Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) V. Š. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), I. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

5. Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)duomenų bei civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotus vykdomuosius dokumentus dėl įpareigojimo skolininkui V. Š. nugriauti ar išardyti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvairius statinius ir sutvarkyti statybvietę. 2019-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2020-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta V. Š. ir I. Š. santuoka, o I. Š. asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) - 124 000 Eur vertės su kitu neįregistruotu 273 500 Eur vertės turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) 397 500 Eur vertės. Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, t. y. 2020-06-10. Skolininkas V. Š. antstolei V. Š. pateikė prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese - prašė skolininką V. Š. pakeisti skolininke I. Š.. Antstolė V. Š. 2022 m. spalio 24 d. patvarkymu ,,Dėl atsisakymo patenkinti skolininko prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ (toliau - Patvarkymas) atsisakė patenkinti skolininko V. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

8. Teisių perėmimą vykdymo procese numato CPK 596 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

9. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės 2022-10-24 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo patenkinti skolininko prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes VTPSI patikrinimas atliktas bei vykdomieji dokumentai surašyti tam asmeniui, kuriam turtas nepriklausė nuosavybės teise. Antstolė savo (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą ir nurodė, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra surašytas statytojui, jame yra nustatyti atitinkami reikalavimai ar įpareigojimai, todėl toks aktas statytojui sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Antstolė taip pat pažymėjo, kad nekilnojamojo turto perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalino skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų, o pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.

10. Teismas sutinka su antstolės argumentais dėl to, kad VTPSI 2020-04-14, 2020-04-15, 2020-04-16, 2020-04-17 ir 2020-04-20 V. Š. surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, t. y. iki nurodymuose nurodyto termino nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, yra surašyti statinių statytojui, t. y. V. Š., kuris patikrinimo metu buvo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. 2019-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2020-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta V. Š. ir I. Š. santuoka, o I. Š. asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) - 124 000 Eur vertės su kitu neįregistruotu 273 500 Eur vertės turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) 397 500 Eur vertės. Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, t. y. 2020-06-10. Taigi, tik 2020-06-10 I. Š. tapo nekilnojamojo turto su kitu neįregistruotu 273 500 Eur vertės turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) savininke. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2019-11-19 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „...siekiant išsiaiškinti ir nustatyti visą sutuoktinių turto balansą, teismas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą duomenų apie minėtą turtą, kurių šalys nepateikė, ar pokylių salė, mažoji pokylių salė ir pirtis, kurių statybos pradžios metai gali būti 2006 m. nėra savavališka statyba, ar juos buvo galima statyti miško paskirties žemėje, ar tiems statiniams pastatyti 2006 m. buvo reikalingas leidimas statyti, jei nėra savavališka statyba, koks statinių teisinis statusas, ar tai laikini statiniai, ar jie galėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre. 2019-05-17 gautas atsakymas (143, 144 b. l. t. 12), iš kurio matyti, jog inspekcija neturi duomenų apie surašytus savavališkos statybos aktus anksčiau minėtiems statiniams, tačiau į kitus konkrečius klausimus atsakymai nebuvo pateikti, o šalys proceso metu neįrodė, jog pokylių salė, mažoji pokylių salė ir pirtis yra savavališka statyba, todėl svarstytinas klausimas dėl šio turto padalinimo ir jo vertės nustatymo“. Atmestini skolininko argumentai, kad statinių nuosavybės teisės turėtojas pasikeitė iki faktinio patikrinimo bei privalomųjų nurodymų surašymo, nes minėti statiniai nebuvo ir nėra registruoti VĮ „Registrų centras“, ir tik teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020-06-10, minėti statiniai I. Š. priteisti kaip kitas neįregistruotas 273 500 Eur vertės turtas (statybinės medžiagos), kurių statybos pradžios metai gali būti 2006 m.

11. Teismas pažymi, kad privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojui yra nustatyti atitinkami reikalavimai ar įpareigojimai, todėl toks aktas statytojui sukuria atitinkamas teisines pasekmes, kadangi statytojas, veikęs savo rizika, atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 nurodė, kad pasikeitus savavališkai pastatyto statinio nuosavybės teisės turėtojui teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus, už jų įvykdymą ir toliau atsakingas lieka skolininkas ir jam taikomi nurodymų nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Taigi, savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, t. y. skolininkas. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pasisakydami dėl nuosavybės teisės savininko pasikeitimo vykdymo procese (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-524/2021, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017, 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-268-643/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-576-921/2022).

12. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu: 1) statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba VTPSI privalomąjį nurodymą organizuoja VTPSI; 2) statinį teismo sprendimu arba vykdant VTPSI privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne VTPSI. Šis aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas paneigia skolininko argumentus, kaip jis galėtų įgyvendinti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus reikalavimus nugriauti įvarius statinius pats nebūdamas nei žemės sklypo, nei statinių savininku, tačiau patvirtina faktą, kad skolininkui nebūtina turėti teisių į žemės sklypą, kuriame yra savavališka statyba, norint pašalinti savavališką statinį. Todėl aplinkybė, kad skolininkas nebeturi nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame pastatyta savavališka statyba, niekaip nesisieja su skolininko galimybėmis įvykdyti privalomus nurodymus. Minėta, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant savavališkos statybos padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. statytoją (skolininką), todėl būtent skolininkas yra vienintelis subjektas, kuriam tenka pareiga minėtų neteisėtų statybų padarinius pašalinti.

13. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami. Teismas pažymi, kad skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus ir pats domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, todėl pareiškėjo skundas dėl 2022-10-24 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo patenkinti skolininko prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ atmestinas.

14. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo I. Š. už advokato suteiktas paslaugas patyrė bylinėjimosi išlaidų 363,00 Eur sumai, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo V. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 510 straipsniu, 512–513 str., teismas

nutarė:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus, 00 centų) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.