Panevėžio apygardos teismo nutartis

2. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad jai ir bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo žinomos aplinkybės, kad atsakovo Sodininkų bendrijos „Pašiliai“ išorinės ribos buvo 0,38 ha dydžiu išplėstos pareiškėjos sodybai palikto 0,50 ha (su keliais 0,60 ha) žemės sklypo sąskaita be valstybės akto (sprendimo), kuris buvo būtinas pagal 1970 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės kodeksą (toliau – Žemės kodeksas), galiojusį nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1994 m. liepos 20 d., kuris privalomas vykdant žemės reformą ir įgyjant nuosavybės teises, kylančias iš teisėtos valdymo teisės. Šias aplinkybes pareiškėja sužinojo iš atsakovo sodininkų bendrijos „Pašiliai“ 2024 m. balandžio 22 d., gavusi elektroninį laišką iš pirmininko.

3. Valstybė niekada neskyrė žemės sklypų Nr. 220, Nr. 221, Nr. 222, Nr. 223, Nr. 224, esančių pareiškėjos sodybos žemėje, nei Sodininkų bendrijai „Pašiliai“ (įsteigtai ir įregistruotai 1992 m. balandžio 7 d.), nei LSU Kauno A. S. Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyviniam sodui. Žemės sklype, kuris valstybės buvo paliktas pareiškėjai, 1992 metais sodininkų iniciatyva buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubraižyti ir 1994 metais parduoti penki sodų sklypai: (duomenys neskeltini) pagal penkias valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas nenurodė šių esminių svarbių aplinkybių, o tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų ir nutarties priėmimui teismui vertinant 1987 m. sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektą ir jo 1992 metų korektūrą, iš to kylančią atsakovų, teisių perėmėjų valdymo teisę į sodo sklypus, iš kurios tik buvo galima kildinti nuosavybės teisę, sandorių teisėtumą.