- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- e2-421-808/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18106-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Monika Šadbarė, Danielis Urbonas
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“ atstovui advokatui Danieliui Urbonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“ ieškinį atsakovui A. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais atsakovo naudai atliktus mokėjimus: 2022 m. sausio 3 d. - 7 260 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 30 d. - 1145,12 Eur sumai; taikyti restituciją ir iš atsakovo priteisti 8 405,12 Eur bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „Kraisleriukas“ (toliau ir Bendrovė) iškelta bankroto byla ir nemokumo (bankroto) administratore paskirta MB „Bankrosta“. Juridinių asmenų registro (toliau ir JAR) duomenimis, nuo 2014 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. N.. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023 pagal bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui A. N. dėl nuostolių priteisimo, reikši reikalavimai kildinami iš atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareigos perduoti Bendrovės turtą nemokumo administratoriui nevykdymu bei delsimu iškelti bankroto bylą, nemokia tapusiai Bendrovei. Nurodytoje byloje atsakovas 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 7 260 Eur sumą apskaitė, įnešdamas ją grynais į įmonės kasą, iš kurios 2022 m. sausio 3 d. atliko skolos susigrąžinimą sau kaip atskaitingam asmeniui (paskolos grąžinimas). Ieškovės teigimu, tokių mokėjimų atlikimas atsakovo naudai, pažeidžia kreditorių interesus ir yra neteisėtas, todėl tie mokėjimai turi būti pripažinti negaliojančiais ir taikoma restitucija. Iš 2022 m. balandžio 27 d. sudaryto balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2020 metų pabaigoje įmonės turtas buvo 4 953 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 029 Eur. Bendrovės visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69 309 Eur. Kartu su atsakovo atsiliepimu buvo pateiktas atsiskaitymų žiniaraštis, iš kurio matyti, kad ne tik 2022 m. sausio 3 d. atsakovas susigrąžino 7 260 Eur, bet ir 2021 m. gruodžio 30 d. susigrąžino 1 145,12 Eur. Atsakovas, Bendrovei esant nemokia, savo naudai išsimokėjo viso 8 405,12 Eur. Todėl ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ginant visų kreditorių bei juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Ieškovo teigimu yra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma: 1) bankroto byloje yra patvirtinta 14 443,03 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas nukreipiamas į perleistą turtą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) ne daugiau nei būtina reikalavimams patenkinti; 2) jei atsakovas 7 260 Eur ir 1 145,12 Eur sumų nebūtų panaudojęs savo asmeninio reikalavimo patenkinimui, šios lėšos galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais, kurių teisės yra pažeistos; 3) šioje byloje ginčijamas sandoris nesudarytas vykdant teismo sprendimą, nors ginčijamo sandorio sudaryti atsakovo neįpareigojo jokia įstatymo ar poįstatyminė norma arba kiti imperatyvai; 4) sandorio sudarymo metu atsakovas buvo Bendrovės vadovas ir akcininkas, todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, nes atsakovui buvo žinoma apie sandorio sudarymo metu egzistuojančius įmonės įsipareigojimus kitiems kreditoriams; 5) apie ginčo mokėjimo atlikimą nemokumo administratoriui tapo žinoma ne anksčiau kaip 2023 m. rugpjūčio 14 d., kai buvo gautas atsakovo atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas; 6) ginčijamo sandorio (mokėjimų) pagrindu atsakovas įgijo 8 405,12 Eur sumą. Ši suma, taikant restituciją, priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškiniu reiškiami nepagrįsti reikalavimai suponuoja dvigubos finansinės naudos gavimą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1091-608/2024 pareikštas finansinis reikalavimas, kad 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos– faktūros Nr. KR 0000437 pagrindu atsakovas iš pirkėjo M. M. gautų 7 260 Eur neįtraukė į Bendrovės apskaitą ir į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą (nuostoliai). Ginčui aktualiu laikotarpiu, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - ir VMI / Inspekcija) atlikusi įmonės mokestinį patikrinimą nustatė, kad dalis buhalterinių dokumentų neatsispindi apskaitoje. Aiškinantis situaciją, Inspekcija nurodė sutvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašyti subendrintą sąskaitą faktūrą už visas parduotas prekes. Vykdant VMI nurodymą, bet negalint sąskaitų išrašyti atgaline data - 2021 m. gruodžio 30 d. buvo išrašyta subendrinta sąskaita faktūra M. M.. Tai padaryta formaliai, nes už prekes jau buvo atsiskaityta ankščiau. 2022 m. sausio 3 d. realiai jokių pinigų atsakovas negavo. Visos lėšos, gautos vykdant veiklą, buvo naudojamos Bendrovės interesams, tačiau jų neužteko, todėl 2021 m. lapkričio 29 d. buvo įnešta 1 210 Eur asmeninių lėšų. Taigi, ginčijamais sandoriais atsakovas jokių pinigų negavo, o sąskaitos buvo išrašytos VMI nurodymu. Atsakovo teigimu, SODRAI priverstinai atleidus darbuotojus, Bendrovės veikla buvo paralyžiuota. Jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Buvo ketinama veiklą vykdyti ir investuotos asmeninės lėšos. Nurodo, kad Bendrovė buvo jam skolinga darbo užmokestį ir 9 851 Eur. Todėl kreditorių teisės ir interesai nebuvo pažeisti, nes įmonės finansinė būklė nepablogėjo. Atsakovas nurodo, kad jis veikė įprastoje verslo praktikoje ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių pažeisti kitų kreditorių interesus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2021 m. gruodžio 30 d. subendrinta sąskaita faktūra buvo išrašyta formaliai ir 2022 m. sausio 3 d. jis (atsakovas) pinigų negavo. Įmonės apskaitos dokumentai rodo priešingai. 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. KR0000437 išrašyta pirkėjui M. M. (7 260 Eur sumai), nors pagal PVM įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Todėl PVM sąskaita – faktūra negalėjo būti išrašyta už prekes, parduotas anksčiau nei 2021 m. gruodžio mėnesį. Byloje neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė kuriuo metu išrašyta PVM sąskaita faktūra, nes svarbu tai, kada atsakovas patenkino savo finansinį reikalavimą išsimokėdamas sau įmonės lėšas. Civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023 atsakovas nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. jis sumą 7 260 Eur atsiėmė kaip paskolos grąžinimą. Pagal žiniaraštį, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas iš įmones lėšų išsimokėjo - 2021 m. gruodžio 30 d. - 1 145,12 Eur, ir 2022 m. sausio 3 d. - 7 260 Eur (viso 8 405,12 Eur). Atsakovo teiginiai apie įmonės veiklos priverstinį paralyžiavimą ar sužlugdymą yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų apie VSDFV ar VMI neteisėtus veiksmus. Ieškovė ėmėsi veiksmų ginant kreditorių interesus reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateiktame triplike iš esmės palaikė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai pažymėjo, kad pagal metų gale išrašytą sąskaitą faktūrą jokių pinigų realiai negavo. Buhalterinės apskaitos dokumentuose tokie veiksmai atsispindi formaliai, nes pinigai jau buvo panaudoti įmonės veikloje. Byloje svarbu ir tai, kad įmonės veiklai buvo įnešęs ir savo asmeninių lėšų, iš jų mokėjo atlyginimus darbuotojams. Teigia, kad jis (atsakovas) tapo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių auka ir objektyviai negalėjo tęsti veiklos.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nėra ginčo, jog atsakovas buvo paskolinęs įmonei lėšų, tačiau 7 260 Eur jis panaudojo susigrąžindamas sau paskolą. Esminis aspektas, kad šią sumą atsakovas pirmiausia susigrąžino sau.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nors atrodė, jog atsakovas išsimokėjo sau lėšas, tačiau realiai jis pinigų negavo. Visi darbuotojai buvo atleisti. Tai matyti iš 2021 m. gruodžio 28 d. raštų, kad atleisti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.. Klaida, kad pinigai nebuvo apskaitinėjami nuolat. Tačiau nėra visų sąlygų pagal CK 6.66 straipsnį, negali būti taikoma restitucija ir ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys tenkinamas.
8. Byloje ieškovė reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ir atitinkamai nutartimis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo;
- Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1091-608/2024;
- Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1523-580/2024?
- Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025.
- MB „Bankrosta“ juridinių asmenų registro (JAR) išrašu;
- BUAB „Kraisleriukas“ JAR išrašu;
- Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais;
- Kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo duomenimis (lentele) ir žiniaraščiu apie atsiskaitymus;
- 2020 m. Operatyvaus patikrinimo pažyma ir kitais dokumentai iš Mano VMI sistemos;
- 2020 m. BUAB „Kraisleriukas“ finansinės atskaitomybės dokumentais;
- 2021 m. gruodžio 21 d. antstolio Aurelijaus Puodžiuko raginimu įvykdyti sprendimą?
- 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023;
- Kauno AVMI 2024 m. sausio 11 d. raštu (su priedu);
Žemesnės instancijos teismas
- 2024 m. sausio 8 d. MB „Bankrosta“ paklausimu VMI;
- BUAB „Kraisleriukas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo ištrauka ir sąmatos projektu.
9. Byloje atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- UAB „Kraisleriukas“ 2021 m. gruodžio mėn. priskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio suvestine;
- 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Kraisleriukas“ finansine ataskaita;
- 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. sausio 31 d. UAB „Kraisleriukas“ kasos pajamų orderių ataskaita;
- UAB „Kraisleriukas“ kasos pajamų orderių ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn.;
- 2021 m. lapkričio 29 d. atsakovo piniginių lėšų įmokėjimu.
10. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; ir kt.).
11. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo A. N. naudai atliktų mokėjimų: 2022 m. sausio 3 d. – 7 260 Eur ir 2021 m. gruodžio 30 d. – 1 145,12 Eur pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
12. CK 6.66 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
13. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas).
14. Byloje esantys rašytiniai duomenų patvirtina, kad apie ginčo mokėjimų atlikimą nemokumo administratorius sužinojo iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023. Todėl laikytina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
16. Konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kada pirkėjui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra už prekes. Reikšminga yra tai, jog atsakovas patenkino savo finansinį reikalavimą - 2022 m. sausio 3 d. išsimokėdamas 7 260 Eur iš įmonės lėšų. Tai atsakovas patvirtino minėtame 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023. Nurodytas lėšas išsimokėdamas sau kaip paskolos grąžinimą, atsakovas pažeidė kitų kreditorių teisėtus interesus. Todėl atsakovo teiginiai, jog jis neva jokių pinigų negavo, laikytini leistinais įrodymais nepagrįstais deklaratyviais argumentais ir yra atmetami. Juolab, kad pagal atsiskaitymų su atsakingu asmeniu žiniaraščio duomenis, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas iš įmones sau išmokėjo viso 8 405,12 Eur (2021 m. gruodžio 30 d. - 1 145,12 Eur ir 2022 m. sausio 3 d. - 7260 Eur).
17. Teismo vertinimu, byloje nustatyta actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, nes: bankroto byloje patvirtinta 14 443,03 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sumai ir šioje byloje reiškiamas reikalavimas nukreiptas į pagal ginčijamą sandorį perleistą turtą, ne didesnį nei būtina reikalavimui patenkinti. Tuo atveju, jeigu atsakovas savo asmeninio reikalavimo patenkinimui nebūtų panaudojęs 7 260 Eur ir 1 145,12 Eur, šios lėšos būtų panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, atsakovas pažeidė kitų kreditorių teises. Taip pat pažymėtina, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas vykdant teismo sprendimą ar vadovaujantis įstatymu bei kitais imperatyviais pagrindais. Be to, ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo įmonės vadovas ir akcininkas bei žinojo (turėjo žinoti) apie egzistuojančius įmonės įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Nemokumo administratorius apie ginčo mokėjimo atlikimą sužinojo iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-15723-608/2023, taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ginčijamo sandorio pagrindu, atliktais mokėjimais atsakovas įgijo 8 405,12 Eur ir ši suma, taikant restituciją, priteistina iš atsakovo. Atsakovo nesąžiningas elgesys išsimokant lėšas sau, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, rodo atsakovo nesąžiningumą.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
19. Atsižvelgiant į tai, laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 405,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jis tenkinamas.
20. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu atsakovo A. N. naudai atliktus mokėjimus - 2022 m. sausio 3 d. – 7 260 Eur ir 2021 m. gruodžio 30 d. – 1 145,12 Eur sumai ir taikyti restituciją, iš atsakovo A. N. ieškovės naudai priteisiant 8 405,12 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, - yra pagrįsti, todėl tenkinami (CPK 178 straipsnis).
21. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
25. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1028,50 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, ieškovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 028,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai atliktus mokėjimus - 2022 m. sausio 3 d. - 7 260 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 30 d. - 1 145,12 Eur sumai ir taikyti restituciją - iš atsakovo A N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraisleriukas“ (juridinio asmens kodas 303331987) 8 405,12 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus ir 12 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (8 405,12 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 028,50 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.