Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo E. R. 21 845 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 845 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 491 Eur žyminį mokestį.

2. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovė nurodė atsakovo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. lapkričio 30 d. išsiuntė atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini), ir trečiajam asmeniui pranešimą apie bylą, kuris 2024 m. sausio 3 d. buvo įteiktas atsakovo motinai. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad žinodama atsakovo E. R. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė sąmoningai ieškinyje nutylėjo nurodytą aplinkybę ir nurodė kitą adresą – (duomenys neskelbtini), kur atsakovas registruotas. Procesinių dokumentų pateikimas atsakovo motinai nelaikytinas tinkamu įteikimu, nes atsakovas su motina kartu nebegyvena. Be to, ieškovė į bylą trečiojo asmens teisėmis įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2024 m. sausio 18 d. iškelta bankroto byla (civilinė byla eB2-646-638/2024), nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi teismo sprendimo už akių priėmimo metu vienas iš proceso dalyvių jau prarado savo procesinį veiksnumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad trečiajam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir šis negalėjo atsikirsti į ieškovės ieškinio argumentus. E. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jokių mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, o grąžino anksčiau gautą avansą už darbus, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Bankrutuojančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra skolos masė nepasikeitė, ir avanso grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui jokios įtakos neturėjo. Jau prieš avanso grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir darbuotojų reikalavimų tenkinimas iš avanso būtų nesąžiningas. Teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki 2022 m. sausio 17 d., tad avanso grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu (2022 m. liepos 25 d.) atsakovas nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo.

3. Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo motinai, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamos gyventojų registro pažymos, atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), t. y. būtent ten, kur buvo siunčiami ir įteikti atsakovui skirti procesiniai dokumentai. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, nepasisakė (neginčijo) dėl jokių byloje reikšmingų aplinkybių (pvz., bendrovės nemokumo momento, savo civilinės atsakomybės ir kt.), nesuformulavo jokių savarankiškų reikalavimų. Atsakovo pareiškime nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo E. R. pareiškimą dėl 2024 m. vasario 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

4.1. Teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Nors atsakovas nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, nes dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, tačiau šios aplinkybės teismas nevertintino kaip reikšmingos, nes dokumentai įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu per pilnametį šeimos narį (motiną) (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

4.2. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, reikšmingų pareiškimo nagrinėjimui, neginčijo ieškovės nemokumo momento, savo civilinės atsakomybės sąlygų, nesuformulavo jokių savarankiškų reikalavimų, todėl šios atsakovo nurodytos deklaratyvios aplinkybės savaime nereiškia, kad šioje byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad būdamas nemokios ieškovės vadovu perdavė kitam juridiniam asmeniui pinigines lėšas, taip padarydamas ieškovei žalą.

4.3. Taip pat teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog sprendimo už akių priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nėra reikšminga sprendimo už akių priėmimui, nes šis juridinis asmuo yra atstovaujamas nemokumo administratorės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovas E. R. (toliau ir – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2024 m. kovo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą dėl 2024 m. vasario 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovas pažymėjo, kad nors, VĮ Registrų centro duomenimis, E. R. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei buvo puikiai žinoma E. R. šeimos padėtis ir jo faktinis gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)). Šią informaciją ieškovė privalėjo atskleisti ieškinyje.

5.2. Atsakovas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei buvo taip pat žinoma, kad atsakovas E. R. turi atstovą – advokatą V. Ž., tad turėjo šią informaciją apie atstovą atskleisti ir teikdama ieškinį teismui. Be to, teismas net nebandė patikrinti SODROS duomenų apie atsakovo darbo vietą.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiajam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir šis negalėjo atsikirsti į ieškovės ieškinio argumentus. Teismo sprendimo už akių priėmimo metu vienas iš proceso dalyvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau prarado savo procesinį veiksnumą ir turėjo įgaliotą atstovę – nemokumo administratorę, kuriai nebuvo pranešta apie procesą.

5.4. Atsakovo teigimu, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jokių mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, o grąžino anksčiau gautą avansą už darbus, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Nagrinėjamuoju atveju bankrutuojančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra skolos masė nepasikeitė ir avanso grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui jokios įtakos neturėjo. Jau prieš avanso grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir atsakovas mano, kad darbuotojų reikalavimų tenkinimas iš avanso būtų nesąžiningas.

5.5. Pažymima, kad atsakovas jokių įrodymų pateikti negalėjo, nes nedisponuoja nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovės) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovės) buvo žodinis susitarimas dėl statybos darbų atlikimo, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo teigimu, avanso grąžinimas atitinka gerą verslo praktiką.

5.6. Akcentuojama, kad atsakovas E. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki 2022 m. sausio 17 d., tai iki avanso grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. liepos 25 d.) atsakovas nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu.

6. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Dokumentų įteikimas adresato motinai teismų praktikoje yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl tariamai netinkamo procesinių dokumentų įteikimo yra teisiškai nepagrįsti. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamus procesinius dokumentus gauna, kadangi įprastai jie įteikiami jam asmeniškai. Taigi darytina išvada, kad atsakovas šiuo adresu gyvena.

6.2. Atsakovas nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu apskritai nepateikė teismui jokių įrodymų, nepasisakė (neginčijo) dėl jokių byloje reikšmingų aplinkybių, nesuformulavo jokių savarankiškų reikalavimų. Todėl šioje byloje nebuvo ir nėra pagrindų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Kvestionuodamas ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, atsakovas nurodė su bylos dalyku nesusijusius teisiškai nereikšmingus argumentus dėl tariamai netinkamo JANĮ ar CK 6.66 straipsnių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

10. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistos pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

11. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

12. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinys su priedais ir pranešimu pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovui buvo siųstas jo žinomu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir įteiktas artimam šeimos nariui – atsakovo mamai – 2023 m. gruodžio 1 d. pasirašytinai. Minėtas adresas buvo nurodytas ieškinyje. Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovas šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki pat šios dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų, teiktų per kartu gyvenantį adresato giminaitį arba per adresato darbovietę, nėra įteikimo fikcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad jis iš tiesų gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės pateiktos informacijos, tokie apelianto teiginiai vertintini kritiškai. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3694-676/2024 dėl žalos atlyginimo atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), siųsti teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovui teismo procesinių dokumentų minėtoje byloje įteikti adresu (duomenys neskelbtini), nepavyko. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 dėl santuokos nutraukimo 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje atsakovas parodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėn., nes šiuo adresu gyvena atsakovo sutuoktinė, su kuria jis skiriasi ir, kaip pats nurodė, atskirą nuo sutuoktinės ūkį veda nuo 2022 m. pabaigos.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, dėl tokio jo neveikimo, esant ieškovės prašymui, buvo formalus pagrindas teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei teismui nėra pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su ieškovės pareikštais reikalavimais grindžia iš esmės tuo, kad, jo teigimu, atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jokių mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, o grąžino anksčiau gautą avansą už darbus, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Atsakovas pažymėjo, kad bankrutuojančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra skolos masė nepasikeitė ir avanso grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui jokios įtakos neturėjo, nes jau prieš avanso grąžinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsiskaityti su darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs pateiktus ieškovės įrodymus, jų pagrindu ieškinį tenkino, taip pat ginčijamoje nutartyje įvertino atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad atsakovas neginčijo, jog vėliausiai 2022 m. birželio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo faktiškai nemoki ir apie tai atsakovui buvo žinoma. Priešingai, savo atskirajame skunde atsakovas pats pripažino, kad jau prieš avanso grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsiskaityti su darbuotojais. Atsakovas taip pat neginčijo, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiai, atsiradus teisiniam pagrindui saugoti visų kreditorių interesus, jis net 21 845 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusių grynųjų pinigų perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokio pinigų perdavimo (tariamo avanso grąžinimo pagal žodinę rangos sutartį) teisėtumo atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė. Pažymima, kad atsakovas pripažino reikšmingą faktinę aplinkybę, jog jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip pat neginčijo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo atsakovo draugas T. J., kuris taip pat buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Atsakovas taip pat neneigė, kad 2022 m. liepos 25 d. kasos išlaidų orderyje, kuriuo buvo perduotas net 21 845 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, atsakovas pasirašė ir kaip pinigų davėjas (ieškovas), ir kaip pinigų gavėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tokiu būdu faktiškai grynuosius pinigus perdavęs pats sau. Atsakovas taip pat visiškai neneigė ir apskritai nepasisakė dėl savo kaltumo prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), taip pat kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

18. Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1304-781/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-297-330/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nenurodė, o teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo nurodytas aplinkybes, netinkamai konstatavo faktines bei teisines aplinkybes, iš esmės siekia kitokio byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

19. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog sprendimo už akių priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nėra reikšminga sprendimo už akių priėmimui; šis juridinis asmuo yra atstovaujamas nemokumo administratorės.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.