Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. S., jo atstovams advokatei Vaidai Gulbinienei ir advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui, atsakovui D. M., atsakovei A. M., trečiajam asmeniui S. M., atsakovo D. M. ir trečiojo asmens S. M. atstovui advokatui Tadeuš Gudzinski, tretiesiems asmenims notarei Astai Sipavičienei, R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams A. M. ir D. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Asta Sipavičienė, S. M. ir R. M., dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu Č. M. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Visagino 2-ojo notarų biuro notarės Astos Sipavičienės, notarinio registro Nr. 801, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Č. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, būdama pirmos eilės paveldėtoja, 2022 m. balandžio 15 dieną kreipėsi į Visagino miesto 2‐ojo notarų biuro notarę Astą Sipavičienę dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Pasikreipus į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ieškovei paaiškėjo, kad tėvo mirties išvakarėse, t. y. (duomenys neskelbtini) Č. M. namuose surašė testamentą, kurį patvirtino notaras. Ieškovė pažymėjo, kad testatoriui buvo diagnozuotas – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis turimais (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, testatoriui buvo taikyta chemoterapija, buvo skiriami stiprūs vaistai gydymui ir (ar) skausmui malšinti. Vartojami vaistai, šalutiniai poveikiai, ligos išplitimas, turėtos operacijos, komplikacijos stipriai silpnino fizinę bei emocinę testatoriaus sveikatą. Ieškovės įsitikinimu, testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas savo veiksmų nesuprantančio ir negalinčio valdyti asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

3. Be to, ieškovė nurodė, kad nors iš esmės ginčijamas testamentas atitiko visus reikalavimus, nustatytos CK 5.29 straipsnyje, reglamentuojančiame kito asmens pasirašymą testamente, tačiau ieškovei neaišku, ar egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių testatorius pats negalėjo pasirašyti ginčijamo testamento bei ar esant tokioms aplinkybėms, kuriomis testamentas buvo pasirašytas testatorius sugebėjo ir galėjo išreikšti tikrąją savo valią. Nors testamente nurodoma, kad testatorius pasirašyti negalėjo dėl ligos, tačiau jokių kitų ligą ir (ar) testatoriaus negalėjimą pasirašyti dokumento detalizuojančių požymių ir (ar) aplinkybių nenurodyta. Ieškovė pažymėjo, jog ji neturi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog testatorius bandė pasirašyti testamentą, kokia liga ir ligos simptomai lėmė, kad testatorius negali pasirašyti testamento. Jei testatorius dėl ligos negalėjo pasirašyti testamento, galbūt liga lėmė ir tai, kad testatorius buvo tokios būklės, kad negalėjo tinkamai išreikšti savo valios bei tariamai išreikšdamas savo sutikimą iš tiesų nesuprato savo veiksmų esmės ir pasekmių, t. y. jei liga lėmė objektyvias aplinkybes dėl asmens gebėjimo pasirašyti testamentą, ta pati liga galėjo lemti ir tai, kad testatorius pasirašydamas testamentą buvo tokios būklės ir būsenos (nusilpęs, neadekvatus aplinkai ir pan.), kad nesuprato savo veiksmų esmės ir pasekmių bei negalėjo laisvai išreikšti savo valios.

4. Atsakovas D. M. bei trečiasis asmuo S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti atsakovo D. M. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovo D. M. ir trečiojo asmens S. M. nuomone, ieškovės reikalavimai grįsti vien prielaidomis ir spėlionėmis. Jie pažymėjo, kad ieškovė nedalyvavo testamento sudaryme ir jo tvirtinime, todėl negali tvirtinti, kad testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios ar buvo sudarytas suklydimo įtakoje.

6. Atsakovo D. M. ir trečiojo asmens S. M. nuomone, sunkios ligos faktas ir gydytojų taikoma terapija, nesudaro pagrindo teigti, kad testatorius testamento sudarymo ir notaro tvirtinimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atvirkščiai, duomenys rodo priešingai. (duomenys neskelbtini) paciento Č. M. (testatoriaus) ambulatorinio apsilankymo aprašymuose pažymėta, kad pacientas apžiūros metu skundų neišsako. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad testatorius buvo komunikabilus, adekvačiai vertindavo savo sveikatos būklę, buvo sąmoningas. Po taikomos cheminės terapijos laikėsi gydytojų rekomendacijų, vartojo paskirtus vaistus, atvykdavo pakartotinės apžiūros. Buvo nuolat gydytojų stebimas. Turėjo gerą atmintį ir šviesų protą.

7. Atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo S. M. pažymėjo, kad jokiais oficialiais įrodymais nepatvirtinti ieškovės teiginiai, kad testatorius mirė praėjus kelioms valandoms po testamento pavirtinimo. Medicininiame mirties liudijime Č. M. mirties laikas nenurodytas.

8. Atsakovo D. M. ir trečiojo asmens S. M. atsiliepime pažymėta ir tai, kad Č. M. testamento tvirtinimas buvo atliktas, laikantis Notariato įstatymo reikalavimų. Testamente yra tvirtinamieji įrašai: kad notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu; kad testamentas sudarytas laisva valia, be prievartos ir suklydimo, atitinka testatoriaus valią ir garsiai perskaitytas; testatoriui išaiškinta notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės; tinkamai nustatyta asmens (testatoriaus) tapatybė. Testamento pasirašymas atitinka Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir NĮ, Notariato įstatymo) 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Taigi, atsakovo D. M. ir trečiojo asmens S. M. įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad testatoriaus Č. M. testamentas patvirtintas pažeidus įstatymą.

9. Trečiasis asmuo notarė Asta Sipavičienė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Trečiasis asmuo notarė Asta Sipavičienė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patvirtino palikėjo Č. M., gim. (duomenys neskelbtini), oficialų testamentą reg. Nr. 801, kuriuo testatorius išreiškė savo valią ir jam priklausančią turto dalį paliko įpėdiniams pagal testamentą sūnui D. M. ir vaikaitei A. M.. Notarė pažymėjo, kad turtas įgytas santuokos metu, todėl testatorius paliko turto dalį, kuri lieka atidalijus nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

11. Notarė nurodė, kad ji, sudarydama testamentą, laikėsi Notariato įstatyme nustatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad, prieš tvirtinant testamentą, buvo patikrintas Nekilnojamojo turto registras apie turimą turtą, Gyventojų registras apie šeiminę padėtį, patikrintas Neveiksnių asmenų registras. Oficialus testamentas sudarytas 2 egz., nurodant jo sudarymo vietą ir laiką. Vienas testamento originalas buvo atiduotas testatoriui Č. M., o antras testamento originalas liko Visagino m. 2-ame notarų biure. Testamentas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Testamentų registre (duomenys neskelbtini), 15.00 val.

12. Notarė, pasisakydama dėl testamento, kaip neatitinkančio CK 1.89 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nurodė, kad, ji, nuvykusi pas testatorių nurodytu adresu, bute, kur testatorius Č. M. buvo slaugomas, (duomenys neskelbtini) (penktadienį) su testatoriumi kalbėjosi ir bendravo. Testatorius Č. M. atsakinėjo į notaro pateiktus klausimus. Į visus klausimus testatorius Č. M. atsakė ir bendravo su notaru. Buvo sąmoningas, orientavosi aplinkoje ir laike. Jis kalbėjo tyliai, bet kalba nebuvo sutrikusi. Nekilo abejonių dėl Č. M. veiksnumo, dėl testatoriaus suvokimo sudaromo sandorio ir jo pasekmių. Notarė įsitikino, kad testatorius Č. M. suvokia savo veiksmų padarinius. Sąmoningai suformavo savo valią ir ją išreiškė dėl testamento turinio, nors buvo silpnos sveikatos dėl savo ligos. Testatorius motyvuotai paaiškino, kodėl savo turtą palieka savo nurodytiems įpėdiniams pagal testamentą. Testatorius Č. M., sudarymas testamentą, suvokė, kad savo dalį turto, kas sudaro ½ dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, padalijo įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 3.17 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o butas esantis (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, padovanotas Č. M. brolio. Notarė pažymėjo, kad nors testatoriaus Č. M. sveikatos būklė buvo sunki, jis sirgo (duomenys neskelbtini) ir sveikata ėjo blogyn, tačiau jis buvo sąmoningas, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo testamento CK 1.89 straipsnio pagrindu.

13. Notarė, pasisakydama dėl testamento, kaip neatitinkančio CK 5.29 straipsnio reikalavimų, nurodė, kad nuvyko pas testatorių Č. M. į butą, kur jis buvo slaugomas. Testatoriui buvo pateiktas testamento tekstas su jo išreikšta valia. Surašytas testamento tekstas buvo garsiai perskaitytas testatoriui ir notaro duotas testatoriui pačiam pasiskaityti ir pasirašyti. Testamente išreikštą valią testatorius Č. M. pasirašė ir patvirtino savo parašu. Pirmą testamento egzempliorių pasirašė vardą, pavardę ir parašą aiškiai ir suprantamai, o antrą testamento egzempliorių Č. M. pasirašė jau neįskaitomai, parašas buvo neaiškus. Paklausus, ar jis gali pats pasirašyti testamentą, atsakymas buvo neigiamas. Todėl notarė, vykdydama notaro priesaiką ir laikydamasi NĮ nustatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklėmis, nes testatorius Č. M. nebegalėjo pats savo ranka pasirašyti ir patvirtinti savo parašu testamente išreikštos valios dėl ligos, jam paaiškino, kad pagal CK 5.29 straipsnį už testatorių Č. M. gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo asmeniškai pasirašyti testamento. Priežastis dėl kurios testatorius negalėjo pasirašyti asmeniškai testamento buvo akivaizdi - jo liga. Testatoriui Č. M. notarė paaiškino, kadangi dėl sveikatos būklės jis negali pasirašyti, tai už jį gali, jam pačiam sutinkant, pasirinkti asmenį, kuris pasirašys už jį. Č. M. nurodė, kad už jį gali pasirašyti kaimynė. Buvo pateikti asmens duomenys pasirašiusio asmens už testatorių Č. M. Z. G. ir dviejų liudytojų I. L. ir J. K., kurios buvo įrašytos į testamento tekstą. Buvo paruoštas naujas testamento tekstas pagal CK 5.29 straipsnį. Dar kartą, nuvykus pas testatorių, buvo garsiai ir aiškiai perskaitytas testamento turinys, Č. M. paaiškinta, kad už jį, negalintį pasirašyti dėl ligos, jam pačiam prašant, pasirašys pilietė Z. G.. Testamente Z. G. pasirašė už negalintį pasirašyti dėl ligos Č. M., jam pačiam prašant ir liudytojos, kurios asmeniškai perskaitė testamento turinį ir pasirašė. Testamentas buvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas. Testamentas buvo sudarytas ir pasirašytas tinkamai, todėl atitinka visus CK 5.29 straipsnio reikalavimus

14. Teismo posėdžių metu ieškovė, jos atstovai, atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo S. M., jų atstovas, trečiasis asmuo notarė Asta Sipavičienė palaikė savo procesinių dokumentų argumentus ir reikalavimus. Atsakovės A. M. pozicija bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Atsakovė iš pradžių sutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau vėliau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nurodė, kad ieškinio reikalavimus laiko nepagrįstais. Trečiasis asmuo R. M. su ieškinio reikalavimais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 21, 57) matyti, kad ieškovės tėvas Č. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Č. M. mirė santuokoje. Sutuoktinė – trečiasis asmuo S. M.. Vaikai: ieškovė L. S., trečiasis asmuo R. M., atsakovas D. M.. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas Č. M. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovui (sūnui) D. M. ir atsakovei (vaikaitei) A. M. (t. 1, b. l. 22–26). Č. M. testamento nepasirašė, už testatorių pasirašė Z. G.. Kad už Č. M., kuris negali pasirašyti dėl ligos, jam asmeniškai prašant, pasirašė Z. G., testamente paliudijo I. L. ir J. K.. Testamentą patvirtino trečiasis asmuo Visagino m. 2-o notarų biuro notarė Asta Sipavičienė.

16. Šioje byloje ieškovė ginčija (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą dviem pagrindais. Pirma, ieškovė nurodė, kad sudarydamas testamentą Č. M. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Antra, ieškovė taip pat teigė, kad buvo pažeista testamento tvirtinimo tvarka (CK 5.29 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas šiame sprendime pasisakys dėl šių ieškinio argumentų.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto asmens, negalėjusio suvokti savo veiksmų reikšmės

17. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

18. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

19. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

20. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti savo argumentus, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ieškinį grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie testatoriaus ligą, testamento sudarymo laiku (diena prieš mirtį), aplinkybėmis bei testamento turiniu. Ieškovė neprašė bylos paskirti pomirtinės psichiatrijos ekspertizės, teismo posėdžio metu nurodydama, kad pomirtinę psichiatrijos ekspertizę šioje byloje, jos nuomone, skirti netikslinga, nes ekspertai išvadą grįs tik medicininiais dokumentais.

22. Teismas pirmiausia pažymi, kad pagal bendrą taisyklę CK 1.89 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas suponuoja galimybę pripažinti negaliojančiu tik visą sandorį – t. y. sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį negali būti išskiriama sandorio dalis, kurios atžvilgiu būtų daroma išvada, jog asmuo nesugebėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, ir sandorio dalis, kurios atžvilgiu būtų galima daryti kitokią išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020). Dėl to atsakovės A. M. ir trečiojo asmens R. M. argumentai, kad testamentas negalioja tik ta apimtimi, kurioje testatorius testamente išskiria savo turto dalis, ir kad jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų tik šia apimtimi laikytini nepagrįstais.

23. Antra, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Turimi duomenys leidžia daryti tik teorinę prielaidą apie tai, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo silpnos sveikatos būklės, tačiau objektyvių duomenų teigti, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepakanka. Nors ieškovė teigia, kad liga ((duomenys neskelbtini)), aplinkybė, kad testatorius buvo mirštantis asmuo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jo testatorius negebėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, tačiau teismas pažymi, kad ne atsakovai turi įrodyti, kad testatorius gebėjo suvokti savo veiksmų reikšmę, o ieškovė – kad testatorius negebėjo to padaryti.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie sirgtas psichikos ligas. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie testatoriaus medikamentinio gydymo šalutinį poveikį, dėl kurio jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (testatoriaus bandyti pasirašyti testamento egzemplioriai yra iš esmės tokio paties turinio kaip ir notarės patvirtinto), notarės, atsakovės A. M. ir trečiojo asmens R. M. paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina testatoriaus sugebėjimą suprasti savo veiksmus.

25. Taigi byloje iš esmės nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus būsena nulėmė jo nesugebėjimą suprasti savo veiksmų, o aplinkybės, susijusios su testamento turiniu (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) ir jo sudarymo aplinkybėmis (kad testamentas sudarytas sergant (duomenys neskelbtini), dieną prieš mirtį), negali būti pripažįstamos pakankamomis sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio argumentai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų kaip pagrindo pripažinti jį negaliojančiu

27. Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, ar buvo sąlygos tvirtinti testamentą CK 5.29 straipsnio nustatyta tvarka.

28. Ar buvo įgyvendinta pirmoji sąlygą (testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo), nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas. Ieškovė nurodė, kad ne testatoriaus iniciatyva buvo surinkti žmonės, pasirašiusieji už testatorių testamente, o kitų asmenų prašymu. Ieškovė pažymėjo, kad notarė pati nusprendė, kuris asmuo pasirašys testamente. Šias aplinkybes ieškovė grindė trečiojo asmens R. M. (testatoriaus sūnaus) paaiškinimais.

29. Teismas nagrinėjamu klausimu pažymi, kad liudytoja Z. G., teikdama parodymus, nurodė, kad testatorius asmeniškai paprašė, kad už jį testamente pasirašytų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ne testatoriaus, o kitų asmenų iniciatyva, susirinko žmonės į testamento pasirašymą, nėra pagrindas daryti išvadą, kad nebuvo testatoriaus pavedimo už jį pasirašyti testamente. Kaip minėta Z. G. nurodė, kad testatorius paprašė pasirašyti už jį testamente, nes neturi fizinių jėgų išlaikyti tušinuką (t. 2, b. l. 23). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, jog testatoriui buvo suklaidintas ar apgautas, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas bylą. Be to, netikėti Z. G. parodymais nėra pagrindo, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi.

30. Dėl antrosios sąlygos (kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą) įgyvendinimu nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo. Byloje duomenų, kad Z. G. būtų neveiksni, nėra. Be to, ji nėra įpėdinė pagal testamentą. Taigi antroji sąlyga buvo įgyvendinta.

31. Dėl trečiosios sąlygos (testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą)) įgyvendinimo pažymėtina, kad notaras patvirtino Č. M. testamentą. Testamentą taip pat pasirašė ir du liudytojai: J. K. ir I. L..

32. Aplinkybė, kad liudytoja I. L., pasirašiusi testamente, nebuvo kambaryje, kuriame buvo skaitomas testamentas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti testamento negaliojančiu. Liudytoja nurodė, kad matė ir notarę, liudytojas Z. G., J. K., girdėjo testatoriaus balsą. Pažymėtina, kad liudytoja buvo netoliese, virtuvėje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad trečioji sąlyga taip pat buvo įgyvendinta.

33. Dėl ketvirtosios sąlygos įgyvendinimo (testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti) teismas pažymi, kad testamente parašyta, jog testatorius negali pasirašyti dėl ligos. Taigi ketvirtoji sąlyga taip pat buvo įgyvendinta.

34. Teismas taip pat pažymi, kad ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

35. Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

36. Šiuo atveju nustatyta, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo silpnos sveikatos, negalėjo išlaikyti rašiklio. Šie faktai byloje dalyvaujančių asmenų yra neginčijami. Notarė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir duodama paaiškinimus nurodė, kad su testatoriumi bendravo testamento sudarymo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) Bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad ji galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus būklę; prieš sudarant testamentą buvo patikrinta, ar šis asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą; Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, kam palieka jame nurodytą turtą. Notarė nurodė, kad apsilankymo metu testatorius kalbėjo tyliai, bet kalba nebuvo sutrikusi, bandė pats pasirašyti ant testamento, tačiau nebegalėjo pats savo ranka pasirašyti ir patvirtinti savo parašu testamente išreikštos valios dėl ligos. Šias notarės nurodytas aplinkybes, kad testatorius buvo silpnas, jo rankos drebėjo ir testatorius negalėjo išlaikyti tušinuko, pagrindžia tiek notarės pateikti į bylą testamento egzemplioriai, kuriuos Č. M. bandė pasirašyti, tiek liudytojų Z. G. ir J. K. parodymai. Abejoti šių suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių asmenų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip paaiškino notarė, testamentas garsiai buvo perskaitytas. Šias aplinkybes paliudijo ir liudytojos Z. G. ir J. K..

37. Ieškovė, atsakovė A. M. ir trečiasis asmuo R. M. nurodė, kad testatoriaus valia neatitiko testamento turinio, nes testamente aptariamos testatoriaus turto dalys, apie kurias testatorius nėra kalbėjęs. Be to, šių byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, testamento turinys ta apimtimi, kurioje kalbama apie nuosavybės dalis, nėra aiškus.

38. Vien aplinkybės, kad ieškovė, atsakovė A. M. ar trečiasis asmuo R. M. nesuprato apie kokias nuosavybės dalis kalbama testamente, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Teismo padarytos išvados nepaneigia ir į bylą pateiktas atsakovės A. M. ranka surašytas testamento juodraštis, kuriame nuosavybės dalys nenurodytos. Kaip nurodė notarė, dalis Č. M. turto yra įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dalis turto (butas esantis (duomenys neskelbtini)) buvo jo asmeninė nuosavybė. Dėl to atitinkamos turto dalys ir nurodytos testamente.

39. Ieškovė taip pat nurodė, kad kyla abejonės dėl testatoriaus valios atitikties testamento turiniui, nes testamentas surašytas ne iš jo žodžių, o iš atsakovės A. M. surašyto teksto, kad tekstas buvo surašytas notaro biure, o ne testatoriaus namuose, kad pats testamento sudarymo trukmė buvo per trumpa. Atsižvelgiant į tai, ieškovė daro išvadą, kad testamento tvirtinimo procedūros buvo formalios, todėl testatoriaus valia galėjo būti netinkamai išreikšta.

40. Teismo vertinimu, ieškovės abejonės nesudaro pagrindo pripažinti, jog testatoriaus valia neatitinka testamento turinio. Tiek liudytojai, tiek notarė, tiek R. M. nurodė, jog testamentas buvo perskaitytas testatoriaus akivaizdoje. Testatorius sutiko su testamento turiniu. Teismas taip pat pastebi, kad testamente nurodyta, jo testatorius pageidauja būti kremuotas, nurodė, kur nori būti palaidotas. Taigi testamente aptartas ne tik turto palikimo klausimas, bet ir kiti testatoriui rūpimi klausimai. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįsti ieškovės argumentai, kad testamento tvirtinimo procedūros buvo formalios ir skubotos.

41. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei į tai, kad ieškovė neįrodė, jog testatorius nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, konstatuotina, kad testatoriaus valia testamente buvo tinkamai išreikšta.

42. Kaip šiame sprendime jau buvo konstatuota, testamento tvirtinimo procedūros iš esmės nebuvo pažeistos, testatorius sutiko su testamento turiniu. Atsakovų, trečiojo asmens R. M. paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina testatoriaus valią palikti savo turtą testamente nurodytiems asmenims. Apibendrinant darytina išvada, kad testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad ieškovei kyla abejonės dėl testamento turinio atitikties testatoriaus valiai.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo pripažinti Č. M. testamento negaliojančiu kaip sudaryto asmens, negalėjusio suvokti savo veiksmų reikšmės, taip pat konstatavus, kad testamento tvirtinimo procedūros iš esmės nebuvo pažeistos, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio CPK 98 straipsnio 2 dalis).

45. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

46. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47. Atsakovas D. M. turėjo 2 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos nėra pagrįstos, viršijančios rekomenduotinus dydžius.

48. Atsakovo turėtas išlaidas pagrindžia šie įrodymai: SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pinigų priėmimo kvitas, sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 222 ir 223. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovo turėtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

49. Iš sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad atsakovas sumokėjo 600 Eur už atsiliepimų surašymą ir 1900 Eur už civilinės bylos vedimą, atstovavimą, procesinių dokumentų surašymą.

50. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas atstovavo atsakovui D. M. ir trečiajam asmeniui S. M., tačiau parengė vieną atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas dalyvavo 2022 m. rugsėjo 23 d. parengiamajame teismo posėdyje (apie 0,5 val.), 2022 m. spalio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje (apie 0,5 val.), 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje (apie 2 val.), 2023 m. sausio 2 d. teismo posėdyje (apie 2 val.), 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdyje (apie 1 val.), 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje (apie 1,5 val.), 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, trukusiame vos 3 min.

51. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2, 8.2 ir 8.19, 9 punktuose įtvirtintais kriterijais, įvertinęs aplinkybę, jog advokatas atstovavo dviem byloje dalyvaujantiems asmenims, iš ieškovės atsakovui priteistinas išlaidas mažina iki maksimalių Rekomendacijose įtvirtintų dydžių, t. y. iš ieškovės atsakovo naudai priteisia 1950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

52. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 87,40 Eur, todėl atmetus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

53. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant Visagino 2-ojo notarų biuro notarę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams A. M. ir D. M. pagal (duomenys neskelbtini) Č. M. testamentą, notarinio registro Nr. 801. Ieškinį atmetus šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 275 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 950 (tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,40 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.