Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-65-1177/2025

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-23
Bylos Nr.: e2-65-1177/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01470-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Vaitkevičienė
Ieškovas: J. Z.
Atsakovas: I. S.
Advokatai: Tomas Leščinskas

Kategorijos

2.6.7Restitucija

Civilinė byla Nr. e2-65-1177/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01470-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.8.8.; 2.6.8.11.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.; 3.1.7.11. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 23 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,dalyvaujant ieškovui J. Z.,atsakovui I. S., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ieškinį dėl netinkamos kokybės daikto, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. J. Z. (toliau - ieškovas) prašo: 1) nutraukti 2024 m. balandžio 11 d. sėjamosios volo žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp daikto pirkėjo J. Z. ir pardavėjo I. S.; 2) iš atsakovo I. S. priteisti ieškovui J. Z. už sėjamosios volą sumokėtus 500,00 (penkis šimtus eurų) Eur, 80,00 (aštuoniasdešimt eurų) Eur pagal 2024 m. balandžio 30 d. Sąskaitą faktūrą ALT Nr. 2400013 už UAB „LATURAS“ pažymą Nr. 24-0113/T; 3) taikyti restituciją - atsakovui iš ieškovo grąžinti sėjamosios volą, kurį atsakovas iš ieškovo privalo išsigabenti savo sąskaita; 4) iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (60 Eur žyminio mokesčio, 560 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

Šalies argumentai

1.1. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis turi ūkį, kuriame kiekvieną pavasarį vykdo žemės ūkio paskirties darbus. 2024 metų balandžio mėnesį atliekant analogiškus darbus jam sugedo priešsėjinis žemės padargas – sėjamosios volas. Kadangi darbas liko neužbaigtas, jis turėjo nedelsiant įsigyti kitą tos rūšies padargą ir nesuvėluoti atlikti visus būtinus pavasario žemės paruošimo darbus. Peržiūrėjo skelbimus, susijusius su minėto volo pardavimais, vienu iš skelbimuose nurodytu telefono numeriu pasiskambinęs susisiekė su I. S. (toliau – atsakovas), kuris patvirtino, jog turi ieškovui reikalingą daiktą, ne naują, bet tinkamai dar veikiantį ir jį parduotų už 500 Eur. Telefonu sutarė, kad jis atvyks aptariamą volą nusipirkti ir pasiimti. Kadangi šis agregatas yra pakankamai didelis ir sunkus, pas pardavėją I. S. jis vyko kartu su savo sūnumi Ž. Z.. 2024 m. balandžio 11 d. atvyko pardavėjo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Suprato, kad I. S. taip pat yra ūkininkas ir nusimano žemės ūkyje naudojamuose padarguose. Jis parodė Packer tipo volą, pažymėjo, kad gali pasikeisti jame esančius guolius ar juos sutepti tepalu ir be jokių trukdžių toliau su juo dirbti. Apžiūrėjus daiktą, jokių išorinių defektų nesimatė, pardavėju netikėti taip pat neturėjo pagrindo, todėl sumokėjo prašomus 500 Eur ir su sūnaus pagalba parsigabeno daiktą į savo ūkį. Nedelsdamas nusipirko pardavėjo siūlytus pasikeisti sėjamosios volo guolius. Pradėjo su sūnumi minėtą volą išmontuoti, jį atidarę nustebo, kadangi nebuvo jokios galimybės jame kažką pakeisti, nes pati ašis, kuri atlieka sukimo veiksmą – užvirinta ir jokiu būdu šis volas negali veikti, t. y. jis nesugedęs, nesulūžęs, bet fiziškai paveiktas, nes užvirintas ir naudojimui netinkamas.

1.2. 2024 m. balandžio 13 d. susisiekė su pardavėju telefonu ir paaiškino situaciją. Pasakė, kad nori grąžinti daiktą ir atgauti pinigus. Atsakovas su jo prašymu sutiko, tik pasakė, kad nevežtų daikto tą pačią dieną, nes buvo šeštadienis, geriau pirmadienį, kadangi šis volas yra sunkus, vienas žmogus jo nepakelia, o pirmadienį jau dirbs atsakovo ūkio darbininkai ir galės sava technika volą iškelti iš ieškovo priekabos. Ieškovas sutiko su tokiu racionaliu pasiūlymu, tačiau už kelių valandų atsakovas jam perskambino ir pareiškė, kad jei jau nusipirko tą volą, tai dabar jau jį ir turi turėti, jokių gražinimų nebus ir pirmadienį jam nėra ko pas jį važiuoti. Buvo nustebęs ir nesuprato, kodėl atsakovas persigalvojo ir kodėl taip nesąžiningai elgiasi.

1.3. Kadangi ieškovas yra taikus žmogus, siekė visais įmanomais būdais šį ginčą išspręsti taikiai. 2024 m. balandžio 16 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, prašė atsiimti neveikiantį daiktą ir jam grąžinti sumokėtus pinigus. Neprašė transporto išlaidų bei išlaidų, kurias patyrė įsigydamas du jo rekomenduotus pasikeisti guolius. Į pretenziją jokios reakcijos nesulaukė. Kreipėsi į atsakovo brolį G. S., kuris yra žemės ūkio technikos specialistas inžinierius-mechanikas, Pagėgių savivaldybėje vykdantis žemės ūkio technikos techninę apžiūrą, pats turintis ūkį ir suvokiantis ginčo esmę ir jo pasekmes. G. S. pažadėjo pakalbėti su broliu ir tarpininkauti, tačiau tai liko tik pažadu, į jo telefoninius skambučius jis daugiau nebeatsiliepė. Dar tarpininkavimo kreipėsi į R. K., kuris yra ūkininkus vienijančios Lietuvos ūkininkų sąjungos Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas, įmonės Žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas. Parodė jam įrodymus, jog iš jų ūkininkų sąjungos nario įsigijo netinkamą naudojimui volą ir jis nesutinka šio daikto priimti atgal bei grąžinti sumokėtus pinigus. Jis net kelis kartus žadėjo pakalbėti su atsakovu, žadėjo sukviesti valdybą, kad padėtų išspręsti šį klausimą, tačiau tai jokio realaus rezultato nedavė, vienokio ar kitokio atsakymo laukia iki pat šiol.

1.4. Tam, kad apgintų save ir pateiktų nenuginčijamus įrodymus apie faktą, jog iš atsakovo įsigijo nepataisomai sugadintą daiktą, kreipėsi į teismo ekspertą Z. T., kuris pateikė Pažymą Nr. 24-012/T, kurioje konstatuoja, jog 2024 m. balandžio 30 d. apžiūrėtas ieškovo įsigytas sėjamosios volas. Nustatyti paslėpti defektai. Sėjamosios volo kairės pusės ašies sriegis nepataisomai sugadintas, guolį priveržianti veržlė privirinta. Sėjamosios volas eksploatuoti netinkamas. Norint atrestauruoti sėjamosios volą reikia keisti ašį, guolį ir guolį priveržiančią veržlę (pridedamos 4 fotonuotraukos). Ieškovas pažymi, kad apie apžiūros metu paaiškėjusius paslėptus defektus atsakovas jam nieko neminėjo nei telefoninio pokalbio metu, nei atvykus pirkti daiktą. Iš išorės daikto vidaus sugadinimai nebuvo matomi. Todėl žinodamas apie tokią sėjamosios volo būklę, apskritai nebūtų jos pirkęs. Nepaisant to, kad atsakovas pardavė naudotą daiktą, tai neatleidžia jo nuo pareigos ir prievolės garantuoti pirkėjui parduodamo daikto kokybės. Jis neturi jokių pretenzijų dėl minėto volo fizinio nusidėvėjimo, tačiau šiuo atveju šiuo daiktu apskritai yra neįmanoma naudotis. Atsakovas jo neinformavo apie teismo eksperto pažymoje išvardintus paslėptus sėjamosios volo trūkumus, tokiu būdu garantuojant, kad parduotas volas yra be trūkumų, o parduodamo volo vertė atitinka jo būklę. Tačiau remiantis anksčiau išvardintomis aplinkybėmis – parduotas daiktas dar iki jo perdavimo ieškovui jau turėjo esminį paslėptą trūkumą, dėl to volo naudoti, neatstačius būklės į tinkamą eksploatuoti pagal paskirtį, neįmanoma. Mano, kad yra akivaizdu, jog ieškovas yra nukentėjusioji šalis ir jo interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes šiuo atveju esminį sutarties pažeidimą nulėmė tai, kad jis didžiąja dalimi negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat jo pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio atsakovo veiksmų – ieškovui, kaip žemės ūkio paskirties žemės valdytojui, nėra galimybės laiku įdirbti žemės sklypą. Šiame ginče susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį iki sutartinėje ir sutartinėje stadijose. Akivaizdu, kad atsakovas pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų, kurio defektai buvo nustatyti teismo eksperto, o tai didina daikto įsigijimo kaštus. Be to, dėl paslėptų daikto trūkumų, ieškovas neturėjo galimybės jį eksploatuoti, kaip tai numato šio daikto gamintojas. Įsigyjant šį padargą turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai juo naudotis savo asmeninėms reikmėms, tačiau dėl atsakovo tyčinių veiksmų nuslepiant esminį daikto trūkumą, šis lūkestis liko neįgyvendintas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus tarp šalių 2024 m. balandžio 11 d. sėjamosios volo žodinę pirkimo pardavimo sutartį, atsakovas gera valia nesutinka bendradarbiauti ir taikiai išspręsti problemos, yra pagrindas taikyti restituciją, ieškovui J. Z. priteisti iš atsakovo I. S. jam sumokėtus 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) už sėjamosios volą, 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) pagal 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą ALT Nr. 2400013 už teismo eksperto pažymą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, būtina atsakovui iš ieškovo grąžinti sėjamosios volą, kurį atsakovas iš ieškovo privalo išsigabenti savo sąskaita.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad ieškovas savo ieškinyje neteisingai nurodo aplinkybes apie ginčo padargo, t. y. volo pirkimo-pardavimo aplinkybes. Atsakovas pripažįsta faktą, kad ieškovui J. Z. už 500 Eur pardavė volą, tačiau nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kaip vyko jo ir ieškovo bendravimas po volo pardavimo.

2.1. Atsiliepime teigiama, kad 2024 m. balandžio 11 d. pas jį į namus dėl volo pirkimo atvykęs ieškovas su sūnumi detaliai apžiūrėjo perkamą daiktą. Jis ieškovui paaiškino, kad volas yra nuimtas nuo atsakovo įsigytos sėjamosios, nes jam naudojimui nebuvo reikalingas ir nuo įsigijimo prieš kelis metus buvo nenaudojamas. Dėl to, kad daiktas buvo jo nenaudotas ir jam nelabai reikalingas, jo kaina buvo žymiai mažesnė nei panašių daiktų rinkoje. Spėja, kad tokį volą vien pristačius į metalo supirktuvę už jį galima būtų gauti apie 200 Eur. Pats volas savo konstrukcija yra nesudėtingas įrenginys ir jį naudojantis žmogus supranta, kad pagrindiniai volo veikimo elementai yra ašis ir guoliai. Kadangi atsakovo parduodamas volas ieškovui tiko ir pagal kainą, ir pagal savo būklę, po apžiūros ieškovas jį išsigabeno. Po kelių dienų sulaukė telefono skambučio, kurio metu ieškovas jam išsakė pretenzijas, kad volas tiek nevertas ir jis norėtų atgauti už jį sumokėtus pinigus. Kas konkrečiai netiko nupirktame vole - ieškovas pokalbio metu jam nepasakė. Suprasdamas, kad ieškovas bando elgtis nesąžiningai, jis pasiūlė jam kuo skubiau grąžinti volą ir atiduoti jam visus jo sumokėtus pinigus. Su tokiu jo pasiūlymu ieškovas nesutiko, nurodydamas, kad jam būtina tęsti sėjos darbus ir volas jam reikalingas. Suprasdamas, kad ieškovas nenori grąžinti nusipirkto daikto, o tik ieško nepagrįstų priekabių pinigų susigrąžinimui, pats nebesiekė bendrauti su ieškovu.

2.2. Neaiškius ieškovo ketinimus ir reikalavimus patvirtina ir ieškovo raštiška 2024 m. balandžio 16 d. pretenzija. Iš pretenzijos turinio matyti, kad kalbėdamas apie naudojimui netinkamą užvirintą ašį, ieškovas prašo už šią nekokybiška dalį 500 Eur, kurią įsipareigoja grąžinti, nors viso nupirkto volo grąžinti net nesiūlo. Suprasdamas, kad ši raštiška ieškovo pretenzija yra tik kaip nepagrįstų ir nesąžiningų ieškovo nusiskundimų tąsa, į ją savo atsakymo nepateikė. Daro prielaidą, kad ieškovas įsigytu volu nudirbęs sau reikalingus ūkio darbus, nusprendė susigrąžinti visus už volą sumokėtus pinigus, nes daiktas jam tapo nereikalingas. Negali teigti, kad volo veržlę prie ašies privirino būtent ieškovas, nors neatmeta tokios galimybės. Jis pats apie šį privirinimą sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Pats savo volo nebuvo ardęs ar remontavęs. Mano, kad veržlės privirinimas prie ašies savaime nereiškia, kad volas nebeveikia ir jo negalima naudoti. Neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad volas yra nebetinkamas naudojimui. Atsakovui abejonių kelia ir į bylą pateikta eksperto Z. T. pažyma Nr. 24-013/T, kurioje daromos išvados apie „nustatytus paslėptus defektus“, volo netinkamumą eksploatavimui. Eksperto Z. T. kvalifikacija suteikia jam teisę atlikti turto vertės ekspertizes. Minėta pažyma ekspertas volo vertės nevertina, o daro jo kompetencijai nepriklausančias išvadas apie technines volo charakteristikas ir ypatybes, todėl šios eksperto išvados turi būti vertintinos itin kritiškai. Įvertinus aptartas aplinkybes, mano, kad po daikto įsigijimo sekę kintantys ieškovo reikalavimai rodo ieškovo nesąžiningumą ir norą turėti nepagrįstos naudos, t. y pasinaudoti nupirktu daiktu ir grąžinus jį pardavėjui atgauti visus už jį sumokėtus pinigus. Todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje, nesutiko su atsakovo atsiliepimu ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad jis yra ūkininkas, užsiima grūdinių kultūrų auginimu, turi aukštesniojo mechaniko inžinieriaus išsilavinimą, kurį yra įgijęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio technikume 1985 ar 1986 metais. 2024 m. pavasarį atliekant darbus sugedo jo turimas volas, jo volui buvo nutrauktas sriegis ir sugedo guolis, todėl internete susirado tokį parduodamą volą, susiskambino su atsakovu ir susitarė, kad kitą dieną atvažiuos pasiimti. Kitą dieną su sūnumi nuvyko pas atsakovą pasiimti volą, matėsi, kad volas buvo dėvėtas, jis su kažkuo (ar su kažkokiu pagaliu, ar su kokiu geležiu, tiksliai nepamena) pajudino ir matė, kad judėjo volo guoliai. Tai pasakė atsakovui, tačiau šis atsakė, kad jis galės pasikeisti guolius ir toliau naudoti volą. Taip ir susitarė. Nusipirko guolius pakeitimui, grįžus namo pradėjo ardyti ir pamatė, kad yra užvirinta. Tada iš karto paskambino atsakovui ir pasakė, kad yra užvirintas guolis, atsakovas dar buvo atsiuntęs kažkokio tekintojo numerį, tačiau su atsakovu susitarė, kad jis atveš volą atgal atsakovui. Tada jis važiavo į Tauragę ieškoti detalių, kad savo turėtą volą susitaisytų, nes iš atsakovo įsigyto volo nebuvo galima sutaisyti. Tada parduotuvėje „Lytagra“ sutiko A. G., kuris jam patarė nusipirkti kitą guolį ir susitaisyti savo volą. Jis taip ir padarė, grįžęs namo susitaisė savo volą ir taip su savo volu pabaigė sėjos darbus. Iš atsakovo nusipirkto volo jis nenaudojo. Jis paskambino atsakovui, kad nėra galimybės naudoti jo parduotą volą, atsakovas sutiko, kad jis atvežtų jam volą, tačiau praėjus kelioms valandoms tą pačią dieną atsakovas nebesutiko su tuo. Kadangi jis pats yra mechanikas, todėl ir supranta, kad atsakovo parduotame vole yra užvirinta veržlė ir nėra galimybės pakeisti guolį. Kai atvyko pas atsakovą įsigyti volą, jis buvo su savo sūnumi Ž. Z., kieme buvo atsakovas ir dar vienas vyriškis, ten užtruko apie 20 minučių, pasikrovė volą ir išvažiavo. Jis prieš įsigydamas apžiūrėjo volą, pajudino guolius, jie judėjo, todėl nutarė su atsakovu, kad tuos guolius reikėtų pakeisti. Atsakovo parduodamas volas buvo naudotas, jis tai suprato, nes daiktas buvo ne naujas, buvo šiek tiek ir spygliai pasidėvėję, tačiau tai naudojimui netrukdė. Prieš įsigyjant volą, jo neišbandė ir neardė, tik patikrino, kad guoliai judėjo, bet vietoje jų neardė, atsakovas sutiko su tuo, kad guolius reikia keisti, visa kita dėl volo būklės jį tenkino. Jis nekalbėjo su atsakovu, kiek laiko ir kaip volą naudojo, atsakovas sakė, kad tas volas jam nereikalingas, nežino, ar atsakovas jį naudojo. Namuose išardžius volą paaiškėjo, kad yra užvirinta veržlė ir neina pakeisti guolio, norint suremontuoti riekia iš naujo užsriegti sriegį, kad būtų galima pakeisti guolį. Galima jį suremontuoti, tačiau tai pareikalautų didelių išlaidų, kiek tai kainuotų nežino, tačiau matyt reikia didelių staklių, gal ir yra kokių naujų technologijų, tačiau jis nesidomėjo tuo, į gamintoją nesikreipė. Kai nepavyko su atsakovu geruoju susitarti, tada kreipėsi į ekspertą Z. T., taip jam patarė advokatė. Jis atvažiavo pas atsakovą ir volą apžiūrėjo vietoje, po kelių dienų pateikė pažymą. Kai nesusitarė su atsakovu, bandė kreiptis į atsakovo brolį, taip pat į R. K., kaip Tauragės krašto ūkininkų sąjungos primininką, tačiau niekas nepadėjo geruoju susitarti. Raštišką pretenziją atsakovui išsiuntė registruotu paštu, pretenzijoje nurodydamas nekokybišką detalę turėjo galvoje visą volą, ne kokią nors konkrečią volo detalę, pats volas yra sėjamosios detalė. Nors proceso metu ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu, tačiau nesutinka jam atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl ir neina taikiai susitarti. Jis pats jokių virinimo darbų su iš atsakovo įsigytu volu neatliko. Pirkimo metu negalėjo patikrinti perkamo volo guolių, nes neturėjo atsivežęs tam skirtų raktų, gal ir galėjo paprašyti atsakovo, tačiau pasitikėjo atsakovu ir netikrino. Su privirinta veržle volas gali būti naudojamas, tačiau ilgai nebus galima naudoti. Atsakovo parduotas volas sukasi, jį tempiant jis veiktų, tačiau jis nebandė to volo naudoti, nes tą pačią dieną suprato, kad neina pakeisti guolių. Pagal paskirtį volas skirtas sutankinti žemę, pritvirtinus prie sėjamosios jis suktųsi ir veiktų pagal paskirtį, tik neaišku, kurį laiką jį būtų galima naudoti.

4. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis internete buvo patalpinęs skelbimą, kad parduoda volą, apie mėnesį laiko buvo skelbimas internete. Volą pardavinėjo, nes jis jam buvo nereikalingas, buvo pirkęs sėjamąją, tačiau savo turėjo frezą, todėl šis parduodamas volas buvo nereikalingas, jis pats jo nebuvo naudojęs, įsigijęs buvo jį maždaug prieš tris metus ir per tą laiką nebuvo jo naudojęs. Nurodė, kad jam paskambino ieškovas, kad ieško guolio, ieškovas norėjo pirkti tik vieną guolį, tačiau jis atsakė, kad parduoda visą volą, o ne atskiras jo dalis. Ieškovas tą pačią dieną pas jį atvyko su sūnumi, dar kartu buvo atsakovo darbuotojas A. B., ieškovas su sūnumi patikrino volą, praklibino viską, jis buvo pakėlęs volą, ieškovas prasisuko volą su rankomis, viską patikrino. Ieškovui nurodė, kad jis nebuvo naudojęs volo. Ten šiek tiek klibėjo guoliai, tačiau dėl to volą galima naudoti, tai naudojimui netrukdo. Jis suprato, kad ieškovas pirko volą tik dėl guolių, pirkimo metu nesiderėjo nieko dėl tų guolių, jį tenkino parduodamas daiktas, sumokėjo jam grynais pinigais. Ieškovas nusipirko volą ir išsivežė. Kitą dieną ieškovas paskambino ir pasakė, kad volas yra remontuotas, paklausus, kas jam yra, pasakė, kad jam kažkas daryta. Atsakovas pasiūlė atvežti volą atgal, tačiau ieškovas pasakė, kad volas jam tinka, nes reikia sėjimui, kalbėjo, kad galbūt eitų kainą sumažinti, tačiau jis pasakė atvežti atgal, jis būtų atidavęs pinigus, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Praėjus 3 ar 4 dienom ieškovas vėl paskambino ir paprašė grąžinti volą, nes volas netinkamas, grasino mokesčių inspekcija dėl to, kad jis pardavinėja nekokybiškus daiktus. Gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl to su ieškovu nesusisiekė ir nebendravo. Jam skambino kiti asmenys dėl to, tačiau neišėjo taikiai susitarti. Dabar jau nebesutinka grąžinti pinigus ir pasiimti volą. Dėl ieškovo nurodytų parduoto volo trūkumų, kad veržlė užvirinta, gal ten ir yra ji užvirinta, kad neatsileistų, bet tai dirbti su volu netrukdo, jis pats to volo nebuvo ardęs ir nieko su juo nedarė, nieko jame neremontavo ir nei jis, nei jo darbuotojai nieko su tuo volu nedarė.

5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pozicija, atsiliepime išdėstė savo įvykių versiją. Pardavus volą kelių dienų bėgyje atsakovas, sulaukęs ieškovo nusiskundimų, pasiūlė volą grąžinti, suprasdamas, kad pardavęs volą gerokai mažesne kaina, turės mažiau rūpesčių priimdamas tą daiktą ir taip išspręsdamas ginčą, tačiau pats ieškovas dėl kažkokių priežasčių volo jam negrąžino, o po to išsakydamas kažkokius argumentus dėl volo nusidėvėjimo prašė sumažinti jo kainą. Daiktas buvo parduotas žymiai mažesne nei rinkos kaina, o ieškovas norėjo dar sumažinti kainą. Atsakovo argumentus patvirtina ieškovo pretenzijoje išreikštas reikalavimas grąžinti kažkokią detalę, nors pats ieškovas nurodo, kad pirko volą, o reikalauja pinigų už kažkokią nekokybišką detalę, taigi nebuvo noro grąžinti viso volo, o tik detalę – ašį ar guolius. Šios aplinkybės neatitinka apdairaus žmogaus elgesio. Pats ieškovas patvirtino, kad volo konstrukcija nėra sudėtinga, tai ieškovas galėjo pasitikrinti volą dar būdamas pas atsakovą, galėjo atsukti tuos kelis varžtus ir pasižiūrėti, bet to nepadarė. Keistai atrodo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam atliekant sėjos darbus ir sugedus jo turimam volui, ieškovas pirmiausia ne remontuoja savo volą, o įsigyja atsakovo volą, tačiau pamatęs, kad atsakovo volas jam yra netinkamas, nueina į parduotuvę, įsigyja du guolius ir susiremontuoja savo volą. Tai paprasčiau yra pirmiausia įsigyti tuos guolius ir susitvarkyti savo volą, ir tik tada jau bandyti ieškoti kito mechanizmo. Iš esmės byloje nėra nustatyta, kas privirino tą veržlę, supranta, kad tai yra trūkumas, lemiantis tai, kad ateityje sunkiau bus remontuoti tą daiktą, bet nėra įrodyta, kad tai padaryta atsakovo, gal pats ieškovas tai padarė atlikęs sėjos darbus. Be to, ir liudytojas D. M., kuris prekiauja tokia technika, patvirtino, kad tokio naujo daikto vertė yra 6000 Eur + PVM, tad 500 Eur kaina už tokį daiktą net ir su pasidėvėjusiais guoliais ir tokia priveržta veržle, yra labai gera. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas parduodamas daiktą, nėra įrodyta, kad daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį, trūkumus ieškovas galėjo pasitikrinti pirkdamas daiktą, jo kaina atitinka daikto su trūkumais kainą. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. Z. parodė, kad jis yra ieškovo sūnus. Dalyvavo kartu su tėvu J. Z. volo pirkime, tiesiog buvo taip, kad atliekant sėjos darbus sugedo technika, tėtis pradėjo ieškoti detalės. Per skelbimus rado parduodamą volą, tėtis ieškojo įsigyti guolio dangtelį, tačiau pagal skelbimą pardavėjas pardavinėjo visą volą, o ne detales. Todėl nusprendė pirkti visą volą, pasikeisti ir įsidėti tą volą į savo sėjamąją ir toliau dirbti darbus. Kartu su tėčiu vyko pirkti volo, vizualiai apžiūrėjo, pajudino guolių vietas, pardavėjas pasakė, kad guoliai gali būti jau nebe geri, juos reikės pakeisti, tai priėmė kaip normalų dalyką. Nusprendė pirkti volą ir parsivežė jį namo, už volą tėtis sumokėjo 500 Eur grynais pinigais. Parsivežus jį namo, pradėjo jį tvarkyti ir atidarius detalę, kad matytųsi ašis, pasimatė, kad neina to guolio pakeisti, nes ten yra užvirinta. Norint pakeisti tą guolį reikia pjauti, iš naujo virinti ir viską tvarkyti ir iš naujo tekinti detalę. Iš karto tėtis paskambino pardavėjui ir pasakė apie situaciją, kad volas yra netinkamas naudoti ir grąžins jį. Kaip suprato, jie sutarė, kad volą bus galima grąžinti ir jam bus atiduoti pinigai. Tada su tuo nusipirktu volu nieko nebedarė, o išvažiavo ieškoti detalių, kaip susitvarkyti savo volą. Įsigijus detalę susitvarkė savo volą ir išvažiavo toliau darbuotis. Po to, kai baigė sėjos darbus, sužinojo, kad atsakovas atsisakė priimti volą atgal, po to, kiek tėtis sakė, kad taikiai nepavyko susitarti. Kai pirko volą buvo pardavėjas ir jo darbininkas, volo ant technikos neuždėjo, nes guoliai klibėjo, jis didelis ir jo niekaip nėjo išbandyti. Kiek galėjo, tiek apžiūrėjo volą, jį kai kėlė volas sukosi. Užvirinta ašis netrukdo sukimuisi, tačiau su tokios būklės guoliu tas volas nebūtų ilgai naudojamas, pardavėjas pats pasakė, kad gali būti, jog guolius reikės keisti. Vietoje nebandė guolių nuimti, nes neturėjo įrankių su savimi, pasitikėjo pardavėju, kuris sakė, kad tą volą buvo nuėmęs ir nenaudojo. Įsigijus nebandė volo naudoti, nes iš karto pastebėjo defektus.

7. Liudytoja B. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad žino tik tiek, kad pavasarį vyrui sugedo kažkokia technika. Nusipirko naują ir paskui pasakė, kad ta nauja įsigyta technika netinkama naudoti. Vyras bandė skambinti pardavėjui, iš pradžių pardavėjas buvo sutikęs, kad atvežtų tą techniką, tačiau vėliau apsigalvojo ir nebesutiko priimti tos technikos. Ji pati bandė rašyti pardavėjui žinutę dėl prekės grąžinimo, tačiau pardavėjas nieko nereagavo, tada ji skambino ir prašė pagalbos R. K., skambino atsakovo broliui, tačiau niekas nepadėjo. Kiek ji žino, kai sugedo vyro technika ir jie bandė domėtis įsigyti detales, kad susitaisytų savo techniką, reikėjo pralaukti kažkurį tai laiką tų detalių, paskui internete rado skelbimą apie parduodamą volą. Tuo metu jie ruošėsi važiuoti į kelionę, buvo pats darbymetis ir iki kelionės reikėjo apdirbti žemę, nebuvo galima laukti. Ji pati volo įsigijimo aplinkybių nežino ir pirkime nedalyvavo. Vyras nenaudojo to volo, ji pati matė tą volą, jo naudoti negalima, nes kažkas užvirinta. Kai neišėjo susitarti taikiai su atsakovu, tada kreipėsi į teismo ekspertą, dalyvavo, kai ekspertas apžiūrinėjo volą. Kiek žino, už volą vyras sumokėjo 500 eurų.

8. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pats yra ūkininkas, augina javus ir gyvulius, pažįsta ūkininką J. Z.. Pamena, kad buvo atvažiavęs į Tauragę nusipirkti detalių ir parduotuvėje sutiko J. Z., kuris papasakojo, kad jam sugriuvo volas, jis nusipirko kitą, tačiau pasirodo ten kažkas užvirinta, tai nei to seno eina sutvarkyti, nei naują gali naudoti. Papasakojo, kad J. Z. turimam volui subiro guolis, tai jis patarė nusipirkti kitą guolį ir parduotuvėje parodė tą detalę. O kitu atveju tą naują volą, jei ten kažkas užvirinta, gali vežti į Veliuoną ir ten yra meistrai, kurie tvarko tokias problemas. J. Z. jam pasakojo, kad pirko naudotą tą volą, įsigytam volui reikėjo keisti guolius, parsivežęs namo norėjo pakeisti guolius, tačiau atsidaręs pamatė, kad ten yra užvirinta ir neis pakeisti guolių. Mano, kad su subirusiu guoliu negalima atlikti žemės darbų, dirbti galima iki tol, kol nulūš. Jis pats J. Z. įsigyto volo nematė ir pirkimo procese nedalyvavo, žino tik tiek, kiek jam papasakojo J. Z..

9. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra atsakovo brolis, žino tik tiek, kad ieškovas J. Z. iš jo brolio I. S. nusipirko volą ir po kelių dienų sugalvojo grąžinti. Jis tai sužinojo iš J. Z. ir jo žmonos, nes jie jam paskambino ir prašė pasakyti broliui, kad grąžintų pinigus. Jis jiems paaiškino, kad jis nedalyvavo jokiame pirkime ir nieko nežino. Vėliau iš brolio išsiaiškino, kad ieškovas iš brolio pirko volą ir dabar norį jį grąžinti ir atsiimti pinigus, nes yra užvirinta veržlė ant guolio, kuri laiko guolį ant volo. Tą volą kartu su broliu su sėjamąja jie pirko prieš 3 ar 4 metus, volo nenaudojo, pardavinėjo dalis ir įdėjo skelbimą į internetą apie parduodamą volą. Brolis to volo nenaudojo, nes jam buvo nereikalingas, jis pats volo pardavime nedalyvavo. Kiek žino, iš pradžių brolis buvo sutikęs grąžinti pinigus, tačiau ieškovas sakė, kad jam dar tas volas reikalingas, dar dirbs su juo, ir paskui po kelių dienų paskambino, kad nebetinka tas volas. Jis pats tą volą yra matęs, bet nėra bandęs su juo dirbti. Su tuo ieškovo nurodytu trūkumu galima naudoti volą, kol suges, bet daiktas yra senas ir anksčiau ar vėliau vis tiek suges, tačiau kas ten kažką virino ar darė nieko nežino, jis pats to nedarė. Žino, kad volą pardavė už 500 eurų.

10. Liudytojas Z. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra teismo ekspertas, yra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, jis nustatinėja rinkos vertes, automobilių po autoįvykių atstatymo kaštus ir pan., ekspertas yra jau 15 metų. Nei ieškovo, nei atsakovo nepažįsta, jokie ryšiai nesieja. Patvirtino savo surašytą pažymą Nr. 24-012/T. Buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti daiktą, apžiūrėjus volą buvo nustatyta, kad veržlė privirinta, todėl pakeisti guolį būtų labai sudėtinga, reikėtų pjaustyti. Jis buvo nuvykęs ir pats apžiūrėjo volą, jis skirtas žemės lyginimui, su tokios būklės volu galima atlikti žemės lyginimo darbus, tik neaišku, kurį laiką būtų galima jį naudoti, galima naudoti volą pagal paskirtį, bet neaišku, kurį laiką būtų galima jį naudoti – ar savaitę, ar mėnesį ir pan., problema tame, kad neaišku, kurį laiką jis galėtų atlikti savo tiesioginį darbą.

11. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovo nepažįsta, vieną kartą yra tik matęs jį, kai jis pirko volą iš I. S., jis pats tuo metu ten buvo ir dar pats pakrovė tą įrenginį. Jis pats matė tą volą, tačiau I. S. jo nenaudojo, kai I. S. nusipirko sėjamąją, tos frezos su visais volais nenaudojo, nes jis buvo nereikalingas. Kada I. S. įsigijo tą volą – nepamena, tačiau visą tą laiką jo nenaudojo, netikrino, ar jis veikia. Kai pirkėjas su dar vienu žmogumi atvažiavo pas atsakovą, jis pats buvo prie to volo, jis užkabino vieną kraštą, pirkėjas praklibino, ten truputį laisvokas buvo, tada pakėlė kitą kraštą, taip pat buvo laisvokas, tada ieškovas pasakė, kad pasikeis guolius, ir išsivežė tą volą. Prieš įsigyjant pirkėjas tikrino, ar volas sukosi, jį tenkino ta volo būklė, kokia ji buvo. Nežino, už kokią sumą pirko volą. Kitą dieną I. S. sakė, kad volą žadėjo grąžinti, nes kažkas netiko, jam pasakė, kad jeigu I. S. kartais nebūtų, tai liepė jam paimti tą volą ir padėti kur nors, kad niekam netrukdytų. Daugiau ieškovo nematė. Jis pats jokių darbų su tuo volu neatliko, jokių detalių nekeitė ir neremontavo, daugiau nebuvo kam atlikto kokius nors veiksmus su tuo volu, o jis pats su juo nieko nedarė.

12. Liudytojas N. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra technikas, užsiima technikos remontu. Kai J. Z. sugriuvo jo turimas volas, subiro guolis ir trūko detalių, velenas sriegius apgraužė, J. Z. ieškojo detalių, jis padėjo jam ieškoti detalių. J. Z. nusipirko kitą volą, tačiau vėliau vis tiek turėjo savo tvarkyti, nes naujas nusipirktas volas buvo netinkamas naudoti. J. Z. jam paskambino ir paprašė konsultacijos, jis apžiūrėjo J. Z. volą, jis apžiūrėjęs matė, kad jo volui guolis subiro, ašis nusigraužė, jį buvo galima suremontuoti, tačiau būtų užtrukę laiko, ko gautų naujas detales. J. Z. pats nusprendė įsigyti naują volą, nes jis neturėjo laiko laukti naujų detalių, kadangi turėjo sėti. Jis nedalyvavo procese, kai J. Z. pirko volą iš I. S.. Po to tik ieškovas pasakojo, kad įsigijo volą ir papasakojo, kad ten yra užvirinta ir guolis laisvas, jis buvo nuvykęs apžiūrėti to volo ir matė, kad yra užvirinta ašis. To volo suremontuoti namų sąlygomis neitų, tačiau specializuotame servise galbūt galima būtų sutvarkyti. Volas skirtas tankinti žemę, pats volas tinkamais naudoti, nepakeitus guolio galima naudoti, tik didesnė tikimybė, kad jis sulūš. Tai nebuvo naujas daiktas, buvo naudotas volas. Kaip viskas toliau vyko, jis nežino, ieškovas nepasakojo, o jis ir nesigilino labai, vėliau tik papasakojo, kad kreipėsi į teismą. Nežino, po kiek laiko J. Z. susiremontavo savo turimą volą.

13. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Lietuvos ūkininkų sąjungos Pagėgių krašto pirmininkas. Prieš kažkiek laiko į jį kreipėsi B. Z. su prašymu pakalbėti su kitu ūkininku dėl įsigyto daikto, kad jam grąžintų pinigus už kažkokią netinkamą detalę. Susirado atsakovo brolio numerį ir jam paskambino, tada jam papasakojo, kad J. Z. iš I. S. įsigijo kažkokią detalę, mano, kad J. Z. po kiek laiko norėjo grąžinti detalę, manė, kad J. Z. su ta detale apsidirbo laukus ir tada nori grąžinti. Jis geranoriškai patarė I. S. grąžinti pinigus, jeigu pardavė nekokybišką detalę. Jis pats nematė tos detalės ir pirkime nedalyvavo, nieko apie tai nežino.

14. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „Dojus agro“, įmonė užsiima naujos žemės ūkio technikos pardavimu ir priežiūra po pardavimo, jis yra techninis priežiūros inžinierius, dirba serviso padalinyje ir atlieka technikos remontą, ši įmonė yra oficialus „Kuhn“ technikos atstovas Lietuvoje. Šioje įmonėje dirba beveik 3 metus, turi techninį išsilavinimą, yra įgijęs mechanikos inžinerijos jūrų specialybėje bakalauro laipsnį, yra baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, specializacija yra į jūrą, į laivus, į didesnę techniką, mokslus baigė 2020 m. Jo turima specializacija jūrų technikoje nėra kliūtis jam dirbti su žemės ūkio technika, nes inžineriniai dalykai iš esmės yra tie patys. Jis nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Pažįsta J. Z. tik tiek, kai buvo atvykęs pas jį į namus apžiūrėti volo, J. Z. kreipėsi į servisą, kuriame jis dirba, kad būtų įvertinta technika, ar joje kas nors pakeista, ar turi taip būti pagal gamintoją. Jis buvo nuvykęs pas J. Z. į kiemą, volas buvo kiemo viduryje, pasakė, kad volas išimtas iš sėjamosios, jį pirko pavasarį, o jis apžiūrėjo lapkričio pradžioje. Apžiūrėjo volą, J. Z. parodė, kad guoliai kliba, kad yra veržlė užvirinta, tada pasižiūrėjo pagal gamintojo specifikacijas, pagal surinkimo brėžinius, nustatė, kad neturėtų būti užvirinta, todėl taip ir parašė akte. Tuo ir baigėsi susitikimas. Paslaugą J. Z. teikė ne kaip koks ekspertas ar specialistas, tik kaip įmonės darbuotojas, tokį aktą gauna kiekvienas klientas dėl technikos remonto, J. Z. kreipėsi dėl to, ar galima sutaisyti volą, ar ne, buvo atlikta volo apžiūra, jis nesamdė įmonės daikto remontui. Visi brėžiniai ir schemos yra internete, jis turi prieigą prie instrukcijų, vietoje susirado to volo instrukciją. Volas skirtas sėjamosios frezos kombinacijai, volas sutankina žemę. Apžiūrėjus volą nustatė, kad jį buvo galima naudoti, tačiau kiekvienam šone yra guoliai ant ašies, ant kurios ji sukasi, ir tie guoliai šiek tiek kliba, neįmanoma pasakyti, ar guolis su tuo klibėjimu dirbs valandą, ar mėnesį. Galima volą naudoti, tik neaišku kiek bus galima naudoti. Galima pakeisti tuos guolius, bet J. Z. nesamdė jų įmonės tų guolių pakeitimui. Jeigu būtų reikėję pakeisti tuos guolius, tai reikėtų nusipjauti tą užvirinimą, išsiaiškinti, ar ašis sugadinta, jeigu ašis sugadinta, tai greičiausiai reikėtų samdyti kitą įmonę, kuri atstatytų ašį ar paruoštų naują. Tas volas buvo naudotas, jis buvo pirktas naudotas, tai jam pasakė pats J. Z., sakė, kad mokėjo 500 Eur. Tuo pačiu pažiūrėjo, kad tokio naujo kaina yra 6000 Eur + PVM, jo nuomone, ieškovas už tokią kainą, kiek mokėjo už naudotą volą, įsigijo visai neblogą pirkinį.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 11 d. ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę sėjamosios volo pirkimo-padavimo sutartį. Ieškovas iš atsakovo už 500 Eur įsigijo sėjamosios volą. Ieškovas nurodė, kad pirkimo metu apžiūrėjo perkamą daiktą, patikrino volo guolius, nustatė, kad jie buvo nestabilūs, šiek tiek klibėjo, suprato, kad norint naudoti volą reikės pasikeisti guolius, tačiau tokia volo būklė jį tenkino, ketino pasikeitęs volo guolius pabaigti žemės sėjos darbus. Ieškovo teigimu, tą pačią dieną parsivežus sėjamosios volą namo ir išsiardžius siekiant pakeisti guolį, nustatyta, kad nėra galimybės pakeisti klibantį guolį, nes kairės pusės ašies sriegis sugadintas, užvirinta veržlė.

16. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovui „Dėl žalos atlyginimo“, pareikalavo grąžinti už volą sumokėtus 500 Eur, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo, pinigų negrąžino. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą Z. T., kuris pateikė pažymą Nr. 24-013/T, iš kurios matyti, jog 2024 m. balandžio 30 d. apžiūrėtas sėjamosios volas, nustatyti paslėpti defektai. Sėjamosios volo kairės pusės ašies sriegis nepataisomai sugadintas, guolį priveržianti veržlė privirinta. Sėjamosios volas eksploatuoti netinkamas. Norint atrestauruoti sėjamosios volą reikia keisti ašį, guolį ir guolį priveržiančią veržlę. Atsakovo atstovui pateikus skundą dėl teismo eksperto pažymos Nr. 24-013/T, kreipėsi į UAB „Dous agro“ dėl volo apžiūros, atvyko šios įmonės darbuotojas, kuris surašė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. D-M-2024-11-12-Y134, iš kurio matyti, kad sėjamosios volui nustatyta, jog yra per didelis volo guolių laisvumas, guolius reikia keisti, tačiau guolį palaikanti veržlė yra užvirinta, todėl guolio pakeisti taip, kaip numatyta gamintojo (atsukant veržlę ir nuimant guolį), nėra galimybės.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas iš atsakovo 2024 m. balandžio 11 d. žodine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo naudotą daiktą (sėjamosios volą). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto sėjamosios volo, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

18. Kasacinis teismas dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų yra pasisakęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio savininko naudojimo sąlygų ir ypatybių, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo analogiško daikto kokybės savybių ir dėl to gali būti mažiau efektyvi ir trumpesnė jo naudojimo trukmė, tačiau toks (naudotas) daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

19. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 p.).

20. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

21. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tuo tarpu aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 23 punktas).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas J. Z. iš atsakovo I. S. 2024 m. balandžio 11 d. nupirko sėjamosios volą ir parsivežė į savo ūkį. Kadangi ieškovas yra ūkininkas, todėl volą tikėjosi naudoti pagal paskirtį savo ūkyje. Prieš perkant volą pardavėjas patikino, kad volas yra geros būklės, kad pats pardavėjas volo nenaudojo, patvirtino, kad ateityje naudojant volą gali reikėti pasikeisti guolius. Ieškovas nurodė, kad pirkdamas volą jį apžiūrėjo, patikrino guolius, suprato, kad guoliai kliba, todėl gali reikėti juos pasikeisti norint naudoti volą. Perkant volą ieškovas išbandė jį keliant į techniką, volas sukosi, atliko savo funkciją, kuriai yra skirtas – tankinti žemę.

23. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas įsigydamas volą buvo informuotas, kad gali reikėti pakeisti volo guolius, ir jį tokia daikto būklė tenkino, tai patvirtino pats ieškovas. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovui buvo žinoma, jog volas turi tam tikrų defektų, su defektais ieškovas sutiko, apmokėjo už prekę ir pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suvokė įsigyjamo iš atsakovo daikto techninę būklę ir jam buvo suprantama, kad norint jį eksploatuoti (naudoti pagal paskirtį), jis gali patirti tam tikro dydžio išlaidas dėl guolių keitimo. Pats volo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad tokia situacija ieškovui buvo priimtina, todėl spręstina, kad tokiais veiksmais ieškovas prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų, kurias jis gali turėti gerinant volo techninę būklę ar eksploatuojant, patyrimo. Tai, kad volo įsigijimo metu ieškovas galimai nenumatė, kokio konkretaus dydžio šios išlaidos galėtų būti, ar tai, kad tikėjosi patirti mažesnes išlaidas dėl guolių pakeitimo, kad įvertintų tai, ar jam finansiškai naudinga įsigyti naudotą volą, nekeičia teisinės situacijos vertinimo.

24. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 29 punktas). Pažymėtina, kad byloje apklausti teismo ekspertas Z. T., taip pat UAB „Dojusagro“ technikos inžinierius D. M. patvirtino, kad nustatyta aplinkybė, jog sėjamosios volo kairės pusės ašies sriegis nepataisomai sugadintas, nes guolį priveržianti veržlė privirinta, netrukdo daikto naudoti pagal paskirtį, t. y. su šiuo defektu volas gali atlikti savo tiesioginę funkciją – tankinti žemę, ir gali būti naudojamas, tik neaišku, kokį laiką jis bus tinkamas naudoti.

25. Ieškovas teigia, kad paslėptų volo trūkumų be specialios apžiūros ar tyrimo nebuvo galima nustatyti, tačiau iš teismui paties ieškovo pateiktų Pažymos Nr. 24-013/T ar Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. D-M-2024-11-12-Y134 taip pat nėra galimybės spręsti, koks specialus tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti volo defektus. Pažymėtina, kad pateikta pažyma ar darbų perdavimo-priėmimo aktas nėra išsamūs ir nėra aišku, kaip ir kokiu būdu tai, jog guolį laikanti veržlė yra užvirinta, trukdo volą naudoti pagal paskirtį. Be to, tiek ieškovas nurodė, tiek jo pateiktuose Pažymoje Nr. 24-013/T ar Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. D-M-2024-11-12-Y134 nurodyta, kad guolį laikanti veržlė yra užvirinta, tačiau nenurodyta, nei kaip, nei kada tai buvo padaryta. Nors, ieškovo teigimu, atsakovas galimai perdarė volą (užvirino veržlę) ir galimai paslėpė jo esminius trūkumus, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos ieškovo teiginius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sėjamosios volo kairės pusės guolį priveržianti veržlė privirinta, todėl guolio pakeisti taip, kaip numatyta gamintojo, nėra galimybės, tačiau iš esmės šios aplinkybės nepagrindžia, jog volas buvo perdarytas atsakovo ar tai, kad šiuos veiksmus atliko atsakovas. Pažymėtina, kad jei virinimo siūlės būtų įrengtos dar volui esant pas atsakovą, konstrukcijoje turėtų matytis pakitusi metalo spalva. Šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų prie pažymos Nr. 24-013/T tokių metalo atspalvių, išskyrus bendrai volą paveiktos korozijos, nėra.

26. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

27. Ieškovas įrodinėja paslėptus defektus, o būtent, kad sėjamosios volo kairės pusės ašies sriegis nepataisomai sugadintas, guolį priveržianti veržlė privirinta, todėl guolio pakeisti taip, kaip numatyta gamintojo, ir tai trukdo volą naudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes ieškovas grindžia byloje pateikta pažyma Nr. 24-013/T ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. D-M-2024-11-12-Y134, tačiau minėti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad dėl šio veržlės užvirinimo nėra galimybės naudoti volą pagal paskirtį. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovui buvo žinoma apie įsigyjamo volo kokybę, tačiau nepaisant to, ieškovas ryžosi su atsakovu volo pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovas volą pirko jau naudotą, jo kaina buvo gerokai mažesnė negu naujo tokio volo, ieškovas buvo informuotas, kad gali reikėti pasikeisti guolius. Ieškovas įsigijo sėjamosios volą, jis yra ūkininkas, volą pirko savo ūkininko veiklai, pats ieškovas patvirtino, kad turi žinių apie techniką ir nusimano žemės ūkio technikos srityje, žinojo, kad pagrindinis tikslas įsigyjant volą bus žemės darbai vykdant savo veiklą, taigi prieš įsigyjant volą savo vykdomai veiklai, turėjo būti atidesnis, neapsiriboti vien tik volo apžiūra, juo labiau nustatęs, kad perkamo volo guoliai kliba. Taigi ieškovas žinodamas, kad volas nėra naujas, suprato bei turėjo suprasti jog volas nebus tokios kokybės ir parametrų, kaip būtų tokios pat rūšies naujas daiktas. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra atsakingas už volo veržlės užvirinimą. Ieškovas suprato, kad įsigijus volą gali reikėti pasikeisti guolius ir dėl to jis gali patirti papildomų išlaidų, todėl tai, kad įsigijimo metu ieškovas galimai nenumatė, kokio konkretaus dydžio išlaidos dėl guolio pakeitimo galėtų būti, nereiškia, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas, kaip pardavėjas, pirkimo-pardavimo metu sąžiningai atskleidė pirkėjui jam žinomą informaciją apie parduodamo volo būklę, nurodė, kad gali reikėti pasikeisti guolius, tokio parduodamo volo būklė ieškovą tenkino. Taigi atsakovas volo pirkimo-pardavimo metu nurodė tokius duomenis apie parduodamos prekės techninę būklę, kokie jam buvo žinomi, o tikrinti, ar volas atitinka realius gamintojo duomenis, atsakovui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Kilus pagrįstoms abejonėms, ieškovas šią informaciją galėjo pasitikrinti pirkimo metu. Ieškovas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą žemės ūkio techniką, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo įsigijimo atveju. Akivaizdu, kad žemės ūkio technikos eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl laikui bėgant jie gali sugesti ir dėl to reikės investuoti lėšas jų tinkamai techninei būklei palaikyti.

28. Savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą ieškovas grindė pardavėjo pareiga parduoti tinkamos kokybės daiktą. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog aplinkybė, kad sėjamosios volo kairės pusės guolį priveržianti veržlė privirinta, todėl guolio pakeisti taip, kaip numatyta gamintojo, nėra galimybės, yra paslėpti daikto trūkumai, kurie laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas byloje privalo įrodyti ne tik, jog kairės pusės guolį priveržianti veržlė privirinta, todėl guolio pakeisti taip, kaip numatyta gamintojo, nėra galimybės, bet ir tai, kad ši aplinkybė trukdo daiktą naudoti pagal paskirtį ir šis faktas volo pardavėjui buvo žinomas. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog prieš sudarant ieškovo ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo laiko įvertinti perkamo volo būklę, jį apžiūrėti, jam buvo sudarytos visos galimybės patikrinti visus volo mechanizmus. Be to, atsakovas informavo ieškovą, kad pats šio volo nenaudojo, jis jam nereikalingas, dėl to ir pardavinėjo jį, taip pat informavo, kad gali reikėti pasikeisti guolius, be to, volo pardavimo metu volas buvo pakeltas, patikrinta, kad ašis sukasi, kad jis yra veikiantis, atsakovą tokia techninė volo būklė tenkino ir jis įsigijo sėjamosios volą. Ieškovo pateiktuose pažymoje Nr. 24-013/T ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. D-M-2024-11-12-Y134 nurodyta, kad guolį laikanti veržlė yra užvirinta, tačiau ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovas užvirino šią veržlę, arba įrodymų, kad perkant volą iš atsakovo šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos. Be to, kaip patvirtino ekspertas Z. T., taip pat UAB „Dojusagro“ technikos inžinierius D. M., taip pat liudytojai A. G., N. T., yra galimybė pakeisti ieškovo įsigyto volo guolį specializuotame servise. Be to, šie liudytojai taip pat patvirtino, kad šis trūkumas netrukdo volo naudoti pagal paskirtį, t. y. su šiuo defektu volas gali atlikti savo tiesioginę funkciją – tankinti žemę, tai volo ašies sukimuisi netrukdo. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, kad nėra duomenų, jog parduodamas ieškovui volą atsakovas apie veržlės privirinimą žinojo, nėra pagrindo šią aplinkybę laikyti esminiu sutarties pažeidimu.

29. CK 6.333 str. 6 d. nustatyta, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, tai yra kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį (įprastinę ar specialią). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog sėjamosios volas jo įsigijimo metu neatitiko jam keliamų reikalavimų, buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį ar esamą naudotam daiktui būdingą stovį, ir teismas vertina jog nėra pagrindo nutraukti naudoto sėjamosios volo pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovo ieškinio dalies dėl naudoto sėjamosios volo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkina (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30. Teismas tuo pačiu pasisako, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tuo pačiu teismas pasisako, kad nei ieškovas, nei atsakovas neprašė skirti byloje ekspertizės bei neteikė papildomų įrodymų dėl volo kokybės ir defektų nustatymo (net ir teismui pasiūlius), nors teismas aiškino šalių pareigą įrodinėti. Teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, jog labiau tikėtina, kad parduotas naudotas sėjamosios volas sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų ir specifikacijos daikto būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, defektų (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.2-8.3, 8.18 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad nenustatytas teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovo patirtos 2030 Eur bylinėjimosi išlaidos apėmė ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau taip pat ir susipažinimą su ieškiniu, jo argumentų teisinį vertinimą ir atsikirtimų ruošimą, reikiamų įrodymų rinkimą, taip pat dalyvavimą visuose teismo posėdžiuose. Todėl atsakovo patirtos 2030 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovui (CPK 98 straipsnis).

33. Ieškovo ieškinys atmetamas, todėl ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovui J. Z. buvo atidėtas 159 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki šios bylos išnagrinėjimo teisme. Atmetus ieškovo ieškinį, valstybei iš ieškovo priteisiamas 159 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

34. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 15,86 Eur, jos priteistinos iš ieškovo, kadangi jos viršija minimalią (8 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl netinkamos kokybės sėjamosios volo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atsakovui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 2030 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui I. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660). Šią sumą reikia sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Priteisti iš ieškovo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė