Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. socialinės globos namų pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. S., D. B., dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo palikimui priimti ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino praleidimo atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Teismas, atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilija S. M. socialinės globos namuose gyvena nuo 2006 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11714-323/2008 pareiškėjas, t. y. M. socialinės globos namai (buv. Šilutės pensionatas, į. k. 190796943) paskirti neveiksnia pripažintos V. S. globėju. 2017 m. spalio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-164-385/2017 V. S. pripažinta ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, taip pat paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas).

Iš medicininio mirties liudijimo kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S. mama E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado paveldimas turtas. Pareiškėjas prašydamas atnaujinti įstatyme numatytą praleistą terminą palikimui priimti V. S. vardu nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, pabaigos terminas nėra žymus ir terminą atnaujinus paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas nebūtų pažeistas. Teismas įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą su tokia pareiškėjo pozicija sutinka.

Kaip minėta ankščiau, V. S. mama E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad apie šį faktą informavo V. S. sesuo D. B., kuri teigė, jog apie tolesnius veiksmus tvarkant palikimą informuos. Iš pareiškėjo rašto Dėl palikimo priėmimo matyti, kad 2024 m. balandžio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarę A. G. ir informavo apie ketinimą ruošti dokumentus palikimo priėmimui. Iš 2024 m. balandžio 23 d. Notarės atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog raštas pridėtas prie mirusiosios E. B. paveldėjimo bylos dokumentų, informavo apie E. B. sudarytą testamentą, kuriuo visas turtas yra paliktas dukrai, V. S. seseriai D. B.. Šį faktą patvirtina byloje pateikta 2019 m. sausio 31 d. E. B. testamento kopija.

Iš byloje esančių faktinių aplinkybių nustatyta, kad E. B. palikimui priimti terminas suėjo 2024 m. gegužės 6 d. Iš aptartų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas savalaikiai ir nepraėjus 3 mėnesių terminui (2024-04-03) kreipėsi į notarę A. G. dėl ketinimo priimti palikimą V. S. vardu. Į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2024 m. gegužės 27 d., todėl teismas laiko, kad pareiškėjas nežymiai praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, be to vertina ir tai, kad pareiškėjas atstovauja ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos V. S. interesus, kas suponuoja papildomų dokumentų paruošimo būtinumą byloje ir atitinkamas laiko sąnaudas.

Įvertinus pareiškėjo argumentus bei nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens atsiliepimą, kuriame neprieštarauja dėl termino atnaujinimo pareiškėjui bei siekiant tinkamai apginti ribotai veiksnia pripažintos V. S. teises, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalingo išlaikymo būtinumo pripažinimo ir teisės į privalomąją palikimą dalį

Iš byloje pateikto 2024 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarės A. G. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. mama E. B. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visas turtas paliktas dukrai, V. S. seseriai, D. B.. Pareiškėjui iki tol šis faktas nebuvo žinomas. Pareiškime teigia, kad V. S. atitinka CK 5.20 straipsnyje nustatytas kriterijus.

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.

Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 16 punktas). Taigi, asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: (i) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); (ii) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); (iii) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad V. S. yra E. B. ir S. B. dukra. Taigi V. S. yra palikėjos E. B. vaikas, patenkantis į įstatyme apibrėžtą subjektų ratą. Dėl kitos įstatyme numatytos sąlygos - asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingo išlaikymo svarbu paminėti tai, kad kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 19 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 22 d. sprendimu V. S. pripažinta neveiksnia. 2017 m. spalio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-164-385/2017 minėtas teismo sprendimas pakeistas ir V. S. pripažinta ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, taip pat paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas). Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2020-06-21 iki 2024-10-20 (senatvės pensijos sukakties) V. S. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis.

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 17 punktą; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 21 punktas).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad V. S. nuo 2020-07-07 neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš pareiškėjo pateiktų V. S. asmeninės banko sąskaitos išrašo bei pareiškimo turinio nustatyta, kad V. S. gaunamas pajamas sudaro pensija, kurios dydis siekia 446 Eur, iš kurios 80 proc. 356,80 Eur pervedami tiesiogiai į pareiškėjo sąskaitą už teikiamas paslaugas; likę 20 proc. 89,20 Eur pervedami į V. S. sąskaitą. V. S. taip pat gauna vienišo asmens išmoką, kurios suma siekia 38,23 Eur per mėnesį. Jokių kitų pajamų V. S. negauna, nekilnojamojo turto neturi. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad V. S. jos mamos, E. B., mirties dieną dėl sveikatos būklės ir to tiesioginės įtakos jos pajamoms ir darbingumui bei gebėjimui užsidirbti buvo reikalingas išlaikymas.

Kaip minėta ankščiau, V. S. mama E. B. testamentu visą savo turtą paliko dukrai D. B., taigi palikėja E. B. testamentu V. S. neskyrė jokio turto ar jo dalies kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis ir jų atitikimą įstatyminėms nuostatoms, konstatuotina, kad V. S. atitinka CK 5. 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turi teisę į privalomąją palikimo dalį, atsiradusią po jos mamos E. B. mirties (2024-02-05).

Dėl teismo leidimo išdavimo

CK 3.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Šiuo teisiniu pagrindu pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą V. S. vardu.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašto Dėl informacijos pateikimo matyti, kad nėra duomenų, jog rūpintojui M. socialinės globos namams davus sutikimą priimti palikimą rūpintinei V. S. po jos tėvų E. B. ir S. B. mirties bus pažeisti jos interesai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad E. B. vardu įregistruotos teisės į keletą nekilnojamojo turto objektų. Dėl kitokio pobūdžio jos kilnojamojo ar nekilnojamojo turto duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą siekiant užtikrinti ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos V. S. interesus ir teisę į privalomąją palikimo dalį, teismas pareiškėjo prašymą tenkintina, teismo leidimas išduotinas (CPK 579 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti palikimo priėmimo terminą trijų mėnesių laikotarpiui po E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), skaičiuojant jį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti, kad E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Pripažinti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę į privalomąją palikimo dalį, atsiradusią po mamos E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą M. socialinės globos namams, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą.

Išaiškinti M. socialinės globos namams, kad ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas rūpintojas turi naudoti išimtinai ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.