Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L., atstovaujamo advokatės A. M., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L., atstovaujamo advokatės A. M., skundą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2) taikyti pareiškėjo reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. įpareigoti Klaipėdos AVMI sustabdyti Patikrinimo akto tvirtinimo procedūrą, įskaitant terminą pastabų dėl Patikrinimo akto pateikimui, bei nepriimti sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl Patikrinimo akto surašymo teisėtumo šioje byloje;

3) įpareigoti Klaipėdos AVMI pateikti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui visus su Patikrinimo akto surašymu ir patvirtinimu susijusius duomenis (procesinis prašymas);

4) priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių konkreti suma bei pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismo posėdžio metu (procesinis prašymas).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi (b. l. 98–100) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Visų pirma, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (rėmėsi LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Be to, teismas akcentavo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (rėmėsi LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs tai, kad skundžiamas Patikrinimo aktas dar nėra patvirtintas MAĮ nustatyta tvarka, teismas atkreipė dėmesį, jog jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Taigi, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti Patikrinimo aktą surašytu nevykstant jokiai mokesčių administravimo procedūrai negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu. Teismas nurodė, jog patikrinimo procedūriniai klausimai gali būti nagrinėjami sprendžiant sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Todėl, atsižvelgęs į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas papildomai nurodė, kad su skundu pateikti duomenys, kada Patikrinimo aktą gavo pareiškėjo atstovė advokatė, tačiau nepateikti duomenys, kada skundžiamą Patikrinimo aktą gavo pareiškėjas. Kita vertus, atsisakęs priimti Pareiškėjo skundą anksčiau nurodytu pagrindu, teismas nebetyrė, ar nagrinėjamu atveju skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, jį skaičiuojant nuo pareiškėjo Patikrinimo akto gavimo dienos. Atsisakęs priimti skundą, teismas taip pat nebesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas kartu nurodė, kad atsisakius priimti skundą pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas D. L., atstovaujamas advokatės A. M., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 105–108), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas skundė viešojo administravimo subjekto dokumentą (Patikrinimo aktą), kadangi, pareiškėjo nuomone, pats Patikrinimo akto surašymo faktas (mokesčių administratoriaus veiksmas) yra neteisėtas, nes jis surašytas nevykdant jokios kontrolės procedūros (nesant galiojančio pavedimo tikrinti). Tuo tarpu iš neteisėto veiksmo negali kilti teisėtos pasekmės, todėl, palikus neteisėtai surašytą Patikrinimo aktą galioti (kitaip tariant, atsisakant apskritai nagrinėti jo surašymo teisėtumo klausimą), bus pradėta mokesčių administravimo procedūra, kuriai vykti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai pareiškėjas, manydamas, kad Patikrinimo akto surašymas buvo neteisėtas, ir nedalyvaudamas tolesnėse procedūrose, rizikuoja būti įpareigotas sumokėti sumas, priskaičiuotas tiek Patikrinimo akte, tiek ir dar nepriimtame sprendime dėl jo tvirtinimo, todėl akivaizdu, kad Patikrinimo aktas sukuria pareigą pareiškėjui dalyvauti neteisėtai vykstančiose procedūrose. Be to, sudarius sąlygas Patikrinimo akto surašymo teisėtumo klausimą spręsti tolimesnių mokesčių administravimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūrų metu, be prasmės dirbtų visa valstybės sukurta sistema ir net galutiniai sprendimai turėtų būti panaikinami pripažinus, kad Patikrinimo aktas surašytas neteisėtai, pažeidus esmines mokestinio patikrinimo procedūros atlikimo taisykles. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Patikrinimo akto surašymas yra mokesčių administratoriaus veiksmas, o pagal MAĮ 144 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti bet kokį mokesčių administratoriaus veiksmą. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog tam tikri „tarpinio“ pobūdžio sprendimai gali būti atskiro administracinio ginčo dalyku (remiasi LVAT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016). Taigi, kiekvienu atveju skundžiant sprendimą, kuris nėra galutinis tam tikroje procedūroje, ar jo priėmimo veiksmą, turi būti aiškinamasi, ar tokio sprendimo ar veiksmo pasekoje gali būti pažeistos tam tikros asmens teisės ar jam atsirasti pareigų. Atitinkamai nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Patikrinimo akto surašymas, kaip veiksmas, sukelia pareiškėjui labai aiškius teisinius padarinius, dar nepatvirtinus Patikrinimo akto. Šiuo aspektu pareiškėjas pabrėžia, kad jo valdomam turtui iki šiol, net ir nebevykstant jokiai kontrolės procedūrai, yra taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (turto areštas). Dėl skundo padavimo termino pareiškėjas papildomai paaiškina, jog pareiškėją jo patikrinimo metu ir visose mokesčių administravimo procedūrose atstovauja advokatė, apie tokį pareiškėjo teisių realizavimo būdą Klaipėdos AVMI buvo informuota dar 2015 m. gegužės 13 d., todėl pareiškėjo atstovės veiksmai yra prilyginami pareiškėjo veiksmams, o pareiškėjo atstovės informavimas prilyginamas pareiškėjo informavimui, atitinkamai ir Patikrinimo akto įteikimo pareiškėjo atstovei data yra laikoma Patikrinimo akto įteikimo pareiškėjui data. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas asmeniškai Patikrinimo akto negavo, Patikrinimo aktas tik 2017 m. sausio 3 d. buvo įkeltas į jo paskyrą „Mano VMI“ sistemoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akto Nr. (9.6)FR0680-714 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti Patikrinimo aktą surašytu nevykstant jokiai mokesčių administravimo procedūrai ir neteisėtu bei jį panaikinti negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kartu pabrėžtina, kad nors MAĮ 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m., p. 254–263). Taigi, MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Atitinkamai pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akto Nr. (9.6)FR0680-714, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog mokestinis patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus vykdomos (atliekamos) mokesčių mokėtojo (jo veiklos) kontrolės formų. Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. MAĮ 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Patikrinimo aktas, vadovaujantis MAĮ 130–132 straipsnių nuostatomis, turi būti tvirtinamas mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma ir mokėtojui yra privalomi vykdyti. Kol patikrinimo aktas nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, tol jis neturi juridinės galios ir neliečia pareiškėjo teisių ir pareigų (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-504/2010). Taigi, konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas pripažinti Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (9.6)FR0680-714 surašytu nevykstant jokiai mokesčių administravimo procedūrai ir neteisėtu bei šį Patikrinimo aktą panaikinti, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad tokia išvada negali būti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybą apribojimas, kadangi pareiškėjas ginti su mokestinio patikrinimo atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y., nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareikšti šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus), kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, gali įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertina ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus) bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) galbūt padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, jog jis, manydamas, kad Patikrinimo akto surašymas buvo neteisėtas, ir nedalyvaudamas tolesnėse procedūrose, rizikuoja būti įpareigotas sumokėti sumas, priskaičiuotas tiek Patikrinimo akte, tiek ir dar nepriimtame sprendime dėl jo tvirtinimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal MAĮ 132 straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamame Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu iš viso papildomai apskaičiuota 19 511 373 Lt (5 650 883 Eur) GPM, savaime nereiškia, kad šis Patikrinimo aktas bei jame nurodyta papildomai apskaičiuota suma bus patvirtinti ir pareiškėjas bus įpareigotas sumokėti šią sumą. Juolab kad pagal MAĮ 131 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Atitinkamai sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas, be kita ko, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos) (MAĮ 132 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas, manydamas, kad Patikrinimo akto surašymas buvo neteisėtas, savo skundo teiginius dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akto Nr. (9.6)FR0680-714 teisėtumo, be kita ko, gali išdėstyti pateikdamas pastabas dėl šio Patikrinimo akto, į kurias, vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis, atsižvelgiama priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Be to, tuo atveju, jeigu Patikrinimo aktas visgi būtų patvirtintas, kaip minėta, pareiškėjas ginti su mokestinio patikrinimo atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas savo teises ar įstatymų saugomus interesus gali įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje.

Tuo tarpu dėl pareiškėjo turto arešto pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog suinteresuotas asmuo, manantis, kad nebėra pagrindo toliau taikyti turto areštą, visų pirma, turi kreiptis į atitinkamą mokesčių administratorių, kuris priėmė sprendimą dėl turto arešto taikymo, su prašymu panaikinti konkretaus turto areštą. Mokesčių administratorius dėl tokio prašymo turi priimti MAĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nesutikdamas su tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu, suinteresuotas asmuo gali jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., LVAT 2007 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6‑184/2007). Atitinkamai pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad jis kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu panaikinti turto arešto aktą, tačiau iki šiol šis prašymas nėra išspręstas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal MAĮ 146 straipsnio 1 dalį skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 str. 2 d.). Tačiau šioje byloje pareiškėjas tokių reikalavimų nereiškė.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo spręstinas tik priėmus skundą, todėl skundą laikant nepaduotu ar atsisakius jį priimti, pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą nėra (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010). Taigi, pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atmestini kaip nepagrįsti.

Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų (dėl skundo padavimo termino) nebepasisako.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. L., atstovaujamo advokatės A. M., atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.