Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. gegužės 19 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriame nurodoma, kad:

1. Paskutiniame VĮ Registrų centrui Bendrovės pateiktame balanse už 2020 metus viso turto vertė nurodyta 34305,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 36390,00 Eur.

2. Iš VĮ Registrų centrui pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 matyti, kad Bendrovė savo veikloje patiria nuostolius - veiklos rezultatas – (24617,00 Eur nuostolis).

3. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.

4. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovė yra 1 transporto priemonės savininkė – valdytoja.

5. Bendrovė nuo 2020-03-01 nesugebėjo geranoriškai sumokėti susidariusios skolos VMI prie FM. VMI prie FM nuo 2020-09-28 nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos iš Bendrovės.

Vadovaujant N. S. buvo surašyti aukščiau paminėti nurodymai bei sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Vadinasi, būdama susipažinusi su Bendrovės finansiniais dokumentais, N. S. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. VMI prie FM 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atitinkamai N. S. ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 29 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Tokiu būdu, Bendrovės buvusi vadovė N. S. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

N. S. aštuonis metus laiko buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent N. S. tyčia pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore suvokė, jog laiku neįvykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama N. S. nurodė, kad su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimu nesutinka. Pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vykdė veiklą Lietuvoje, dirbo su įmonėmis užsakovėmis: UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikė metalinių konstrukcijų suvirinimo ir surinkimo darbus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, metalo šlifavimo darbai. Esant apyvartinių lėšų trūkumui, dėl vėluojančių pirkėjų atsiskaitymų, buvo ieškoma naujų užsakovų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, įdarbintas marketingo specialistas. Pradėtos derybos su Švedijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl suvirinimo paslaugų teikimo, tačiau sutarties pasirašymui ir darbų pradžiai sutrukdė Covid-19, iš šalies niekas negalėjo išvykti. Dėl karantino, užsakovų apmokėjimai pradėjo dar labiau vėluoti, pervestų lėšų užtekdavo tik darbuotojų atlyginimams ir kelioms smulkioms sąskaitoms apmokėti. Buvo ne kartą šnekėta su užsakovais, tačiau jie taip pat susidūrė su Covid-19 pasekmėmis, abi įmonės buvo įtrauktos į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašus. Pasibaigus pirmajam karantinui, derybos su Švedijos įmone buvo atnaujintos, tačiau projektas dėl kurio buvo tartasi, jau buvo užbaigtas. Buvo pasiūlytas naujas projektas, tačiau pateiktų reikalavimų atitikimui reikėjo papildomų investicijų, o lėšų tam neturėjo. Todėl tą projektą, už atlygį pasiūlę jų užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie sutiko, švedų užsakovams ši įmonė taip pat tiko. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su švedų įmone, jų marketologas pabėgo pas juos. Gautas atlygis už projekto pardavimą, nepadengė net pusės marketologo darbo užmokesčio sąnaudų, įmonė patyrė nuostolį dėl šio specialisto įdarbinimo. Būtent dėl pirkėjų vėlavimo ir marketologo įdarbinimo, susidarė didelė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ji kaip įmonės vadovė stengėsi, kad įmonės veikla nenutrūktų, todėl pirma mokėjo darbuotojams atlyginimus, nes nemokant, darbuotojai būtų išėję iš darbo, o surasti naujus gerus darbuotojus šiais laikais pakankamai sunku. Nuo 2020 m. galo, pagerėjus pirkėjų atsiskaitymui ir finansinei padėčiai, pradėjo stengtis mažinti skolą VMI. 2020 m. gruodžio 31 d. skola VMI sudarė 20974 Eur, 2021 m. ir 2022 m. sausio-kovo mėnesiais nors kartais vėluodami, bet mokėjo priklausančias mėnesio įmokas mokesčiams ir papildomai kas mėnesį pervesdavo antstoliams, kurie išieškojo skolą VMI naudai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. jiems buvo pervesta 7530 Eur. 2021 m. rugpjūčio ir 2022 m. sausio mėn kreipėsi į VMI, dėl mokestinės paskolos sudarymo, būtu galėję mokėti po 800 Eur kas mėnesį, nes tiek mokėjo antstoliams, tačiau gavo atsakymą, kad jiems tokia suma per maža. Taip pat įmonė turėjo automobilį, kurį norėjo nuomoti ir iš to gauti pajamų, pajamos būtų 200-600 Eur per mėnesį, kurios taip pat galėjo mažinti skolą VMI, tačiau dėl uždėto arešto ir nesudarytos mokestinės paskolos, padaryti to negalėjo. 2021 m. dirbo gan užtikrintai, baigė metus su mažu pelnu. Kadangi mokėjo darbuotojams atlyginimus, skolas tiekėjams, socialinio draudimo įmokas, privalomas mėnesines įmokas VMI ir dengė dalį skolos VMI, mano, kad nebuvo būtinumo kelti bankroto bylą.

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją. Pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį galima ir neiškėlus įmonei bankroto bylos (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-176-574/2018; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-345-478/2017, Nr. AN2-168-485/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog N. S. aštuonis metus laiko buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo.

Todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, jos veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

N. S. nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, todėl nei lengvinančių jos atsakomybę, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas N. S. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022 m. gegužės 18 d. sudarė 15186,72 Eur, į pažeidėjo asmenybę – byloje nėra duomenų apie jai galiojančias administracines nuobaudas, taip pat nėra duomenų apie baustumą administracine tvarka už tokio pat pobūdžio nusižengimus. Byloje jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti N. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

N. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jai paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti N. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-207-563/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.