Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. 2025 m. vasario 15 d., apie 04.40 val., kelyje Geležinkelio g., Stoties g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai, 2025 m. vasario 15 d., 04.46 val., pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 05.05 val., antros patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio rodmenimis, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojų parodymais, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad M. U. 2025 m. vasario 15 d., apie 04.40 val., kelyje Geležinkelio g., Stoties g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai, 2025 m. vasario 15 d., 04.46 val., pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. U. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl minėtų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. U. paaiškino, jog iš vakaro vyko į klasės susitikimą. Pasiėmė mamos automobilį. Alkoholio vartoti neplanavo, tačiau dėl emocinės būklės ir draugų paskatintas alkoholį vartojo. Gėrė įvairų alkoholį iki pat įvykio. Jautėsi apsvaigęs, tačiau norėjo iš mokamos aikštelės perstatyti automobilį į nemokamą, kad nereikėtų mokėti už stovėjimą. Tiek iš faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tiek ir iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis suvokė, kad yra neblaivus (žinojo, kad buvo pavartojęs alkoholio, sutiko su alkotesterio rodmenimis) ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Tai, jog kaltinamasis nutarė vairuoti tik norėdamas perstatyti automobilį į nemokamą aikštelę ir nuvažiuoti jam reikėjo nedidelį atstumą, nešalina ir nešvelnina kaltinamojo atsakomybės bei nusikalstamos veikos pavojingumo.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. U. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas R. O. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 94-96). Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant R. O. atsakomybėn.

BK 40 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

M. U. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

M. U. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per pastaruosius metus kaltinamasis nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius pažeidimus ir yra charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagrista manyti, kad M. U. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoju siekiantis būti R. O. teisme paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnėnas, kurį jis užaugino nuo 2 metų. M. U. apie įvykį pirmiausiai papasakojo savo motinai, su kuria laiduotojas kartu gyvena viename būste ir kuri perpasakojo jam, kas atsitiko. Pasak laiduotojo, su kaltinamuoju jie kalbėjo apie tai, kas įvyko, kaltinamasis labai gailėjosi savo poelgio. Jis tokius kaltinamojo veiksmus vertina kritiškai ir nors pats neturi teisės vairuoti, žino, jog vairuoti neblaiviam yra draudžiama. Būdamas laiduotoju, galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad R. O. neteistas, nebaustas administracine tvarka (iš jo žodžių). Iš teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad R. O. yra darbštus ir atsakingas darbuotojas, (duomenys neskelbtini) metų dirbantis vienoje darbovietėje.

Iš M. U. ir R. O. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. O. yra ne tik kaltinamajam artimas asmuo, bet vertas ir teismo pasitikėjimo, galintis daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis M. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą R. O., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

M. U. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį šeštadienio naktį, vienose Vilniaus miesto gatvių, kur eismas gana intensyvus, nepaisant nakties meto. Kaltinamasis sustojo kelyje, neskirtoje stovėti vietoje, pasibaigus benzinui. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių. Pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vartojo alkoholį visą vakarą iki pat sėdimo už vairo, o sėdo už vairo tik norėdamas perstatyti automobilį į nemokamą parkavimo vietą, nuvažiuoti turėjo labai nedidelį atstumą. Kaltinamasis pripažino, jog sėsdamas už vairo jautėsi apsvaigęs, todėl šios aplinkybės rodo ypatingą M. U. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į M. U. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turi nuolatinio pobūdžio darbą, pastovią gyvenamą vietą, stabilias pajamas. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės neneigė ir pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, M. U. padarytas nusikaltimas vertinamas labiau kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė skirti uždraudimą naudotis specialia teise 2 metų ir 6 mėnesių terminui. Kaltinamasis neginčijo prašomos skirti uždraudimo naudotis specialia teise termino, neprašė jo sumažinti. Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų darymo nusveria kaltinamojo patirtinus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl pačio M. U. neteisėtų veiksmų ir yra laikini.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, M. U. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 18 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. U. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – N. U., priklausantį automobilį (b. l. 23). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Auris“, 2079 m. gamybos, vertė sudaro 10 100 EUR su PVM (b. l. 24). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas pateikė teismui duomenis iš „Autoplius“ internetinės svetainės apie analogiškų transporto priemonių kainas ir jų rinkos vertę, kuriose nurodyta, kad vidutinė analogiškos transporto priemonės vertė yra 8 600 Eur. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis yra šiek tiek apgadintas.

Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. U. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas Vilniaus mieste, šeštadienį, nakties metu, kur bet kuriuo metu gali būti kitų transporto priemonių, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, nurodė, kad tikslas buvo perstatyti automobilį į nemokamą aikštelę, nagrinėjamo įvykio metu realių pasekmių ar žalos nekilo. Įvertintina kaltinamojo turtinė padėtis – teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis dirba, vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), be to, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, iš teisiamojo posėdžio metu pateikto prašymo matyti, kad turi kreditorinių įsipareigojimų bankui.

Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės „Toyota Auris“ vidutinės rinkos vertės. Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė 2017 m. „Toyota Auris“ benzininio automobilio vertė yra 10 100 Eur su PVM. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui duomenis, kad analogiškų transporto priemonių www.autoplius.lt kainos yra nuo 7 999 Eur iki 9 200 Eur, taigi vidutinė rinkos vertė tokio automobilio yra 8 600 Eur. Sutiktina su gynėjo pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikta vidutinė analogiško automobilio „Toyota Auris“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas kaltinamojo vairuotas automobilis „Toyota Auris“. Kaltinamasis nėra pateikęs byloje duomenų, už kiek nurodyta transporto priemonė buvo įsigyta, kokia yra jos techninė būklė. Nors byloje yra duomenys, kad transporto priemonė įvykio metu turėjo išorinių apgadinimų, tačiau kaltinamasis nurodė, jog transporto priemonė apgadinta seniau, draudimo kompanija yra informuota, taigi neatmestina galimybė, kad už automobilio apgadinimus atlygins arba jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, todėl automobilio vertė atkurta.

Kaltinamojo gynėjas kartu su prašymu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė portale www.autoplius.lt esančių automobilių pardavimų skelbimus (b. l. 105-112). Nagrinėjamu atveju pateikti parduodamų transporto priemonių skelbimai reikšmės nustatinėjant automobilio „Toyota Auris“ rinkos kainą Lietuvos Respublikoje neturi, nes juose nėra nurodyti galimai visi šių automobilių defektai, individualūs transporto priemonių požymiai, be to, skelbimuose nurodomos kainos ne visada yra tikslios ir galutinės. Be to, viename iš pateiktų skelbimų yra kita transporto priemonės degalų rūšis ir šio automobilio kaina nurodyta mažesnė, nei analogiškų benzinu varomų automobilių. Atsižvelgtina ir į tai, kad neatmestina tikimybė, jog kaltinamasis, siekdamas sumažinti iš jo išieškotiną pinigų sumą, galėjo pateikti tik jam palankius skelbimus, t. y. teismui galėjo pateikti ne išsamų visų internetiniuose portaluose esančių skelbimų sąrašą. Todėl laikyti, kad VšĮ „Emprekis“ šiuo atveju nustatyta transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra neteisinga, negalima. Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Duomenų apie specialisto įvertintą kaltinamojo valdyto automobilio vidutinę rinkos vertę byloje pateikta nėra, todėl atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta transporto priemonės „Toyota Auris“ vidutinė vertė 10 100 Eur yra teisinga. Juo labiau, kad ji esmingai nesiskiria nuo kaltinamojo gynėjo nurodytos vidutinės automobilio rinkos vertės.

Turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Tokiu atveju turi būti svarstomas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Be pirmiau aprašytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jų vertinimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotinos sumos dydžio, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teismui nepateikta duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų itin sunki, juo labiau, kad (duomenys neskelbtini) darbas yra gerai apmokamas. Kaip nustatyta pirmiau, M. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, vairuota nakties metu, tačiau pakankamai judriomis Vilniaus miesto gatvėmis, kur ir nakties metu daug žmonių ir transporto priemonių, taip keliant itin didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tad įvertinus tai, kad M. U. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, turintis atitinkamas pajamas bei automobilio vertę (10 100 Eur), kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas šiuo atveju nebus neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, nevaržys asmens teisių labiau nei to reikia taikomos priemonės tikslams pasiekti. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, juo labiau leisti jos vertę atidirbti atliekant viešuosius darbus. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką teismas negali nuspręstą konfiskuoti pinigų sumą išdalinti į periodines mėnesio išmokas, nustatant jų sumokėjimo terminus. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2020 m. balandžio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1S-102-626/2020, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-379-658/2020). Neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, asmuo gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko vykdomojoje byloje sudarymo, t. y. tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudami gali susitarti su antstoliu ir sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-75). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam M. U. atėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kad M. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), prisegtas prie bylos viršelio, perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. U. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. U. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 18 d.

2) išieškoti iš M. U. valstybės naudai automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 100 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą eurų).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. U. atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 18 d.

M. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie bylos viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“.

Išaiškinti, kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba atsiųsti teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.