Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Ingai Borusevičienei, Doveilei Paliokienei, Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Jūros būstas“ atstovei V. K., atsakovams L. B. (L. B.) ir V. B. (V. B.), trečiojo asmens DNSB „Selenos šviesa“ atstovui I. M. (I. M.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jūros būstas“ ieškinį atsakovams L. B. (L. B.) ir V. B. (V. B.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys DNSB „Selenos šviesa“, A. K. (A. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo DNSB „Selenos šviesa“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas I. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis asmuo A. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant nepateikta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams nuo 2009-11-02 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „Marių valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore ieškovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore. 2012-02-22 vienintelio akcininko sprendimu UAB „Marių valdos“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Jūros būstas“. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2011-02-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Marių valdos“, pasibaigė, pripažinta, kad neteko galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Marių valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priede išdėstyto administruojamų gyvenamųjų namų sąrašo 87 eilutė, o UAB „Marių valdos“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 125 1 punkte nustatyta tvarka perduoti DNSB „Selenos šviesa“ administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas surinktas lėšas šiems objektams remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat turimas namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, perdavimą įforminti perdavimo-priėmimo aktu. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2012-11-26 pastato priėmimo – perdavimo aktu UAB „Jūros būstas“ perdavė DNSB „Selenos šviesa“ valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus.

UAB „Marių valdos“ 2009-01-29 atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą, apžiūros tikslas – detaliai apžiūrėti pagrindines namo konstrukcijas, inžinerinę įrangą, nustatant pastato defektus ir remonto darbų poreikį. Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 2 konstatuota, kad reikalingas tarpblokinių siūlių hermetizavimas, taip pat reikalinga pravalyti stogo įlajas, atlikti rūsio langų sandarinimo darbus. UAB „Marių valdos“ direktorius 2009-02-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė Ž. L., techninės priežiūros vadovei, organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarplokinių siūlių remonto darbus bei įpareigojo B. L., buhalterę – mokesčių apskaitininkę, vadovaujantis su pasirinktu rangovu sudaryta sutartimi ir darbų atlikimo aktu, apskaičiuoti butų/patalpų savininkams mokesčius už tarplokinių siūlių remontą proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai. Tarp ieškovės ir UAB „Rearcus“ 2008-11-09 buvo sudaryta ilgalaikė rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų atlikimo. Šios sutarties priede Nr. 14 buvo numatyta, kad rangovo vykdomų darbų ir jiems sunaudotinų medžiagų bendra kaina su PVM yra 22957,33 Lt. Tarp ieškovės ir UAB „Rearcus“ 2010-09-30 buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame konstatuota, kad siūlų remonto ir hermetizavimo darbai pagal 2008-11-19 pasirašytą rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 14 atlikti pilnai, užsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės ir/ar trūkumų neturi. Ieškovė pateikė mokėjimų PVM sąskaitų-faktūrų suvestinę bei UAB „Rearcus“ direktoriaus pasirašytą patvirtinimą, jog UAB „Jūros būstas“ yra sumokėjusi už pagal ilgalaikės darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 14 atliktus daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), tarpblokinių siūlių remonto darbus 4799,75 Eur.

Pagal ieškovės pateiktą suvestinę atsakovai ieškovei už 2012 metų lapkričio mėnesį už atliktą tarpblokinių siūlių remontą liko skolingi 92,98 Eur (321,05 Lt). Pagal DNSB „Selenos šviesa“ 2014-02-12 pažymą, atsakovai už administravimo, eksploatavimo ir komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-11-30 sumokėjo bendrijai.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 92,98 Eur (321,05 Lt) skolą. Nurodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovė tuo laikotarpiu, kai buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, atliko tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbus, už kuriuos atsakovai ieškovei nesumokėjo. Atsakovai ieškovės reikalavimo nepripažįsta, nurodo, kad 2009 metais atlikto tarpblokinių siūlių remonto metu nebuvo atlikti atsakovų buto išorinių sienų fasado siūlių darbai, atsakovų išorinių sienų fasado siūlių darbai buvo atlikti 2013 metų rugpjūčio mėnesį DNSB „Selenos šviesa“ iniciatyva ir atsakovai už juos atsiskaitė. Atsakovai nurodė ir tai, kad ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus atlikdama tarpblokinių siūlių remontą, nes nebuvo organizuotas patalpų savininkų susirinkimas ar balsavimas raštu, ieškovė savavališkai ir savo iniciatyva organizavo remonto darbus. Be to, darbai buvo atlikti neprofesionaliai ir nekokybiškai.

Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams nuo 2009-11-02 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „Marių valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore ieškovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2011-02-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Marių valdos“, pasibaigė ir pripažinta, kad neteko galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Marių valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priede išdėstyto administruojamų gyvenamųjų namų sąrašo 87 eilutė, o UAB „Marių valdos“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 125 1 punkte nustatyta tvarka perduoti DNSB „Selenos šviesa“ administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas surinktas lėšas šiems objektams remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat turimas namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, perdavimą įforminti perdavimo-priėmimo aktu. Priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2012-11-26.

Atsakovai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog buvo gautas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl namo tarpblokinių siūlių remonto, nebuvo sušauktas gyventojų susirinkimas ir organizuotas balsavimas raštu, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės reikalauti iš savininkų sumokėti už atliktą remontą. Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų. Išlaidas savininkas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsisakyti mokėti išlaidas galima dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimta sprendimo ir, kai buto savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, gyvenamųjų namų administratoriams ir t.t. Šių reikalavimų įgyvendinimas inter alia užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija. Reglamentas prie privalomųjų reikalavimų visumos priskiria reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 punktas). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai kreipėsi į UAB „Marių valdos“ su prašymais atlikti siūlių remonto darbus, t.y. hermetizuoti siūles – byloje pateikti 2008-08-10, 2008-11-25, 2009-03-29, 2009-03-31, 2009-05-15, 2009-06-03, 2009-06-05 gyventojų prašymai. Kasmetinių apžiūrų metu, atliktų 2009-01-29, 2009-09-12, 2010-05-12, nustatyta, jog vietomis ištrupėjusios tarpblokinės siūlės, todėl reikalingas siūlių hermetizavimas. Taigi šie duomenys patvirtina, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas – tarpblokinės siūlės neatitiko privalomųjų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovė, gavusi butų ir kitų patalpų savininkų prašymus atlikti siūlių remonto darbus, turėjo teisę ir pareigą inicijuoti remonto darbų atlikimą tam, kad bendrosios pastato konstrukcijos atitiktų privalomuosius statinio reikalavimus. Atitinkamai ieškovė surašė kasmetinės apžiūros aktus, nustatė darbų reikalingumo faktus, priėmė įsakymą, kuriuo techninės priežiūros vadovas įpareigotas organizuoti daugiabučio namo siūlių remonto darbus, pasirašė ilgalaikės rangos sutarties priedą, kuriame buvo nustatyti darbų atlikimo terminai ir kaina. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atlikti darbai pateko į Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ taikymo sritį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis, kuomet bendraturčiai turi teisę atsisakyti apmokėti remonto išlaidas. Taigi ieškovė nepažeidė procedūrinių reikalavimų organizuodama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbų atlikimą. Teismas pažymi, kad atsakovų nurodyti argumentai, jog ieškovės atlikto tarpblokinių siūlių remonto metu nebuvo atlikti atsakovų buto išorinių sienų fasado siūlių darbai, nepagrįsti, nes pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi nepaisant to, kuriose konkrečiai vietose buvo atliekamas tarpblokinių siūlių remontas, atsakovai kaip ir kiti butų savininkai turi pareigą apmokėti už šiuos remonto darbus.

Atsakovai atsiliepime nurodo, kad remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovai pateikė 2013-01-31 (duomenys neskelbtini), gyventojų raštą dėl atsisakymo mokėti už tarpblokinių siūlių remonto darbus. Teismo posėdyje ieškovės atstovė V. K. patvirtino, kad visi namo gyventojai apmokėjo išlaidas už gyvenamojo namo tarpblokinių siūlių remonto darbus, dauguma apmokėjo geranoriškai, dėl keleto butų savininkų buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo, šios sumos jau sumokėtos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Marių valdos“ ir UAB „Rearcus“ pasirašytame priede prie sutarties nurodyta, kad užsakovas sumoka rangovui per 6 mėnesius nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos pagal rangovo tinkamai pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Darbų perdavimo – priėmimo aktas surašytas 2010-09-30, akte nurodyta, kad darbų defektų nepastebėta. Taip pat nustatyta, jog ieškovė yra apmokėjusi už remonto darbus – ieškovė pateikė teismui PVM sąskaitas- faktūras, išrašytas UAB „Rearcus“, mokėjimo nurodymo kopiją bei 2014-03-14 UAB „Rearcus“ direktoriaus pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovė sumokėjo rangovei už darbus pagal ilgalaikės darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 14. Taigi byloje nėra duomenų, jog ieškovė ar UAB „Rearcus“ turėjo ar turi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės bei apmokėjimo už atliktus darbus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai ir kiti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, turėjo teisę iš karto po darbų atlikimo teikti pretenzijas ieškovei bei UAB „Rearcus“ dėl atliktų darbų kokybės ir reikalauti ištaisyti galimai esančius trūkumus, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, jog buvo kreiptasi, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie atliktų remonto darbų netinkamą kokybę, šalys neteikė prašymų skirti ekspertizę ar pareikalauti specialisto išvados galimiems trūkumams nustatyti, teismas pripažįsta, kad byloje neįrodyta, jog tarpblokinių siūlių remonto ir hermetizavimo darbai buvo atlikti netinkamai.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl to paties ieškovės atlikto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpblokinių siūlių remonto ir ieškovės reikalavimai buvo pareikšti kitiems gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-996-459/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1383-889/2015 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1571-792/2015 konstatavo, jog bendratučiai, nors ir nedavęs sutikimo minėtiems tarpblokinių siūlių remonto darbams atlikti, privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, konkrečiu atveju – remonto, išlaidas, nes atlikti darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat pripažinta, jog minėti tarpblokinių siūlių remonto ir hermetizavimo darbai buvo atlikti tinkamai. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas Civilinio proceso kodekso normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog minėti Klaipėdos apygardos teismo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

Atsakovai nurodo, kad atsakovai buto savininkais yra tik nuo 2009-11-02, įsigyjant butą apie prašomą priteisti įsiskolinimą ieškovė duomenų nepateikė, todėl jie neturi pareigos šių išlaidų apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-26 tarp atsakovų ir trečiojo asmens A. K. buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai nusipirko iš trečiojo asmens butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodo, kad prieš sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį buvo žodžiu kreiptasi į ieškovę, siekiant išsiaiškinti, ar nėra susidariusio įsiskolinimo už įsigyjamą butą, ir ieškovės darbuotojai žodžiu patvirtino, jog įsiskolinimo nėra. Duomenų, patvirtinančių šias atsakovų nurodomas aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Minėtoje 2009-10-26 pirkimo – pardavimo sutartyje 8.1 punkte numatyta, kad šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui, kad sudarydamos sutartį ir vykdydamos įsipareigojimus pagal ją, nepažeis savo įsipareigojimų, sutarčių ar susitarimų, kitų dokumentų, kad vykdys šią sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdant ją bendraus ir kooperuosis. Kitų sąlygų, apie galimai esančių įsiskolinimų už minėtą butą mokėjimo perkėlimą buvusiam buto savininkui ar kitokį šių pareigų paskirstymą, pirkimo – pardavimo sutartyje nėra. Atsakovai taip pat nurodo, kad iki pat 2012 metų lapkričio mėnesio ieškovės išrašytos sąskaitos už teikiamas administravimo paslaugas atsakovams nebuvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą. Iš atsakovų pateiktų ieškovės išrašytų sąskaitų matyti, jog 2012-09-30 išrašytoje sąskaitoje duomenų apie atsakovų įsiskolinimą nėra. Ieškovės atstovė V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad realiai tarpblokinių siūlių remonto darbai buvo atlikti 2010 metais ir šie darbai buvo priimti pasirašant 2010-09-30 priėmimo – perdavimo aktą, vėliau prasidėjo teisminiai ginčai tarp ieškovės ir trečiojo asmens DNSB „Selenos šviesa“, be to, buvo bandoma susitarti su UAB „Rearcus“, kad sumažintų atliktų darbų kainą ir šios derybos buvo sėkmingos. Dėl šių priežasčių sąskaita už šiuos darbus butų savininkams buvo pateikta tik 2012 metų lapkričio mėnesį. Pažymėtina, kad šias ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Rearcus“ išrašytos sąskaitos – faktūros, šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, be to, civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens DNSB „Selenos šviesa“. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog mokėtinos sumos už atliktą tarpblokinių siūlių remontą dėl minėtų priežasčių buvo paskaičiuotos tik 2012 metų lapkričio mėnesį ir pateiktos butų savininkams apmokėti, tai yra tuo metu, kai atsakovai jau buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad faktiškai tarpblokinių siūlių remonto darbai buvo atliekami, kai atsakovai jau buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Taigi atsakovų argumentai, jog jie nebuvo buto savininkai remonto atlikimo metu ir neturi pareigos apmokėti remonto išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, jog visą atsakovų įsiskolinimą ieškovei sudaro 92,98 Eur už atliktą tarpblokinių siūlių remontą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovų solidariai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 92,98 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovė sumokėjo 15,64 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 1,68 už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir 54,45 Eur už teisinę pagalbą rengiant dokumentus teismui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinio parengimą UAB „Skolos LT“ sumokėjo 54,45 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-2019/2015 konstatavo, kad civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus ir joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Nurodė, jog Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl išlaidos už teisines paslaugas, kurias teikė juridinis asmuo, negali būti priskiriamos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms išlaidoms. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, ieškinio parengimo išlaidos, ieškovės sumokėtos UAB „Skolos LT“ nepriteistinos iš atsakovų. Kitos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,64 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir 1,68 už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką, iš viso 18,19 Eur, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, yra priteistinos ieškovei iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. B. (L. B.) ir V. B. (V. B.) 92,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 92,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,19 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei UAB „Jūros būstas“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.