Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-11-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-10092-1065/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
2YT-10092-1065/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00401-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10092-1065/2018; Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00401-2018-5; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant pareiškėjai V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. S. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo V. K., mirusio 2001 m., mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties liko keturi pirmos eilės jo turto paveldėtojai: mama S. K., ji, broliai S. ir V. K.. Kadangi po tėvo mirties jo vardu registruoto turto nebuvo, niekas iš jų nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą. Mama mirė 2002 m. Pakruojo rajono valdybos 1994 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 978 jos tėvui V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,20 ha turėtą žemės sklypą Pakruojo rajone, K. seniūnijoje, R. kaime, atlyginant pinigais. Piniginė kompensacija nebuvo baigta išmokėti, nes mirus tėvui, buvo uždaryta jo banko sąskaita. Šis faktas paaiškėjo tik 2018 m. balandžio 12 d. Tą pačią dieną su broliu nuvyko į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties į jam likusią kompensaciją už žemę. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Po tėvo mirties, kaip palikimą ji pasiėmė jo išdrožinėtus paveikslus, sieninį laikrodį, knygas. Savo lėšomis pastatė tėvams paminklą, lanko ir prižiūri jų kapą, todėl mano, kad yra palikimą priėmusi, faktiškai jį valdydama. Kadangi nėra kito kelio paveldėjimo teisei įgyvendinti, yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris leistų gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į po V. K. mirties likusį turtą, tai yra kompensaciją už žemę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (32-32 b. l.).

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nurodė, kad prašo ji tenkinti (39 b. l.)

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti pareiškimą ir patikslintą pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad 2000 m. susirgo abu tėvukai, buvo paguldyti į onkologinę ligoninę. Tėvukas mirė pirmas 2001 m. Mamytė buvo silpna po operacijos. Jie – vaikai padarė laidotuves. Po laidotuvių ji priėmė tėvo palikimą, – susirinko tėvo daiktus, mamos daiktus ir išsivežė prižiūrėti mamą. Buvo girdėję, kad tėvukas tvarkėsi žemės kompensaciją, bet nežinojo, ar ją atsiėmė. Pardavinėjo motinos turtą ir sužinojo, kad liko tėvuko kompensacija už žemę. Viską ji tvarkė, palaidojo tėvą, susirinko tėvuko daiktus: paveikslus, knygas. Jie nežinojo, kad kažkiek pinigėlių buvo likę. Rašytinių įrodymų, kad priėmė tėvo palikimą, neturi. Atstovas jai šioje byloje nereikalingas. Ji prižiūri kapus, tvarko. Paminklą pirko iš namų ir nepasiėmė jokių dokumentų. Jiems būnat mažiems, mama sakydavo, kad paveikslus, laikrodį, knygas atsinešė tėvukas, nes jis atėjo užkuriu gyventi pas mamą į namą. Tėvuko nekilnojamojo turto nebuvo, nes namas buvo mamos tėtės ir jį paliko mamai. Namą pasistatė mama dar iki santuokos. Už elektrą mokėjo, bet kai namas buvo parduotas, knygučių neišsaugojo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad sesuo tėvuko palikimą priėmė, nes ji viską tvarkė. Jis pats tik pabuvo šermenyse ir vėl išvyko. Sesuo viską tvarkė, prižiūrėjo tėvus. Susirinko likusius tėvo daiktus. Piniginės lėšos atsirado vėliau. Mama po tėvo mirties sunkiai sirgo. Jis jokių pretenzijų nereiškia. Sesuo daiktus parsivežė iškart po tėvo mirties.

Liudytoja S. Š. parodė, kad suinteresuotas asmuo gyveno su jos seserimi ir ji matė, kaip pareiškėja rūpinosi savo tėvais. V. K. turėjo namą, žemės, bet žemės neėmė, norėjo pasiimti kompensaciją, bet kam teisiškai priklausė – ji nežino. Jai neteko girdėti, kad kas nors būtų reiškę pretenzijas į tėvų turtą.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad V. K. tėvas yra V. K., motina – S. K. (3 b. l.). Iš santuokos liudijimo matyti, kad V. K. pavardė po santuokos yra S. (4 b. l.). V. K. mirė 2001 m. (5 b. l.), S. K. mirė 2002 m. (6 b. l.). 2018 m. kovo 22 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas V. S. ir V. K., kurie paveldėjo palikėjos S. K. turtą (7-16 b. l.). Iš pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo matyti, kad S. K. atsisakė nuo palikimo dalies, atsiradusios mirus S. K. (18 b. l.). Iš pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo matyti, kad V. K. atsisakė nuo palikimo dalies, atsiradusios mirus V. K. (19 b. l.). Iš nutarimo matyti, kad notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą (20 b. l.). Iš pažymos apie neišmokėtą piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą žemę matyti, kad kompensacija V. K. nebuvo baigta išmokėti (21 b. l.). Pagal VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašą, V. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta R. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje. Jo pilnamečiai vaikai: V. S., V. K. (26-27 b. l.). Testamentų registro išraše nurodoma, kad testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų ir nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų (28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojos parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. K. mirė 2001 m. Po V. K. mirties jo vardu registruoto turto nebuvo. Į notarą po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, testamentų nesudaryta. Paskutinė V. K. gyvenamoji vieta buvo R. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017).

Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą, pareiškėja įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, liudytojos parodymais. Pareiškėja reikalavimą grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog ji prižiūrėjo savo tėvus, jais rūpinosi, o tėvui mirus, jį palaidojo, iš kart po tėvo mirties susirinko jo daiktus: knygas, paveikslus, laikrodį ir parsivežė į savo namus, vėliau pastatė paminklą ir prižiūri kapus.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad po palikėjo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Aplinkybė, jog ji, pasiėmė palikėjo asmeninius daiktus (paveikslus, laikrodį, knygas), negali būti vertinama kaip faktinis palikimo priėmimas. Kasacinis teismas išaiškino, kad paprastai asmeninių daiktų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu nelaikomas palikimo priėmimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Juolab, kad ir pati pareiškėja nurodė, jog tiek tėvo, tiek mamos daiktus susirinko išsiveždama prižiūrėti mamą, taigi, išvykdama iš motinai priklausiusio būsto. Be to, jokių kitų šią aplinkybę įrodančių duomenų, išskyrus pačios pareiškėjos paaiškinimą, byloje nėra; suinteresuotas asmuo tik nurodė, kad sesuo susirinko likusius tėvo daiktus, tačiau konkrečiau jų neįvardijo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro neišmokėtos piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą žemę dalis. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad buvo girdėjusi, jog tėvukas tvarkėsi žemės kompensaciją, bet nežinojo, ar ją atsiėmė. Esant minėtoms aplinkybėms, kai žinodama, kad tėvas tvarkėsi reikalus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, nei iš karto po jo mirties, nei vėliau iki pat 2018 m. nepasidomėjo, nesirūpino galimai likusiu turtu, teismas vertina, kad ir vėlesni (praėjus terminui, skirtam palikimui priimti) pareiškėjos veiksmai, tiksliau – aktyvių veiksmų buvimas, nesuponuoja išvados, kad pareiškėja nuosekliai siekė rūpintis po tėvo mirties likusiu turtu tiek per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, tiek ir vėliau.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad savo tėvu (ir motina) ji rūpinosi, jį slaugė, o jam mirus palaidojo, pastatė paminklą ir prižiūri kapą, neįrodo, kad pareiškėja faktiniais veiksmais priėmė ir valdė po tėvo mirties likusį turtą. Visų bylos aplinkybių kontekste šie veiksmai vertintini kaip dukters pagalba tėvams, neviršijanti pareigos rūpintis paramos reikalingais tėvais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė