- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-3203-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07249-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kategorijos
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2025 m. liepos 23 d. gautas pareiškėjo V. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-13281-812/2022, kuriuo prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2VP-13281-812/2022; atnaujinus procesą, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-13281-812/2022, ir priimti naują nutartį, kuria antstolės Raimondos Pauzienės 2022 m. gegužės 16 d. pareiškimo dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą netenkinti arba jam (V. V.) skirti vienkartinę, ne didesnę negu 100,00 Eur dydžio baudą.
2. Reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti vykdymo veiksmus antstolės Raimondos Pauzienės vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/01591 iki kol bus išnagrinėta byla, užvesta pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad šiuo metu yra pradėti vykdymo veiksmai pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-13281-812/2022. Jei vykdomoji byla nebūtų stabdoma, tai pareiškėjui didėtų vykdymo išlaidos dėl antstolės vykdomoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, išieškos paskirtą baudą ir vykdymo išlaidas iš pareiškėjo. Teismui tenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjui reikės inicijuoti teisinius procesus dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo ir dėl to patirti papildomas išlaidas teisinėms paslaugoms, kurių nebūtų, jei vykdomoji byla Nr. 0183/22/01591 būtų stabdoma. Užtikrinant status quo bei kad nebūtų apsunkintas pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
4. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareikštas prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, ar, kad pareiškėjas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju yra įrodyta ir šiuo pagrindu teismas neturi teisės netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, sprendė, kad pareiškėjas nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti jo interesai. Pareiškėjo prašymas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o jo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai nepatvirtina būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo.
6. Vien pareiškėjo samprotavimai, kad gali kilti papildomų išlaidų dėl reikalavimo atgręžtinio vykdymo, negali būti pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusio nutarties vykdymą, nes tokios pasekmės paprastai gali kilti vykdant bet kurį sprendimą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (vykdymo veiksmų sustabdymas) turi būti taikoma, nepažeidžiant sprendimo (nutarties) privalomumo principo ir tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jos nepritaikius, nebus galimas ar bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas. Vien siekis išsaugoti status quo, nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo veiksmų sustabdymo antstolės Raimondos Pauzienės vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/01591) tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismui patenkinus jo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-13281-812/2022, jis vis tiek nebegalėtų atgauti savo turto, realizuoto vykdymo procese, nes turto išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų nėra galimas.
7.2. Aukščiau nurodyta aplinkybė objektyviai patvirtina, kad yra reali grėsmė, kad bus apsunkintas V. V. palankaus teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įvykdymas.
7.3. Nestabdant vykdymo veiksmų, didėja ir vykdymo išlaidos, kurias antstolė Raimonda Pauzienė taip pat gali išieškoti iš V. V., kurių nereiktų patirti, jei vykdomoji byla būtų stabdoma.
7.4. Teismas nevertinto aplinkybės, jog analogiškoje situacijoje Kauno apylinkės teismas V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas privalėjo atsižvelgti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-28926-1163/2025 ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, nes analogiškų situacijų teismas negali spręsti skirtingai.
7.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino 2025 m. liepos 25 d. pareiškėjo prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo pateiktų įrodymų ir dėl šios priežasties padarė klaidingas išvadas, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.
7.6. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl su prašymu pateiktus įrodymus atmeta, darydamas išvadas, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo skolininko skundą atmesti ir Teismo 2025-07-28 nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-28911-475/2025 palikti nepakeistą.
8.1. Nagrinėjamu atveju skolininkas neįvykdė pareigos įrodyti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese (CPK 185 straipsnis), nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad susidarė ypatingai nepalanki situacija ir nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti skolininko interesai, bei konstatuoti esant išimtinę situaciją, dėl kurios būtina stabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 178 straipsnis).
8.2. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas objektyviai ištyrė skolininko nurodytas aplinkybės ir pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika konstatavo, kad skolininko pateikti duomenys apie būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra abstraktaus pobūdžio, objektyvių įrodymų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, skolininkas nepateikė, nors tokią pareigą turėjo būtent jis (CPK 12, 178 straipsniai).
8.3. Vien skolininko samprotavimai, kad gali kilti papildomų išlaidų dėl reikalavimo atgręžtinio vykdymo, negali būti pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusios nutarties vykdymą, nes tokios pasekmės paprastai gali kilti vykdant bet kurį sprendimą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (vykdymo veiksmų sustabdymas) turi būti taikoma, nepažeidžiant sprendimo (nutarties) privalomumo principo ir tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jos nepritaikius, nebus galimas ar bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas. Vien siekis išsaugoti status quo, nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.4. Teismas, priešingai nei teigia skolininkas, įvertino visus skolininko pateiktus įrodymus. Tačiau tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus skolininkui, nesuponuoja išvados, kad teismas priėmė neteisėtą skundžiamą nutartį. Priešingai nei nurodoma skunde, teismo skundžiamos nutarties išvada, jog skolininkas neįrodė ir neapgrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vienos iš būtinosios sąlygos egzistavimo, yra pagrįsta. Vien tik subjektyvi skolininko nuomonė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepaneigia pagrįstos ir teisėtos skundžiamos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
11. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjo nekilnojamam turtui yra pritaikytas areštas, taip pat 2025 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria pagal pareiškėjo prašymą teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės vykdomą išieškojimą - analogiškoje byloje.
12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra duomenys iš viešo registro bei nutartis iš kitos bylos, kad jie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui (DOK-88829) ir buvo priimti, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo pateiktus įrodymus atsisako priimti kaip perteklinius.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju - pareiškėjas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu plačiau nepasisako.
18. Vertinant antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
20. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjui paskirta 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo PN-783-(15.29E) nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 28 d. (Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-183-13169) iki visiško 2020 m. birželio 25 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-783-(15.29E) įvykdymo.
23. Minėta nutartis yra vykdoma antstolės Raimondos Pauzienės vykdomojoje byloje Nr. 0183/22/01591.
24. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą byloje, kurioje teismo priimtos nutarties pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolė atlieka pareiškėju atžvilgiu išieškojimą vykdomojoje byloje.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigdamas, kad yra reali grėsmė, kad bus apsunkintas jam palankaus teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įvykdymas, kadangi pardavus jo turtą iš varžytynių, jis nebegalėtų atgauti savo turto.
26. Vis tik apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės, t. y. rizikos, kad, nesustabdžius vykdymo veiksmų ir esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, sprendimo vykdymo atgręžimas būtų labai komplikuotas ar neįmanomas ir kad pareiškėjas nebegalėtų susigrąžinti iš valstybės (kurios naudai iš pareiškėjo turi būti atliekami piniginio pobūdžio išieškojimai) ginčijamos teismo nutarties pagrindu išieškotos sumos.
27. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog vykdomojoje byloje antstolės būtų pradėtas jo turto priverstinio realizavimo procesas, t. y. kad pareiškėjui priklausantis turtas yra antstolės įvertintas, paskelbtos jo varžytynės ar pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikomas turto areštas savaime nereiškia konkretaus turto realizavimo.
28. Taip pat ir pareiškėjo samprotavimai, kad didės vykdymo išlaidos arba jis patirs išlaidų dėl reikalavimo atgręžtinio vykdymo, yra deklaratyvūs bei nepakankami stabdyti įsiteisėjusios nutarties vykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios nutarties priėmimo metu pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. jau yra išnagrinėtas, jį atmetant.
29. Nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir pareiškėjo argumentas, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-28926-1163/2025, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas.
30. Kaip yra minima ir pačiame skunde, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą net keturiose iš esmės analogiškose civilinėse byloje. Nors pareiškėjas itin akcentuoja aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-28926-1163/2025, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sąmoningai nutylima aplinkybė, jog kitose civilinėse bylose teismai netenkino jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
31. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl su prašymu pateiktus įrodymus atmeta. Vis tik iš pirmosios instancijos teismo nutarties yra akivaizdu, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jie neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Vien tai, kad teismas detaliai nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nebuvo įvertinti.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad byloje nenustatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.