- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-1096-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01597-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. M., D. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams A. M. ir D. M. dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Asta Sipavičienė, S. M. ir R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu Č. M. 2022 m. kovo 18 d. testamentą, patvirtintą Visagino 2-ojo notarų biuro notarės Astos Sipavičienės, notarinio registro Nr. 801, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Č. M. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama pirmos eilės paveldėtoja, 2022 m. balandžio 15 dieną kreipėsi į Visagino miesto 2‐ojo notarų biuro notarę Astą Sipavičienę dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Pasikreipus į notarų biurą paaiškėjo, kad tėvo mirties išvakarėse, t. y. (duomenys neskelbtini) Č. M. namuose surašė testamentą, kurį patvirtino notaras.
3. Pažymėjo, kad testatoriui buvo diagnozuotas piktybinis skrandžio ir įskrandžio navikas. Vadovaujantis turimais Nacionalinio vėžio instituto pateiktais duomenimis, testatoriui buvo taikyta chemoterapija, buvo skiriami stiprūs vaistai gydymui ir (ar) skausmui malšinti. Vartojami vaistai, šalutiniai poveikiai, ligos išplitimas, turėtos operacijos, komplikacijos stipriai silpnino fizinę bei emocinę testatoriaus sveikatą.
4. Be to, nors testamente nurodoma, kad testatorius pasirašyti negalėjo dėl ligos, tačiau jokių kitų ligą ir (ar) testatoriaus negalėjimą pasirašyti dokumento detalizuojančių požymių ir (ar) aplinkybių nenurodyta. Jei testatorius dėl ligos negalėjo pasirašyti testamento, galbūt liga lėmė ir tai, kad testatorius buvo tokios būklės, kad negalėjo tinkamai išreikšti savo valios bei tariamai išreikšdamas savo sutikimą iš tiesų nesuprato savo veiksmų esmės ir pasekmių, t. y. jei liga lėmė objektyvias aplinkybes dėl asmens gebėjimo pasirašyti testamentą, ta pati liga galėjo lemti ir tai, kad testatorius pasirašydamas testamentą buvo tokios būklės ir būsenos (nusilpęs, neadekvatus aplinkai ir pan.), kad nesuprato savo veiksmų esmės ir pasekmių bei negalėjo laisvai išreikšti savo valios.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. M. bei trečiasis asmuo S. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo D. M. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pažymėjo, kad sunkios ligos faktas ir gydytojų taikoma terapija nesudaro pagrindo teigti, kad testatorius testamento sudarymo ir notaro tvirtinimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atvirkščiai, Nacionalinio vėžio instituto paciento Č. M. (testatoriaus) ambulatorinio apsilankymo aprašymuose pažymėta, kad pacientas apžiūros metu skundų neišsako.
7. Trečiasis asmuo notarė Asta Sipavičienė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patvirtino palikėjo Č. M. oficialų testamentą reg. Nr. 801. Taip pat nurodė, kad ji, sudarydama testamentą, laikėsi Notariato įstatyme nustatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių. Pažymėjo, kad, prieš tvirtinant testamentą, buvo patikrintas Nekilnojamojo turto registras apie turimą turtą, Gyventojų registras apie šeiminę padėtį, patikrintas Neveiksnių asmenų registras. Oficialus testamentas sudarytas 2 egz., nurodant jo sudarymo vietą ir laiką. Vienas testamento originalas buvo atiduotas testatoriui Č. M., o antras testamento originalas liko Visagino m. 2-ame notarų biure. Testamentas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Testamentų registre (duomenys neskelbtini).
9. Notarė, pasisakydama dėl testamento, kaip neatitinkančio CK 1.89 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nurodė, kad, ji, nuvykusi pas testatorių nurodytu adresu, bute, kur testatorius Č. M. buvo slaugomas, (duomenys neskelbtini) su testatoriumi kalbėjosi ir bendravo. Testatorius Č. M. atsakinėjo į notaro pateiktus klausimus. Į visus klausimus testatorius Č. M. atsakė ir bendravo su notaru. Buvo sąmoningas, orientavosi aplinkoje ir laike. Jis kalbėjo tyliai, bet kalba nebuvo sutrikusi. Nekilo abejonių dėl Č. M. veiksnumo, dėl testatoriaus suvokimo sudaromo sandorio ir jo pasekmių.
10. Nurodė, kad testatorius motyvuotai paaiškino, kodėl savo turtą palieka savo nurodytiems įpėdiniams pagal testamentą. Testatorius Č. M., sudarymas testamentą, suvokė, kad savo dalį turto, kas sudaro ½ dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, padalijo įpėdiniams pagal testamentą. Notarė pažymėjo, kad nors testatoriaus Č. M. sveikatos būklė buvo sunki, jis sirgo onkologine liga ir sveikata ėjo blogyn, tačiau jis buvo sąmoningas, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius.
11. Notarė, pasisakydama dėl testamento, kaip neatitinkančio CK 5.29 straipsnio reikalavimų, nurodė, kad nuvyko pas testatorių Č. M. į butą, kur jis buvo slaugomas. Testatoriui buvo pateiktas testamento tekstas su jo išreikšta valia. Surašytas testamento tekstas buvo garsiai perskaitytas testatoriui ir notaro duotas testatoriui pačiam pasiskaityti ir pasirašyti. Testamente išreikštą valią testatorius Č. M. pasirašė ir patvirtino savo parašu. Pirmą testamento egzempliorių pasirašė vardą, pavardę ir parašą aiškiai ir suprantamai, o antrą testamento egzempliorių Č. M. pasirašė jau neįskaitomai, parašas buvo neaiškus. Paklausus, ar jis gali pats pasirašyti testamentą, atsakymas buvo neigiamas.
12. Notarė Č. M. paaiškino, kad pagal CK 5.29 straipsnį už testatorių Č. M. gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo asmeniškai pasirašyti testamento. Č. M. nurodė, kad už jį gali pasirašyti kaimynė. Buvo pateikti asmens duomenys pasirašiusio asmens už testatorių Č. M. Z. G. ir dviejų liudytojų I. L. ir J. K., kurios buvo įrašytos į testamento tekstą. Buvo paruoštas naujas testamento tekstas pagal CK 5.29 straipsnį. Dar kartą nuvykus pas testatorių, buvo garsiai ir aiškiai perskaitytas testamento turinys, Č. M. paaiškinta, kad už jį, negalintį pasirašyti dėl ligos, jam pačiam prašant, pasirašys pilietė Z. G.. Testamente Z. G. pasirašė už negalintį pasirašyti dėl ligos Č. M., jam pačiam prašant ir liudytojos, kurios asmeniškai perskaitė testamento turinį ir pasirašė.
13. Teismo posėdžių metu ieškovė, jos atstovai, atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo S. M., jų atstovas, trečiasis asmuo notarė Asta Sipavičienė palaikė savo procesinių dokumentų argumentus ir reikalavimus. Atsakovės A. M. pozicija bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Atsakovė iš pradžių sutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau vėliau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nurodė, kad ieškinio reikalavimus laiko nepagrįstais. Trečiasis asmuo R. M. su ieškinio reikalavimais sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės 87,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė neprašė paskirti pomirtinės psichiatrijos ekspertizės. Teismas, remiantis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį negali būti išskiriama sandorio dalis, kurios atžvilgiu būtų daroma išvada, jog asmuo nesugebėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, ir sandorio dalis, kurios atžvilgiu būtų galima daryti kitokią išvadą. Dėl to atsakovės A. M. ir trečiojo asmens R. M. argumentus, kad testamentas negalioja tik ta apimtimi, kurioje testatorius testamente išskiria savo turto dalis, laikė nepagrįstais.
16. Teismas taip pat nurodė, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Objektyvių duomenų teigti, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepakanka. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie sirgtas psichikos ligas. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie testatoriaus medikamentinio gydymo šalutinį poveikį, dėl kurio jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (testatoriaus bandyti pasirašyti testamento egzemplioriai yra iš esmės tokio paties turinio kaip ir notarės patvirtinto), notarės, atsakovės A. M. ir trečiojo asmens R. M. paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina testatoriaus sugebėjimą suprasti savo veiksmus.
17. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus būsena nulėmė jo nesugebėjimą suprasti savo veiksmų, o aplinkybės, susijusios su testamento turiniu (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) ir jo sudarymo aplinkybėmis (kad testamentas sudarytas sergant vėžiu, dieną prieš mirtį), negali būti pripažįstamos pakankamomis sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
18. Pasisakant dėl testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų kaip pagrindo pripažinti jį negaliojančiu, teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012 išskirtomis sąlygomis dėl testamento tvirtinimo CK 5.29 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodė, kad ar buvo įgyvendinta pirmoji sąlyga (testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo), nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas. Ieškovė nurodė, kad ne testatoriaus iniciatyva buvo surinkti žmonės, pasirašiusieji už testatorių testamente, o kitų asmenų prašymu. Ieškovė pažymėjo, kad notarė pati nusprendė, kuris asmuo pasirašys testamente. Šias aplinkybes ieškovė grindė trečiojo asmens R. M. (testatoriaus sūnaus) paaiškinimais.
19. Teismas pažymėjo, kad liudytoja Z. G., teikdama parodymus, nurodė, kad testatorius asmeniškai paprašė, kad už jį testamente pasirašytų. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ne testatoriaus, o kitų asmenų iniciatyva, susirinko žmonės į testamento pasirašymą, nėra pagrindas daryti išvadą, kad nebuvo testatoriaus pavedimo už jį pasirašyti testamente. Z. G. nurodė, kad testatorius paprašė pasirašyti už jį testamente, nes neturi fizinių jėgų išlaikyti tušinuką. Teismas pažymėjo, kad ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, jog testatoriui buvo suklaidintas ar apgautas, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas bylą. Be to, netikėti Z. G. parodymais nėra pagrindo, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi.
20. Dėl antrosios sąlygos (kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą) įgyvendinimu nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo. Teismas nurodė, kad byloje duomenų, kad Z. G. būtų neveiksni, nėra. Be to, ji nėra įpėdinė pagal testamentą. Taigi antroji sąlyga buvo įgyvendinta.
21. Dėl trečiosios sąlygos (testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą)) įgyvendinimo teismas pažymėjo, kad notaras patvirtino Č. M. testamentą. Testamentą taip pat pasirašė ir du liudytojai: J. K. ir I. L.. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog liudytoja I. L., pasirašiusi testamente, nebuvo kambaryje, kuriame buvo skaitomas testamentas, nesudaro pagrindo pripažinti testamento negaliojančiu.
22. Dėl ketvirtosios sąlygos įgyvendinimo (testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti) teismas pažymėjo, kad testamente parašyta, jog testatorius negali pasirašyti dėl ligos. Taigi ketvirtoji sąlyga taip pat buvo įgyvendinta.
Atsiliepimas
23. Teismas nustatė, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo silpnos sveikatos, negalėjo išlaikyti rašiklio. Šie faktai byloje dalyvaujančių asmenų yra neginčijami. Notarė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir duodama paaiškinimus nurodė, kad su testatoriumi bendravo testamento sudarymo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) Bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad ji galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus būklę; prieš sudarant testamentą buvo patikrinta, ar šis asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą; Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, kam palieka jame nurodytą turtą. Notarė nurodė, kad apsilankymo metu testatorius kalbėjo tyliai, bet kalba nebuvo sutrikusi, bandė pats pasirašyti ant testamento, tačiau nebegalėjo pats savo ranka pasirašyti ir patvirtinti savo parašu testamente išreikštos valios dėl ligos. Šias notarės nurodytas aplinkybes, kad testatorius buvo silpnas, jo rankos drebėjo ir testatorius negalėjo išlaikyti tušinuko, pagrindžia tiek notarės pateikti į bylą testamento egzemplioriai, kuriuos Č. M. bandė pasirašyti, tiek liudytojų Z. G. ir J. K. parodymai. Abejoti šių suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių asmenų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip paaiškino notarė, testamentas garsiai buvo perskaitytas. Šias aplinkybes paliudijo ir liudytojos Z. G. ir J. K..
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas vertino, kad vien aplinkybės, kad ieškovė, atsakovė A. M. ar trečiasis asmuo R. M. nesuprato apie kokias nuosavybės dalis kalbama testamente, nesudaro pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Teismo padarytos išvados nepaneigia ir į bylą pateiktas atsakovės A. M. ranka surašytas testamento juodraštis, kuriame nuosavybės dalys nenurodytos. Kaip nurodė notarė, dalis Č. M. turto yra įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dalis turto (duomenys neskelbtini) buvo jo asmeninė nuosavybė. Dėl to atitinkamos turto dalys ir nurodytos testamente.
Šalies argumentai
25. Ieškovė taip pat nurodė, kad kyla abejonės dėl testatoriaus valios atitikties testamento turiniui, nes testamentas surašytas ne iš jo žodžių, o iš atsakovės A. M. surašyto teksto, kad tekstas buvo surašytas notaro biure, o ne testatoriaus namuose, kad pats testamento sudarymo trukmė buvo per trumpa. Teismas vertino, kad ieškovės abejonės nesudaro pagrindo pripažinti, jog testatoriaus valia neatitinka testamento turinio. Tiek liudytojai, tiek notarė, tiek R. M. nurodė, jog testamentas buvo perskaitytas testatoriaus akivaizdoje. Testatorius sutiko su testamento turiniu. Teismas taip pat pastebėjo, kad testamente nurodyta, jog testatorius pageidauja būti kremuotas, nurodė, kur nori būti palaidotas. Taigi testamente aptartas ne tik turto palikimo klausimas, bet ir kiti testatoriui rūpimi klausimai. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįsti ieškovės argumentai, kad testamento tvirtinimo procedūros buvo formalios ir skubotos.
Žemesnės instancijos teismas
26. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei į tai, kad ieškovė neįrodė, jog testatorius nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, teismas konstatavo, kad testatoriaus valia testamente buvo tinkamai išreikšta. Testamento tvirtinimo procedūros iš esmės nebuvo pažeistos, testatorius sutiko su testamento turiniu. Atsakovų, trečiojo asmens R. M. paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina testatoriaus valią palikti savo turtą testamente nurodytiems asmenims. Apibendrinant, teismas padarė išvadą, kad testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad ieškovei kyla abejonės dėl testamento turinio atitikties testatoriaus valiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
27. Apeliantė (ieškovė) L. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė bei aiškino CK 5.29 straipsnio nuostatas vertindamas ir aiškindamas jas tik formaliais pagrindais, t. y. teismas vertino, kad: (i) testatorius asmeniškai paprašė Z. G. už jį pasirašyti testamente; (ii) tiek Z. G., tiek kitos liudytojos patvirtinusios testamentą buvo veiksnios ir nėra/nebuvo įpėdinės pagal testamentą; (iii) testamentas buvo pasirašytas notaro ir dviejų liudytojų akivaizdoje; (iv) testamente nurodyta testatoriaus negalėjimo pasirašyti priežastis „dėl ligos“ reiškia neturėjimą jėgų išlaikyti tušinuko bei pasirašyti testamentą.
29. Apeliantė nurodo, kad (i) ir (iv) papunkčiuose numatytos sąlygos negali būti vertinamos vien tik formaliuoju požiūriu. Išvada, kad testatorius asmeniškai paprašė Z. G. už jį pasirašyti testamente prieita vadovaujantis vien tik Z. G. paaiškinimais. Nors pati Z. G. ir nebuvo suinteresuota testamento turiniu, tačiau jos paaiškinimai vertintini kritiškai ir yra paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais, t. y.:
29.1. Z. G. buvo ir yra ne testatoriaus, o jo gyvenimo draugės – J. K. draugė. Z. G. į testamento pasirašymą buvo pakviesta būtent J. K. iniciatyva, duomenų apie tai, kad pats testatorius būtų pasiūlęs Z. G. nenustatyta, o J. K. paliudijo, kad buvo ieškoma žmonių, kas tuo konkrečiu metu buvo namie ir galėtų atvykti patvirtinti testamento;
Atsiliepimas
29.2. Trečiasis asmuo R. M. nurodė, kad liudytoją kuri „Testatoriaus prašymu“ pasirašinės testamentą už testatorių nustatė pati notarė. Šiais trečiojo asmens žodžiais netikėti nėra pagrindo, kadangi jis pripažino ir notarė patvirtino, kad testamento organizaciniais klausimais rūpinosi būtent R. M.. Šiuos trečiojo asmens parodymus taip pat patvirtina ir faktas, kad Z. G. kaip asmuo, tvirtinantis testamentą „Testatoriaus prašymu“ į testamentą buvo įrašyta dar notarų biure.
30. Atskirai vertintina ir CK 5.29 straipsnio nuostata testamente nurodyti testatoriaus negalėjimo pasirašyti priežastį. Testamente nurodyta priežastis „liga“, dėl kurios testatorius negalėjo pasirašyti testamento, yra labai plati sąvoka. Testamente nurodyta priežastis „dėl ligos“ apima ne tik fizinį silpnumą kaip negalėjimą išlaikyti rašiklio, bet ir bendrą testatoriaus būklę, kuriai esant ne tik pats testatorius negalėjo patvirtinti savo testamento, bet ir negalėjo būti tvirtinamas testamentas liudytojų pagalba. Tokia išvada grindžiama tiek notarės paaiškinimais, nurodant, kad jai atvykus pirmą kartą testatorius kalbėjo labai tyliai, greitai pavargo ir atsigulė, kai tuo tarpu trečiasis asmuo – R. M. tvirtino, kad testamento sudarymo dieną testatorius tik gulėjo ir nebekalbėjo, nes buvo išvargintas ligos ir paskutines dienas dėl patiriamo skausmo nieko nevalgė. Pažymi, kad testatoriaus būklė, tokia, kokia ji buvo nustatyta pirmo notarės apsilankymo metu, nebegaliojo ir notarė atvykusi tvirtinti testamento antrą kartą privalėjo iš naujo nustatyti bei įvertinti testatoriaus būklę, įsitikinti jo veiksnumu.
31. Nurodytos aplinkybės bei padarytos išvados svarbios ir vertinant testamento teisėtumą pagal CK 1.89 straipsnį, t, y. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad testamento pasirašymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) testatorius buvo tokios būklės, nulemtos ligos – vėžio paskutinės stadijos (vėžio intoksikacija), kuri lėmė, kad Testatorius ne tik negebėjo pasirašyti Testamente, bet ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti – patvirtinant ar paneigiant savo valią, suvokiant Testamente surašyto teksto turinį ir Testamentu sukeliamas pasekmes. Net ir tuo atveju, jeigu vertintume, kad notariškai patvirtinto Testamento turinys atitinka tą pačia dieną pirmo notaro vizito metu paties Testatoriaus bandyto pasirašyti Testamento ir notarei perduoto rašytinio „tariamai“ asmeninio (juodraštinio) testamento turinį, vis tik visos šios aplinkybės nepatvirtina ir nesudaro teisėto pagrindo vertinti, kad Testatoriaus Testamentu išreikšta valia atitiko jo vidinę valią:
31.1. Surašant Testamentą, kaip patvirtinantį išorinę Testatoriaus valią, Testamentas buvo surašytas ne tiesiogiai iš Testatoriaus lūpų, o pagal juodraštinį testamento egzempliorių, kuris nebuvo nei Testatoriaus ranka surašytas nei jo ranka pasirašytas;
31.2. Notarės paaiškinimai, kad pirmo vizito metu ji uždavinėjo klausimus Testatoriui koks jo vardas, kokie įpėdiniai ir pan. neatspindi ne tik Testatoriaus veiksnumo, bet ir Testatoriaus valios dėl Testamentu paliekamo turto ir tokie notarės paaiškinimai kaip įrodymai byloje nėra pakankami pagrįsti bei įrodyti, kad Testatoriaus veiksnumu buvo įsitikinta ir/ar, kad Testatoriaus vidinė valia atitinka jo išorinei valiai;
31.3. Vadovaujantis notarės paaiškinimais, ji Testamentą rengė pagal jai pateiktą juodraštinį testamento egzempliorių ir pati notarė, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą (Testatorius mirė būdamas santuokoje, santuokoje įgytam turtui taikomas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto režimas) Testamento turinį arba dar kitaip būtų galima vertinti – Testatoriaus valią – pakoregavo nustatydama Testatoriaus Testamentu paliekamo turto dalis. Notaras, įžvelgdamas tokius teisinius neatitikimus privalėjo Testamento pasirašymo metu išaiškinti Testatoriui ir nurodyti, kodėl į Testamentą įtrauktas ne visas jo galimai juodraštiniame testamento egzemplioriuje nurodytas turtinis objektas, o tik jo dalis ir iš kur tokios dalys atsirado, ir tik įsitikinus Testatoriaus valia, kad jo apsisprendimas dėl turto palikimo nesikeičia, Testamentą tvirtinti;
32. Iš liudytojų parodymų bei notarės pateiktų paaiškinimų, spręstina, kad Z. G. atliko tik techninį /formalų veiksmą – pasirašė testamentą neva „Testatoriui prašant“. Aplinkybė „Testatoriui prašant“ yra ginčytina, kadangi pati I. L. kaip liudytoja ant Testamento pasirašė tik „techniškai“ atlikdama pasirašymo funkciją, bet daugelio aplinkybių, kurios yra aktualios įrodinėjant, jog buvo laikytasi visų imperatyvių CK 5.29 straipsnio nuostatų, negalėjo patvirtinti, kadangi tiesiogiai pačiame Testamento pasirašyme (su visais liudytojais Testatoriaus akivaizdoje) nedalyvavo.
33. Abejones tiek dėl tinkamo įstatymo nuostatų taikymo tvirtinant Testamentą Testatoriaus namuose, tiek dėl Testatoriaus būklės – jo gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę bei reikšmę bei gebėjimo kontroliuoti savo veiksmus, tiek dėl tikrosios Testatoriaus valios nustatymo, patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Notarui nepavyko Testamento patvirtinti pirmo vizito metu. Testamentas, pasirašytas kito asmens Z. G., patvirtintas (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu paskutinė pažyma iš VĮ „Registrų centras: apie liudytojų veiksnumą gauta 14:36 val. (notarui dar būnant notarų kontoroje) Registre testamentas jau buvo įregistruotas 15.15 val. Tai reiškia, kad per laiko tarpą nuo 14:36 val. iki 15.00 val. (24 min.) pagal reglamentą turėjo būti atliekama eilė veiksmų. Pagal anksčiau apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir pagal laiką darytina tikėtina išvada, kad antrojo vizito metu nebuvo atliekamos jokios Testamento pasirašymui būtinos ir/ar reikalingos procedūros – skaitymas, vertimas, įsitikinimas Testatoriaus veiksnumu, jo valios patikrinimas, o buvo tik atliekamas fizinis veiksmas – pasirašoma iš anksto notaro parengtame Testamente.
Atsiliepimas
34. Atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo S. M. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo S. M. atkartoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kad byloje nėra jokių duomenų apie testatoriaus sirgtas psichikos ligas. Taip pat atkartoja argumentus dėl testatoriaus sugebėjimo suprasti savo veiksmus, remiantis byloje esančiais įrodymais (testatoriaus bandyti pasirašyti testamento egzemplioriai yra iš esmės tokio paties turinio kaip ir notarės patvirtinto), notarės, liudytojų parodymais, atsakovės A. M. ir trečiojo asmens R. M. paaiškinimais. Taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad testatoriaus mirtis kitą dieną po testamento patvirtinimo daro įtakos testamento teisėtumui ir pagrįstumui. Vien vertus, niekas iš dalyvaujančių testamento sudaryme ir tvirtinime asmenų negalėjo žinoti kada ir kokia valandą atsitiks teisiškai reikšmingas įvykis (testatoriaus mirtis). Kita vertus, testamento sudarymo metu testatorius buvo komunikabilus, adekvatus bei socialiai orientuotas.
36. Pažymi, kad ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad su testatoriumi nebendravo ir jo nematė iki pat jo mirties apie 30 metų. Remiantis šia aplinkybe vertina kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl testatoriaus būklės, vidinės ir išorinės valios trūkumų. Kaip paliudijo teismo posėdyje notarė, testatorius neįtraukė apeliantės į testamentinių įpėdinių sąrašą būtent dėl to, kad ji nepalaikė su testatoriumi jokių ryšių, nesidomėjo jo gyvenimu ir su juo nebendravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
38. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
39. Bylos duomenimis, ieškovės tėvas Č. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Č. M. mirė santuokoje (t. 1, b. l. 21, 57). Sutuoktinė – trečiasis asmuo S. M.. Vaikai: ieškovė L. S., trečiasis asmuo R. M., atsakovas D. M.. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas Č. M. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovui (sūnui) D. M. ir atsakovei (vaikaitei) A. M. (t. 1, b. l. 22–26). Č. M. testamento nepasirašė, už testatorių pasirašė Z. G.. Kad už Č. M., kuris negali pasirašyti dėl ligos, jam asmeniškai prašant, pasirašė Z. G., testamente paliudijo I. L. ir J. K.. Testamentą patvirtino trečiasis asmuo Visagino m. 2-o notarų biuro notarė Asta Sipavičienė.
40. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, šioje byloje ieškovė ginčija (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą dviem pagrindais. Pirma, ieškovė nurodė, kad sudarydamas testamentą Č. M. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Antra, ieškovė taip pat teigė, kad buvo pažeista testamento tvirtinimo tvarka (CK 5.29 straipsnis).
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto asmens, negalėjusio suvokti savo veiksmų reikšmės
41. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalys) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
42. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
43. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).
44. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui. Be to, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).
45. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, nustatyta, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, rėmėsi, be kita ko, tuo, jog byloje nėra pateikta duomenų apie testatoriaus sirgtas psichikos ligas, ar medikamentinio gydymo šalutinį poveikį. Teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka. Minėta, Č. M. testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. vieną dieną prieš testatoriaus mirtį. Č. M. diagnozuotas įskrandžio navikas, taikyta chemoterapija, mirties priežastis vėžio intoksikacija, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį įskrandžio piktybinis navikas. Teismo posėdžių metu liudytojai patvirtino, kad paskutinėmis dienomis testatorius juto skausmą, buvo prastos fizinės būklės, negalėjo nulaikyti tušinuko.
46. Pagal anksčiau cituotą kasacinio teismo praktiką, įrodyti tai, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, tenka būtent ieškovei. Nors apeliantė bando įteigti nagrinėjamu atveju ligos sukelto fizinio silpnumo ir skausmo tarpusavio ryšį su asmens psichine būsena, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos. Vien tai, kad asmuo buvo nusilpęs fiziškai negali būti savarankiška aplinkybė pripažinti, kad asmuo negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkantį sprendimą. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad paveldimo turto dalių išskyrimas, atsižvelgiant į tai, kad turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatitiko testatoriaus valios, priešingas vertinimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi testatoriaus valia šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis, yra iš esmės aiški, testatoriui priklausantį turtą, pagal testamentą, paliekant sūnui D. M. ir vaikaitei A. M.. Apeliantė nepateikė jokių duomenų įrodančių jos poziciją nagrinėjamoje byloje, teigtos aplinkybės taip pat nepasitvirtino apklausus liudytojus bei notarę, dalyvavusius testamento pasirašyme. Taigi, nesant jokių objektyvių duomenų, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir priimti jo valią atitinkantį sprendimą, nėra pagrindo daryti priešingų išvadų, nei prieitų pirmosios instancijos teismo.
47. Ieškovės argumentai dėl testatoriaus negalėjimo suprasti savo veiksmų yra iš esmės grindžiami spėlionėmis vertinant bylos šalių bei liudytojų nurodomas aplinkybes, kaip kad testamentas surašytas ne iš testatoriaus lūpų, o iš juodraštinio testamento, kas, ieškovės nuomone, lemia tai, jog testamentas neatitinka testatoriaus valios. Ieškovė nepakankamai atsižvelgia į tai, kad testatorius bandė pasirašyti ant notarės pateikto testamento (ir iš esmės pasirašė, tik antrasis parašas ant kito testamento egzemplioriaus buvo neįskaitomas), tačiau dėl ligos negalėjo to padaryti ir vėliau žodžiu patvirtino, kad su notarės pateikto testamento turiniu sutinka.
48. Apeliantė, tvirtindama, kad testatorius testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų, šiam faktui pagrįsti nepateikė patikimų ir objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Primintina, kad ieškovė neprašė byloje paskirti pomirtinės psichiatrijos ekspertizės, teismo posėdžio metu nurodydama, kad pomirtinę psichiatrijos ekspertizę šioje byloje skirti netikslinga. Taigi pati ieškovė iš esmės atsisakė teikti bylą nagrinėjusiam teismui įrodymus, kurie galėtų būti objektyviu pagrindu, leidžiančiu abejoti testatoriaus psichinės sveikatos būkle. Nors, kaip nurodyta anksčiau, asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Jokių kitų reikšmingų argumentų, leidžiančių spręsti apie tai, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nesiorientavimo aplinkoje, apeliantė nenurodė ir neįrodė. Tam tikros abejonės dėl testatoriaus valios, nesant realių duomenų pagrindžiančių šias prielaidas, nėra pagrindas panaikinti testatoriaus testamentą. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone.
Dėl testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų kaip pagrindo pripažinti jį negaliojančiu
49. Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).
50. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog testatorius asmeniškai paprašė Z. G. už jį pasirašyti testamente prieita vadovaujantis vien tik Z. G. paaiškinimais. Apeliantė siekia įteigti, kad nors pati Z. G. ir nebuvo suinteresuota testamento turiniu, tačiau jos paaiškinimai vertintini kritiškai ir yra paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
51. Vien aplinkybė, kad J. K. paliudijo, kad buvo ieškoma žmonių, kas tuo konkrečiu metu buvo namie ir galėtų atvykti patvirtinti testamento, ar, kad įrašyta į testamentą dar notaro biure, savaime nepaneigia aplinkybės, kad Z. G. pasirašė testamentą testatoriaus prašymu. Be to, R. M. paliudytą aplinkybę, kad liudytoją, kuri pasirašinės testamentą už testatorių, nustatė pati notarė yra paneigiama Z. G. parodymais. R. M., nors teismo posėdžio metu ir nurodė, kad į testamentą nebuvo įrašytas savo iniciatyva, tačiau faktiškai yra laikytinas kaip turintis suinteresuotumą bylos baigtimi asmuo, kadangi yra pirmosios eilės paveldėtojas pagal įstatymą.
52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su apeliantės argumentais, kad testatoriaus būklė, tokia, kokia ji buvo nustatyta pirmo notarės apsilankymo metu, nebegaliojo ir notarė atvykusi tvirtinti testamento antrą kartą privalėjo iš naujo nustatyti bei įvertinti testatoriaus būklę, įsitikinti jo veiksnumu.
53. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais testamento pasirašymas truko apytiksliai nuo 12 val. iki 15 val. Testamentas VĮ „Registrų centre“ registruotas 15.15 val. Notarė, atvykusi pirmą kartą, įsitikino testatoriaus gebėjimu suvokti savo veiksmus ir sąmoningumu, tačiau testatoriui fiziškai negalėjus pasirašyti, notarė turėjo grįžti į biurą pakoreguoti testamento tekstą, įrašant už testatorių pasirašantį asmenį ir kt. Kaip minėta, testamento pasirašymas įvyko kelių valandų bėgyje. Kad testatorius buvo sąmoningas, komunikabilus nurodė ir apklausti liudytojai. Taigi byloje nenustatyta duomenų, kurie suponuotų buvus būtinybę notarei apytiksliai valandos laiko tarpe dar kartą uždavinėti testatoriui klausimus ir įsitikinti jo sąmoningumu, iš bylos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad pirminio ir antrinio apsilankymo metu testatoriaus būklė buvo esmingai pakitusi.
54. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad I. L. kaip liudytoja ant testamento pasirašė tik „techniškai“ atlikdama pasirašymo funkciją, bet daugelio aplinkybių, kurios yra aktualios įrodinėjant, jog buvo laikytasi visų imperatyvių CK 5.29 straipsnio nuostatų, negalėjo patvirtinti, kadangi tiesiogiai pačiame testamento pasirašyme (su visais liudytojais testatoriaus akivaizdoje) nedalyvavo.
55. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
56. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog liudytoja I. L., pasirašiusi testamente, nebuvo kambaryje, kuriame buvo skaitomas testamentas, nesudaro pagrindo pripažinti testamento negaliojančiu. Liudytoja nurodė, kad matė ir notarę, liudytojas Z. G., J. K., girdėjo testatoriaus balsą. Liudytoja buvo netoliese, virtuvėje. Liudytoja patvirtino kitų šios bylos liudytojų nurodytas aplinkybes, kad testatorius sutiko su testamento pasirašymu, notarė perskaitė testamento turinį.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
60. Atsakovas D. M. pateikė duomenis apie 2 000 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 920 Eur už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą ir 80 Eur už teisinių paslaugų suteikimą). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, rengto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį bei apimtį, spręstina priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 500 Eur.
61. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.