- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- eI-4270-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00344-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo K. K. 187,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017-07-01 iki 2020-12-31 ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte, LR atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio l dalies 8 punktas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktas numato, kad vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu.
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (LR atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamos šį principą savivaldybės turi nustatyti tokias vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 2017 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (2007-04-30 redakcija) 92 punktas).
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006-06-29 sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą.
Rinkliava atsakovui skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai) (nauja redakcija patvirtinta 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt. bei pareiškėjo tinklapyje www.sratc.lt. Vadovaujantis LR rinkliavų įstatymo 13 straipsniu, šie aktai yra norminiai administraciniai aktai.
Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Nuostatuose nustatyta tvarka.
Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 punktas nurodo, jog vietinę rinkliavą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris, pagal 10.1.2 punktą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčią mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, siunčia raginimus mokėtojams sumokėti vietinę rinkliavą pagal Nuostatų 20 punktą. Administratorius vieną kartą per metus (iki kovo 1 d.) kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava, remiantis Nuostatų 21 punktu, mokama į Administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.
Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.1 ir 9.1. punktuose nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (nuostatų 30 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Vadovaujantis Nuostatų 34 punktu Šiaulių miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu nustato vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėjos atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Rinkliava atsakovei skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4.1 ir 9.1. punktais nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių.
Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 yra 42,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjai (LR CK 6.38 str.).
Tačiau pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2020-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o pagal 107 str. 2 d., mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Atsižvelgus į šias nuostatas ir įvertinus keliamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėja dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-30, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad ŠRATC reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras sumokėjo advokatui 15,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas G. G..
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Ar poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies (žr., pvz., 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021).
Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojai, tame tarpe yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. K. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 171,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas Eur 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.