Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui T. B., atsakovų A. Z., M. Z. ir A. Z. atstovams advokatui Miroslavui Nosevičiui (Miroslav Nosevič) ir advokatei Jurgitai Šamrickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. Z. (A. Z.), M. Z. ir A. Z. (A. Z.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai M. Z. ir A. Z. (dovanotojai) padovanojo A. Z. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. Z. buto ir garažo vertę – 260 000 Eur.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai A. Z. ir M. Z. yra ieškovės skolininkai. Ieškinio padavimo dieną atsakovas A. Z. buvo skolingas 205 534,66 Eur, atsakovė – 478 382,94 Eur. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. patikrino atsakovės gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Patikrintas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir surašytas 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktas, papildomai paskaičiuota 226 321,83 Eur mokėtinų mokesčių suma. Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtino nurodytą aktą, paskaičiavo 131 175 Eur delspinigių ir skyrė 22 634 Eur baudą. Vilniaus AVMI nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. atliko atsakovo A. Z. GPM ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą. Tikrintas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Surašytas 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas, jame papildomai paskaičiuota 117 141,16 Eur mokėtinų mokesčių suma. Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 14 d. sprendimu patvirtino nurodytą aktą, paskaičiavo 58 025 Eur delspinigių ir skyrė 11 715 Eur baudą. Skolininkai ir atsakovas A. Z. (skolininkų sūnus) 2012 m. sausio 4 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią skolininkai padovanojo sūnui butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad turto vertė – 164 648,98 Eur. Skolininkų sūnus 2017 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė nurodytą turtą pirkėjams M. F. ir R. E. U. už 260 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad dovanojimo sutartis pažeidė ieškovės teises, nes dovanotojai buvo jos skolininkai, dovanoto turto vertė buvo mažesnės negu skolininku skola, ši skola buvo galiojanti. Skolininkė buvo skolinga nuo 2008 m. liepos 26 d., skolininkas – nuo 2010 m. gegužės 3 d. Šiuo metu vienintelis skolininkų turtas yra 1/9 dalis žemos įtampos elektros kabelių linija; vertė – 141 Eur. Nurodyto turto nepakanka skolai sumokėti. Atsakovai neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Skolininkai buvo deklaravę, kad gyvena padovanotame bute. Sutartį sudarė tėvai ir sūnus, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas. Apie dovanojimo sutartį ieškovė sužinojo tik tada, kai atsirado galimybė išieškoti skolą, t. y. po to, kai pasibaigė ginčas dėl mokestinės nepriemokos – 2019 m. balandžio 17 d. Dėl to ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui reikšti. Tai, kad sandoris pripažįstamas negaliojančiu, neturi įtakos sąžiningiems tretiesiems asmenims. Skolininkų sūnus pardavė padovanotą turtą. Pirkėjai yra sąžiningi turto įgijėjai. Dėl to ieškovė prašo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją ekvivalentu pinigais. Ieškovė prašo ekvivalentą pinigais skaičiuoti ne pagal dovanojimo sutartyje nustatytą turto vertę (164 648,98 Eur), bet pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą kainą – 260 000 Eur – ir šią sumą priteisti iš atsakovo A. Z.. Ieškovė remiasi CK 6.66, 6.67, 6.145–6.148 straipsniais.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašo atmesti ieškinį, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė ginčija prieš daugiau kaip aštuonis metus sudarytą sutartį, kuria tėvai sūnui padovanojo butą ir garažą. Negalima tenkinti ieškinio, nes nėra visų būtinų sąlygų actio Pauliana ieškiniui reikšti. Tuo metu, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, ieškovė neturėjo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės. Skolininkų prievolė ieškovei atsirado daug vėliau – 2019 metais. Skola nustatyta tik atlikus 2013–2015 metais mokestinius patikrinimus, o jos apimtis galutinai nustatyta 2019 metais pasibaigus ginčui dėl mokesčių. Ieškovės prievolės atsiradimo momentas yra tik 2016 metai. Mokesčių prievolės atsiradimo momentas yra VMI sprendimo dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo priėmimas. Būtent šiuo sprendimu patvirtinami ar panaikinami mokesčių patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 128 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikos taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškinęs, kad kol patikrinimo aktas nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, tol jis neturi juridinės galios ir neliečia pareiškėjo teisių ir pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-504/2010; 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-302-575/2017). Vilniaus AVMI patikrinimo aktai patirtinti 2016 m. kovo 9 ir 14 d. sprendimais. Dėl to 2012 m. sausio 4 d. (kai sudaryta dovanojimo sutartis) ieškovė tikrai neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovams M. Z. ir A. Z.. Ieškovė nenurodė, kokio dydžio reikalavimo teisę ji turėjo ginčijamo sandorio sudarymo metu. Kai buvo sudarytas nurodytas sandoris, atsakovai A. Z. ir M. Z. turėjo kito turto, kurio užteko kreditorių reikalavimams tenkinti. Kito turto vertė buvo 1 016 513 Eur (žemės sklypas ir gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, aikštelė ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), 1/9 inžinerinių tinklų Vilniuje, (duomenys neskelbtini)). Tuo metu nurodyti atsakovai dirbo ir gavo nuolatinių pajamų (atsakovas A. Z. deklaravo 6 946 Eur, atsakovė – 6 804 Eur). Atsakovai buvo sąžiningi. Dovanotojai nesiekė išvengti prievolės ieškovei – ši prievolė dar nebuvo atsiradusi. Jie negalėjo žinoti, kad po 2–3 metų bus inicijuotas mokesčių patikrinimas ir atgaline data bus nustatyta skola. Atsakovai A. ir M. Z. su ieškovės pavedimu tikrinti mokesčius raštu supažindinti 2014 m. sausio 20 d. ir 2015 m. sausio 14 d. Jie nenuslėpė sandorių, dėl kurių ieškovė paskaičiavo papildomų mokesčių. Tai, kad ieškovė, atlikusi mokestinį patikrinimą, nusprendė, kad šie sandoriai turėjo būti apskaityti kitaip ir dėl to turėjo būti sumokėta daugiau mokesčių, nereiškia, jos atsakovai buvo nesąžiningi. Atsakovai (tėvai) dovanojimo sutartį sudarė, nes siekė padėti įsitvirtinti Lietuvoje savo sūnui – jis po studijų Anglijoje, grįžo gyventi į Lietuvą ir sukūrė šeimą. Padovanotame bute sūnus gyveno apie penkis metus, įsteigė bendriją, buvo jos pirmininkas. Po to jis sukūrė šeimą ir išsikraustė į erdvesnį būstą. Butą padovanoję sūnui, atsakovai A. Z. ir M. Z. persikėlė gyventi į namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir ten gyveno. Dovanojimo sutartis buvo išviešinta – įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sužinoję apie papildomus mokesčius, skolininkai iš dalies moka skolą ir yra sumokėję 17 000 Eur. Be to, ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apie dovanojimo sutartį ieškovė turėjo sužinoti tada, kai atliko užklausas – ji aktyviai domėjosi atsakovų turtu 2015 metų pradžioje ir 2016 metais. Nesant pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, negalima taikyti taip pat ir restitucijos. Ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas ydingas. Restitucija galima tik ją taikant sandorio šalims ir jos negalima taikyti ne sandorio šalims. Ieškovė nėra dovanojimo sutarties šalis. Taikant restituciją pagal actio Pauliana ieškinį, turi būti atkuriamas skolininko mokumas. Apdovanotasis nėra ieškovės skolininkas. Negalima jokio turto tiesiogiai priteisti ieškovei. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 260 000 Eur dydžio sumą. Ekvivalentas pinigais turi būti paskaičiuojamas pagal turto vertę, kokia ji buvo, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Kai sudaryta dovanojimo sutartis, turto vertė buvo 164 648,98 Eur. Tai turėtu būti restitucijos suma. Be to, apdovanotasis pagerino įgytą turtą, prieš praduodamas jį, apdovanotasis atliko remonto darbus.

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad tuo metu, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, atsakovė M. Z. buvo nesumokėjusi 190 000 Eur, o jos sutuoktinis – 86 000 Eur mokesčių. Prievolė sumokėti mokesčiu nustatyta įstatyme tuo metu, kai asmuo gauna pajamų, paskaičiuoja mokesčius ir juos deklaruoja. Tai, kad asmuo neteisingai paskaičiavo ir deklaravo mokesčius, neturi įtakos prievolės sumokėti visus mokesčius atsiradimo momentui. Ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti jai tiesiogiai iš apdovanotojo padovanoto turto vertę ekvivalentu pinigais. Ieškovės atstovas nurodė, kad, patenkinus ieškinį ir išieškojus priteistą sumą iš apdovanotojo, tos sumos ieškovė nebereikalaus iš skolininkų.

5. Teismo posėdyje atsakovų atstovai rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai akcentavo, kad ieškovė nepateikė daugiau įrodymų, kad ginčijamas dovanojimo sandoris būtų pažeidęs ieškovės teises. Be to, šiuo metu atsakovai M. Z. ir A. Z. turi turto, kurio vertė didesnė negu 331 150 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 18 žemės sklypų nuosavybės teisės dalis). Atsakovai nurodė, kad prievolė sumokėti papildomus ieškovės paskaičiuotus mokesčius atsirado daug vėliau negu buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Nurodyta prievolė buvo ginčijama ir galutinai skolininkai pagal ją atsakyti įgijo pareigą, kai dėl šios prievolės pasisakė teismai išnagrinėję bylas. Ieškovė neturi teisės reikalauti, kad, taikant restituciją, vietoj grąžintino turto ekvivalentas pinigais būtų priteistas ne atsakovams M. Z. ir A. Z., bet tiesiogiai ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl buto ir garažo dovanojimo sutarties galiojimo (negaliojimo), ieškovei pareiškus Pauliano ieškinį, taip pat su šiuo ieškiniu susijusios restitucijos ypatumų klausimas (CK 6.66, 6.145 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

7. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. Z. ir M. Z. yra sutuoktiniai, o atsakovas A. Z. – jų sūnus. Tėvai 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartimi sūnui padovanojo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sutartyje dovana įvertinta 164 648,98 Eur. Dovanojimo sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sūnus 2017 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 260 000 Eur pardavė butą ir garažą pirkėjams M. F. ir R. E. U.. Visą nurodytą laikotarpį apdovanotasis gyveno padovanotame bute ir naudojosi garažu.

8. Vilniaus AVMI nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. patikrino atsakovės GPM ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Patikrintas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir surašytas 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktas, papildomai paskaičiuota 226 321,83 Eur mokėtinų mokesčių suma. Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtino nurodytą aktą, paskaičiavo 131 175 Eur delspinigių ir skyrė 22 634 Eur baudą. Vilniaus AVMI nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. atliko atsakovo A. Z. GPM ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą. Tikrintas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Surašytas 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas, jame papildomai paskaičiuota 117 141,16 Eur mokėtinų mokesčių suma. Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 14 d. sprendimu patvirtino nurodytą aktą, paskaičiavo 58 025 Eur delspinigių ir skyrė 11 715 Eur baudą.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. Z. ir A. Z. skundus dėl pirmiau nurodytų kontrolės veiksmų rezultatų, 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu juos atmetė skundus (administracinė byla Nr. eI-1711-811/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs M. Z. ir A. Z. apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi juos atmetė (administracinė byla Nr. eA-206-968/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo A. Z. prašymą atnaujinti procesą ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atnaujino procesą dėl administracinės bylos Nr. eA-206-968/2019 dalies, kuria ginčytas pareiškėjo A. Z. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos 16 000 Eur sumos apmokestinimo ir su šia mokestine prievole susijusių kitų sumų (delspinigių, baudų) pagrįstumas (administracinė byla Nr. eP-70-556/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Z. prašymą ir paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį (administracinė byla Nr. eA-3149-438/2020).

10. Ieškinio padavimo dieną atsakovas A. Z. ieškovei buvo skolingas 205 534,66 Eur, atsakovė – 478 382,94 Eur. Tuo metu, kai buvo sudaryta 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartis, atsakovė M. Z. buvo nesumokėjusi 190 000 Eur, o jos sutuoktinis – 86 000 Eur mokesčių.

Dėl ieškinio senaties aiškinimo ir vertinimo

11. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

12. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. pasibaigė mokestinis ginčas, nes priimtas galutinis teismo sprendimas ir juo patvirtinta atsakovų mokestinės prievolės faktas. Nuo nurodyto momento ieškovė įgijo galimybę išieškoti papildomai paskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų skolą. Atsakovai teigia, kad ieškovė jau 2015–2016 metais teikė užklausas apie atsakovų turtą ir turėjo galimybę sužinoti apie 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartį, nes ji išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Įvertinęs aplinkybę, kad pagal MAĮ 144 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ir kad atsakovai pasinaudojo nurodyta teise, o iki nurodyto momento ieškovė negalėjo imtis priverstinių veiksmų papildomai paskaičiuotų mokesčių skolai išsiieškoti, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas Pauliano ieškiniui pareikšti prasidėjo nuo 2019 m. balandžio 18 d. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2020 m. balandžio 2 d., todėl ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl ieškinio reikalavimo kvalifikavimo ir vertinimo

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė Pauliano ieškinį (CK 6.66 straipsnis). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

14. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

15. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

16. Pasisakydamas dėl Pauliano ieškinio paskirties, kasacinis teismas yra nurodęs, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 59 punktą; 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018 27 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019 36 punktą).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019, 33 punktas).

18. Nagrinėjamoje byloje ginčijama atsakovų 2012 m. sausio 4 d. sudaryta buto ir garažo dovanojimo sutartis (tėvai padovanojo turtą sūnui). Po dviejų ir trijų metų ieškovė atliko atsakovės M. Z. ir atsakovo A. Z. mokėtų mokesčių patikrinimą ir nustatė, kad jie tikrintais laikotarpiais sumokėjo per mažai mokesčių ir įmokų. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai sudarytas ginčijamas sandoris, bendra skolininkų skola buvo 276 000 Eur. Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 9 ir 14 d. sprendimais patvirtino mokesčių patikrinimo aktus, paskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudas.

19. Pagal MAĮ 81 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Vadovaujantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi, sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

20. Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (MAĮ 70 straipsnio 1, 4 punktai).

21. Pagal MAĮ 132 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos).

22. Vadovaudamasis MAĮ 144 straipsniu, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Pagal MAĮ 145 straipsnio 1 dalį, mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai M. Z. ir A. Z. buvo apskundę mokesčių administratoriaus veiksmus, kuriais, atlikus mokesčių patikrinimus, papildomai paskaičiuotos GPM ir PSDĮ sumos. Nurodyti atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad mokesčių administratorius, taikydamas turinio prieš formą principą, perkvalifikavo kai kuriuos jų sudarytus sandorius, todėl paskaičiavo papildomų mokesčių. Atsakovė 2008–2012 metais asmeniniams poreikiams pirko vyno iš užsienio subjektų ir pastarieji pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Perkvalifikavęs nurodytus sandorius, mokesčių administratorius paskaičiavo papildomų mokesčių. Atsakovė iš užsienio juridinių asmenų gavo paskolų, jas deklaravo. Mokesčių administratorius perkvalifikavo paskolas, sprendė, kad tai – gautos pajamos ir taip pat paskaičiavo papildomų mokesčių. Atsakovė gautas paskolų sumas (jas gavo 2012 metais) deklaravo vadovaudamasi 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio MAĮ 42¹ straipsnio pagrindu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į pirmiau išvardytas MAĮ nuostatas, teismas sprendžia, kad atsakovai M. Z. ir A. Z. tuo metu, kai padovanojo butą ir garažą sūnui, manė, kad tinkamai vykdė prievolę mokėti mokesčius. Tuo metu mokesčių administratorius nebuvo pradėjęs mokestinio patikrinimo, nebuvo paskaičiavęs papildomų mokesčių. Mokestinis patikrinimas pradėtas po dviejų ir trijų metų, o sprendimai, kuriais patvirtinti mokesčių patikrinimo aktai, priimti dar vėliau, t. y. 2016 metais. Mokestinis ginčas nagrinėtas administraciniuose teismuose ir galutinai išnagrinėtas 2019 metais. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad 2012 m. sausio 4 d. ieškovė neturėjo neabejotino ir galiojančio reikalavimo pagal atsakovų M. Z. ir A. Z. mokestinę prievolę sumokėti papildomus mokesčius, kuriuos mokesčių administratorius papildomai paskaičiavo, atlikęs mokesčių patikrą.

24. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartimi pažeista jos teisė atgauti kuo daugiau nesumokėtų mokesčių skolos, nes perleistas didelės vertės mokesčių mokėtojų turtas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai M. Z. ir A. Z. šiuo metu turi tik 141 Eur vertės 1/9 dalį žemos įtampos elektros kabelių linijos. Atsakovai į bylą pateikė įrodymų, kad turi daugiau turto, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 18 žemės sklypų nuosavybės teisės dalis, ir šio turto vertė yra daugiau kaip 331 150 Eur. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ginčija 2012 m. sausio 4 d. sudarytą sandorį, todėl svarbu, kokio turto mokesčių mokėtojai turėjo būtent šio sandorio sudarymo metu. Atsakovai pateikė įrodymų, kad aptariamu laiku jie turėjo kito turto, kurio vertė buvo 1 016 513 Eur (žemės sklypas ir gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, aikštelė ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), 1/9 inžinerinių tinklų Vilniuje, (duomenys neskelbtini)). Pagal į bylą pateiktus ieškovės atliktus papildomų mokesčių paskaičiavimus, bendra skolininkų nesumokėtų mokesčių suma buvo 276 000 Eur (žr. šio teismo sprendimo 10 ir 16 punktus). Dovanojimo sutartimi skolininkai perleido 164 648,98 Eur vertės turtą. Perleisto turto dalis, palyginus su visu tuo metu skolininkų turėtu turtu, atitiko 14 proc. (164 648,98 x 100 proc. : (1 016 513 + 164 648,98) ? 14 proc.). Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad, perleidę dovanojimo sutartimi butą ir garažą sūnui, skolininkai sumažino bendrą viso savo tuo metu turėto turto vertę, bet ši viso turto vertė sumažėjo nedidele dalimi. Aptariamas skolininkų turto sumažėjimas nelėmė to, kad būtų esmingai sumažėjusi ieškovės galimybė efektyviai išsiieškoti 276 000 Eur skolą iš likusio skolininkų turto, kurio vertės tuo metu pakako visai skolai sumokėti (1 016 513 Eur). Dėl to teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė taip pat ir antrosios actio Pauliana sąlygos (ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises).

25. Pasisakydamas dėl 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutarties šalių sąžiningumo (nesąžiningumo) teismas pabrėžia šiuos nagrinėjamoje byloje reikšmingus aspektus. Tuo metu, kai buvo sudarytas nurodytas sandoris atsakovai M. Z. ir A. Z. nebuvo įspėti apie tai, kad atliekamas ar bus atliekamas mokesčių patikrinimas. Jie buvo įsitikinę, kad teisingai paskaičiavo ir deklaravo mokesčius bei nežinojo, kad ateityje (po kelių) metų mokesčių administratorius perkvalifikuos praeityje jų sudarytus sandorius ir paskaičiuos papildomų mokesčių. Antra, ginčijamas sandoris nebuvo toks atsakovų M. Z. ir A. Z. veiksmas, kuriuo jie siekė paslėpti savo turtą tam, kad išvengtų priverstinio mokestinės prievolės išieškojimo. Į bylą pateikta duomenų, kad aptariama dovanojimo sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Turtą įgijęs mokesčių mokėtojų sūnus ilgą laiką (penkis metus) gyveno padovanotame bute ir naudojosi garažu. Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovų tikslai, sudarant ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi. Teismas daro išvadą, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje paneigė savo, kaip ginčijamo sandorio šalių, nesąžiningumo prezumpciją, nustatytą CK 6.67 straipsnio 1 punkte. skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

26. Nustatęs, kad nebuvo ieškovės, kaip kreditorės, neabejotinos ir galiojančios teises, kad dovanojimo sutartis nepažeidė ieškovės teisių, kad atsakovai buvo sąžiningi, teismas sprendžia, kad nenustatyta visų sąlygų ieškovės pareikštam Pauliano ieškinio taikyti, todėl nėra pagrindo 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutarties pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Taigi nėra pagrindo taip pat ir taikyti restituciją, kaip sandorio negaliojimo pagrindą (CK 6.145 straipsnis). Nepaisant to, teismas pasisako dėl ieškinio reikalavimo taikyti restituciją formuluotės ir restitucijos aiškinimo (bet ne taikymo, nes nėra pagrindo tai daryti).

Dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo

27. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. Z. buto ir garažo vertę ekvivalentu pinigais.

28. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kuri jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančius ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimo jėgos.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra šalių grąžinimas į status quo. Ši nuostata įtvirtinta CK 1.138 straipsnio 2 punkte, nurodant, kad vienas civilinių teisių gynybos būdų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012).

30. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat į Pauliano ieškinio tikslą (žr. šio teismo sprendimo 16 punktą), teismas pabrėžia, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją, tiek nekilnojamasis turtas, tiek piniginis ekvivalentas, priteistinas ne ieškinį pareiškusiam kreditoriui, bet skolininkui, kurio mokumas turėtų būti atkurtas. Ieškovė nėra ginčijamos dovanojimo sutarties šalis. Ji yra atsakovų M. Z. ir A. Z., kaip dovanotojų pagal ginčijamą dovanojimo sutartį, kreditorė. Dėl to ieškinio reikalavimas, taikant restituciją, priteisti tiesiogiai ieškovei iš apdovanotojo padovanoto turto vertę yra nepagrįstas.

31. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

32. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių konstatuojama, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovai nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas neskirsto bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. Z. (A. Z.), M. Z. ir A. Z. (A. Z.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.