Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB ‚Šiaulių energija“, UAB „Šiaulių vandenys“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis, nuomininko teisių perkėlimo, institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3216-841/2015 iš K. K. AB „Šiaulių energija“ priteista 469,63 Eur skolos, 12,06 Eur delspinigių ir 4,00 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 485,69 Eur, duomenų, kad visas įsiskolinimas išieškotas – nėra. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3755-907/2016 iš K. K. AB „Šiaulių energija“ priteista 251,70 Eur skolos, 5,10 Eur delspinigių ir 4,00 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 260,80 Eur, duomenų, kad visas įsiskolinimas išieškotas – nėra. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5867-772/2017 iš K. K. AB „Šiaulių energija“ priteista 203,07 Eur skolos, 3,57 Eur delspinigių ir 4,00 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 210,64 Eur, duomenų, kad visas įsiskolinimas išieškotas – nėra. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13649-1042/2018 iš K. K. AB „Šiaulių energija“ priteista 223,42 Eur skolos, 7,41 Eur delspinigių ir 10,00 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 240,83 Eur, duomenų, kad visas įsiskolinimas išieškotas – nėra. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7767-776/2019 iš K. K. AB „Šiaulių energija“ priteista 141,45 Eur skolos, 1,17 Eur delspinigių ir 10,00 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 152,62 Eur, duomenų, kad visas įsiskolinimas išieškotas – nėra. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14119-772/2020, kuriuo iš K. K. AB „Šiaulių energija“ priteista 111,57 Eur skolos, 1,35 Eur delspinigių ir 10,00 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 122,92 Eur, tačiau teismo įsakymas buvo panaikintas jo neįteikus skolininkui. Taigi iš teisme nagrinėtų civilinių bylų matyti, kad AB „Šiaulių energija“ iš viso pareiškė reikalavimus dėl 1 901,13 Eur skolos ir delspinigių priteisimo, tretysis asmuo AB „Šiaulių energija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kitokio skolos dydžio nenurodė (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo abejoti, kad iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo dienos įsiskolinimas AB „Šiaulių energija“ buvo 1146,00 Eur. Kaip matyti skolos už suteiktas paslaugas buvo priteistos nuo 2015 m. kovo 17 d., taigi jos susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2020 m. gruodžio 3 d., už paslaugas buvo iš dalies mokama, nes skolų dydis kinta.

16. Ieškovė nurodė, kad UAB „Šiaulių vandenys“ įsiskolinimas yra 657,64 Eur, ką patvirtina pateikta sąskaita (el. b. medž. 24 l.) ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimas į ieškinį (skola ir delspinigiai be vykdymo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų sudaro 657,64 Eur). Taigi nėra pagrindo abejoti, kad šalių skola ir delspinigiai UAB „Šiaulių vandenys“ yra 657,64 Eur, įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2014-08-31 iki 2020-12-31, už paslaugas buvo iš dalies mokama.

17. Taip pat ieškovė nurodė, kad įsiskolinimas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra 780,00 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3449-257/2014 priteisė iš K. K. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 129,76 Eur skolą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-09-30, antstolis grąžino teismui vykdomąjį raštą jį įvykdžius. Be to, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2238-257/2017 priteisė iš K. K. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 88,08 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2017-06-30, duomenų, kad skola išieškota nėra. Taip pat Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4270-289/2021 priteisė iš K. K. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 171,00 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, o prašymą dėl 16,01 Eur skolos dalies už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 atmetė, nes yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, duomenų, kad skola išieškota nėra. Taigi pagal šiuos duomenis priteistas ir neišieškotas įsiskolinimas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui yra ne 780,00 Eur, o 259,08 Eur, kuriuo teismas ir vadovaujasi priimdamas šį sprendimą.

18. Taip pat atsakovui nenurodžius kitokių aplinkybių, laikytina, kad ieškovė įrodė (CPK 178 str.), jog nepilnamečiam vaikui G. K. išlaikyti reikalinga bent 420,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro apie 120,00 Eur maistui, 60,00 Eur nenumatytoms išlaidoms, 40,00 Eur aprangai ir avalynei, 40,00 Eur higienos priemonėms ir patalynei, 10,00 Eur transporto išlaidoms, 50,00 Eur lavinimo, ugdymo priemonėms, 40,00 Eur žaislams, laisvalaikiui ir poilsiui, 20,00 Eur vaistams, papildams, vitaminams (sveikatai), 40,00 Eur būsto išlaidoms (vaiko dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

21. Ieškovė pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nepateikė prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo pagrindo (CPK 178 str.). Ieškovė nurodė, jog atsakovas dažnai jos atžvilgiu naudojo psichologinį bei fizinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas dažniausiai būna išvykęs pas giminaičius į kaimą, kartu su ieškove negyvena daugiau nei vienerius metus, yra visiškai nusišalinęs nuo materialiosios paramos teikimo, rūpinimosi šeima ir vaiku, jo neišlaiko. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d., 3.63 str.). Atsižvelgiant į tai patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

22. Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „K.“ ir „K.“ (CK 3.69 str.).

23. Kadangi ieškovė nurodė, jog nereikalauja išlaikymo iš atsakovo bei nesutinka teikti išlaikymą atsakovui, bei šalys neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti, todėl šie klausimai šioje byloje nespręstini. Kartu šalims išaiškintina, kad šioje byloje nurodžius, jog jie neturi santuokos metu įgyto turto, ir teismui priėmus sprendimą, kuriuo nesprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto, reiškia, jog yra konstatuota, kad bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti ieškinio dėl bendro turto padalinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

24. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą kartu su ja, nes vaiku nuolat rūpinasi ieškovė.

25. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

26. Atsižvelgiant į ieškovės atstovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes ir išvadą teikiančios institucijos išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus (CPK 270 str.).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvo ir vaiko emocinis - psichologinis ryšys yra susiformavęs, ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas myli vaiką, o savo ruožtu nepilnametis vaikas yra prisirišęs prie atsakovo, tačiau atsakovas retai bendrauja su vaiku, dažnai būna išvykęs pas giminaičius į kaimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad siekiant skatinti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku bei nesant duomenų, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku darytų jam žalą, dėl ko būtų būtina riboti tėvo ir vaiko bendravimą, reikalinga nustatyti neribotą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, nustatytina ieškovės siūloma nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka (CPK 270 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

30. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

31. Kaip nustatyta šioje byloje nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 420,00 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis iš duomenų bazių atsakovo turtinė padėtis yra panaši kaip ir ieškovės, tačiau ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes ji kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir viena ji išlaiko. Pažymėtina, kad ieškovė dėl mažo vaiko amžiaus neturėjo galimybių dirbti ir gauti papildomai pajamų vaikui išlaikyti, o tuo tarpu atsakovas, turėdamas galimybes dirbti bei gauti pajamas, dirbdamas bei gaudamas nedeklaruojamas pajamas bei nedarbingumo ar neįgalumo išmokas, piniginių lėšų nepilnamečiam vaikui išlaikyti neskyrė, naudojo gaunamas lėšas savo poreikių tenkinimui.

32. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis panaši kaip ir ieškovės, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, iš esmės apribojančią atsakovo galimybes dirbti bei gauti pajamas, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaikymo dalies tenkančios kiekvienam iš tėvų, iš vaiko poreikių yra atimama valstybės vaiko išlaikymui mokama išmoka (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-855/2019 ir kt.), taigi šioje byloje išminusavus iš vaiko poreikių sumos kas mėnesį gaunamas 100,00 Eur išmokas vaikui, suma, nuo kurios skaičiuotina kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma yra 320,00 Eur. Atitinkamai padalinus per pusę 320,00 Eur sumą, gaunama kiekvienam tėvui tenkanti vaikui išlaikyti suma yra 160,00 Eur.

34. Atsižvelgęs į Sprendimo 33. punkte atliktą paskaičiavimą, teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiant po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis

36. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

37. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

38. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

39. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės nemodifikuojamos, t. y., buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti be kreditorių, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies. Būtent todėl sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, o kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti.

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti prievoles kreditoriams asmeninėmis atsakovo prievolėmis remdamasi tuo, jog santuokos metu tarp šalių buvo susitarimas dėl šeimos išlaidų dengimo, t. y., ieškovė buvo atsakinga už maistą bei vaiko išlaikymą, o atsakovas – mokesčių paslaugų tiekėjams mokėjimą. Tačiau minėtas žodinis susitarimas tarp šalių niekaip nemodifikuoja ir negali būti pagrindas pakeisti prievolės pobūdį.

41. Kaip nustatyta šioje byloje skolos kreditoriams AB „Šiaulių energija“, UAB „Šiaulių vandenys“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras susidarė nesumokėjus šalims už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas (šilumos energijos ir karšto vandens, šalto vandens ir nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymo). Nors atsakovas kaip nuomininkas pagal Nuomos sutarties 7., 8., 9., 10., 11., 13.1. punktus yra atsakingas už sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis sudarymą (kaip nustatyta byloje, būtent atsakovas šias sutartis ir sudarė), mokesčių už komunalines paslaugas sumokėjimą, tačiau ieškovė iki šios bylos iškėlimo buvo nuomininko (atsakovo) šeimos narys (Nuomos sutarties 2. punktas), o pagal Nuomos sutarties 14.1. punktą nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi ieškovei kaip nuomininko šeimos nariui lygiai taip pat kaip ir atsakovui pagal Nuomos sutartį kyla pareiga atsiskaityti su komunalines paslaugas teikusiais kreditoriais. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimų, kreditorių teiktomis paslaugomis naudojosi visa šeima, o pastaruoju metu daugiausiai – pati ieškovė, nes atsakovas dažnai išvykdavo į kaimą pas giminaičius gyventi. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad iki civilinės bylos iškėlimo prievolės kreditoriams AB „Šiaulių energija“, UAB „Šiaulių vandenys“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra ne tik bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.), bet ir solidariosios prievolės (CK 3.109 str. 2 d.).

42. Prašydama pripažinti prievoles kreditoriams AB „Šiaulių energija“, UAB „Šiaulių vandenys“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras asmeninėmis atsakovo prievolėmis, ieškovė iš esmės prašo modifikuoti bendras solidariąsias sutuoktinių prievoles. Tačiau kaip minėta aukščiau, su prievolės pakeitimu turi nedviprasmiškai sutikti patys kreditoriai. Nagrinėjamu atveju UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kyla abejonės, ar skolos bus išieškotos ar gera valia sumokėtos, kiti kreditoriai savo pozicijos dėl prievolių modifikavimo nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad kreditorių tylėjimas, ieškovei pareiškus prašymą modifikuoti prievoles, nereiškia jų sutikimo (CK 1.64 str. 3 d.), todėl prievolės, atsiradusios paslaugas teikusiems juridiniams asmenims iki šios bylos iškėlimo 2021-01-11 (CK 3.67 str. 1 d.), nemodifikuotinos, jos lieka solidariosiomis prievolėmis ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl nuomininko teisių perkėlimo

43. Pagal CK 3.84 straipsnio 3 dalį šeimos turtu yra pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, tai yra šeimos turtu yra pripažįstama ir ta gyvenamoji patalpa, kurioje šeima gyvena nuomos pagrindais. Nustačius, kad šeima gyvenamąją patalpą nuomojasi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai (CK 3.86 str. 3 d.).

44. Šioje byloje nustatyta, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovu, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovui bei jo šeimos nariams – sutuoktinei S. K. bei jų nepilnamečiams vaikams M. K., T. K. ir E. K. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos atstovaujamoji nesugebėtų pati kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo ar dėl Nuomos sutarties pakeitimo ir po santuokos nutraukimo neperkėlus nuomininko teisių pagal Nuomos sutartį ji ir nepilnametis vaikas netektų teisės gyventi minėtame bute, kito gyvenamojo būsto neturi, Šiauliuose giminaičių ar artimųjų neturi, o atsakovas nuolat gyvena kaime pas giminaičius. Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė reikalavimo nagrinėjamoje byloje pripažinti nuomininko teises jam, atsiliepimo į ieškovės reikalavimą nepateikė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos nepilnametis vaikas nutraukus santuoką netektų teisės į gyvenamąjį būstą, ieškovė nebebūtų nuomininko šeimos nariu, ir ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, o atsakovas gyvenamąją vietą turi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko kyla psichologinis ir fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu, ką teismas vertina kaip neigiamą poveikį nepilnamečiam vaikui, darytina išvada, kad yra pagrindas po santuokos nutraukimo ieškovei perkelti nuomininko teises į minėtą būstą. Pažymėtina, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, vaikas iki šalių santuokos nutraukimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten yra vaikui artima ir pažįstama aplinka, bute likę baldai, žaislai ir kiti daiktai, kuriais vaikas naudojosi. Todėl perkėlus nuomininko teises ieškovei būtų užtikrinta vaiko saugi, pažįstama, stabili aplinka, tokiu būdu teikiant pirmenybę prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (CK 3.3 str.), apsaugant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. Ieškovė šioje byloje yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. medž. 11-12 l.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

46. Kadangi patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies (69 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 193,00 Eur žyminio mokesčio ((75,00 Eur (už reikalavimus nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką)+43,00 Eur (už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo)+75,00 Eur (už reikalavimą dėl nuomininko teisių perkėlimo) (CPK 96 str. 1 d.).

47. Teismas šioje byloje turėjo 17,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 12,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

48. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos likusi žyminio mokesčio dalis bei dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti K. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“, o atsakovui palikti pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. K..

Priteisti iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-25 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti neribotą nepilnamečio vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką.

Perkelti ieškovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuomininko teises pagal 2010-08-30 socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-805 į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 193,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 12,00 Eur (dvylikos eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įrašą įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuokos apskaitos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.