vaiku N. K., sprendžia, kad ji yra tinkamas asmuo būti vaiko nuolatine globėja (CK 3.242 str. 3 d., 3.268 str. 1 d.). Tarnyba nėra gavusi prašymų iš kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių rūpintis vaiku, todėl N. K. nuolatine globėja skirtina H. G.. Nepilnamečio N. K. gyvenamoji vieta nustatytina jo nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.264 str.).

15. Tarnybos duomenimis, nepilnametis N. K. neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (CPK 504 str. 3 d.).

16. Teismo sprendimu nustačius N. K. nuolatinę globą, pasibaigia vaiko laikinoji globa (CK 3.255 str. 3 p.). Dėl to panaikinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. K. nustatyta laikinoji globa.

17. Remiantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvu, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvu, informuoti vaiko tėvą ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kas mėnesį. Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. kovo 14 d. duomenimis, S. K. 2011 m. birželio 3 d. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas (F11.2). VšĮ Naujos Vilnios poliklinikos Psichikos sveikatos centre atsakovei paskirta farmakoterapija metadonu (el. b. l. 33). Iš 2019 m. kovo 12 d. Sodros duomenų bazės nustatyta, kad S. K. niekur nedirba (el. b. l. 65). Atsakovė nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. l. 66), įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 67). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad duomenų apie tai, kad atsakovė dirba ir gauna pajamas, Tarnyba neturi, tačiau pagal savo galimybes atsakovė prisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovė nurodė, kad ji neoficialiai dirba, ketina užsiregistruoti darbo biržoje, neprieštaravo dėl išlaikymo vaikui dydžio.

20. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas vaiko išlaikymo dydis atitinka atsakovės esamą turtinę padėtį ir galimybes gauti pajamų – atsakovė patvirtino, kad siekia išsigydyti nuo priklausomybės ir integruotis į darbo rinką, tačiau tam reikalingas tam tikras laiko tarpas; šiuo metu atsakovė neturi galimybės daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes neturi oficialių pajamų. Skyriaus duomenimis, atsakovė turi finansinių įsipareigojimų. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, byloje surinktais įrodymais, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės S. K. nepilnamečiam vaikui N. K. priteistina po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

21. Šalims išaiškintina, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (šiuo atveju H. G.) ir tik vaiko interesais CK Ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

22. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai iš viso priteistina 96,60 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir 21,60 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

24. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25. Viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 105,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus N. K. (N. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui N. K. (N. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jo nuolatine globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti H. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. K. (N. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki N. K. (N. K.) pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. K. (N. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 105,50 Eur (šimtas penki eurai 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.