- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1187-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01713-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- M. D., A. C., V. P., G. R.
- Ieškovas
- UAB „Toirenta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. D., A. C., V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4545-192/2012 pagal ieškovės UAB „Toirenta“ ieškinį atsakovams G. R., V. P., M. D., A. C. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Toirenta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų – G. R., V. P., M. D., A. C. – 87297,68 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8).
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto ieškinio sumos – 87297,68 Lt, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims; nesant ar esant nepakankamai atsakovų nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančius pas trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų banke ar kitoje kredito įstaigoje atsiskaitomosiose sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis.
Atsakovai M. D., A. C., V. P. prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 87297,68 litų sumai. Atsakovai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas areštas 87297,68 litų sumai, jiems yra labai skausmingas, atnešantis didelių nuostolių. Ypatingai šiuo metu, kada šalies ekonomika nėra atsigavusi. Jie negali naudotis savo turtu, gauti tam tikrų lėšų savo šeimos reikmėms. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas nepateikė savo finansinės padėties stabilumą įrodančių įrodymų, atsakovų duomenimis ieškovo finansinė padėtis nėra tokia, kad būtų galima tikėtis nuostolių atlyginimo užtikrinimo (b.l. 108-110).
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovų prašymą atmetė (b.l. 111-112). Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei įrodymų, kad dėl ieškovo finansinės padėties gali būti apsunkintas atsakovų nuostolių atlyginimas.
Vadovaujantis teismų praktika, teismas pažymėjo, kad atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (CPK 146 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-730/2009). Teismas konstatavo, kad iš atsakovų pateikto prašymo matyti, kad nuostolių atsiradimą jie grindžia tuo, kad areštas 87297,68 litų sumai jiems yra „labai skausmingas, atnešantis didelių nuostolių“ ir jie negali „naudotis savo turtu gauti tam tikrų lėšų savo šeimos reikmėms“.
Nors atsakovai tinkamai aiškino CPK 147 str. 1 d. nuostatas, kad taikant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras ir kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tačiau atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų patirtų ar ateityje galimų realių nuostolių atsiradimą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – pirmiausiai atsakovų nekilnojamojo turto arešto, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims. Nėra ir įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai galėjo ar ketina gauti pajamų iš areštuoto nekilnojamojo turto, jį išnuomodami, parduodami ar kitaip disponuodami paminėtu turtu. Todėl teismas pripažino, kad atsakovai neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patiria realius nuostolius arba, kad šie nuostoliai galimi ateityje.
Atsakovai M. D., A. C., V. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutartį (b.l. 113-114). Nurodo, kad šalių teisės grindžiamos lygiateisiškumo principu, todėl jie turėjo pagrindo prašyti taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą. Pagal susiformavusią teisminę praktiką nėra reikalavimo pateikti nuostolių atsiradimo akivaizdumo įrodymų, tik teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje tam tikra nuostolių atsiradimo galimybė egzistuoja. Ieškovas nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jų teises, nes jie negali naudotis savo turtu, gauti tam tikrų lėšų savo šeimų reikmėms. Taikytas areštas 87297,68 litų sumai, jiems yra labai skausmingas, atnešantis didelių nuostolių
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas, šalių prašymu, nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra viena iš priemonių padedanti teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu užtikrinti bylos šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo reikalavimų realizavimą.
Šios priemonės taikomos tada, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, byloje yra duomenų, kad jų atlyginimas gali būti apsunkintas ir atsakovas pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokių nuostolių taikymo tikslingumo, nebūtina turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad konkretaus dydžio nuostolių ateityje neabejotinai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928/2010 ir kt.). Tačiau bet kuriuo atveju, yra būtina tiksliai išsiaiškinti ir nustatyti šio proceso teisės instituto taikymui reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t.y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač, jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-836/2007). Pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), bei atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009). Kiekvienu atveju sprendžiant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo klausimą būtina tinkamai įvertinti atsakovo veiksmus, t.y. ar jis pats savo veiksmais neprisideda prie patiriamų nuostolių atsiradimo, ar jie negali būti vertinami kaip nesąžiningi siekiant išvengti teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždėtų apribojimų ir tuo paneigti jomis siekto tikslo – užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo faktinį vykdytinumą.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad siekiant pritaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostoliai gali realiai atsirasti ir būtent minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, ar reikia pareikalauti iš ieškovo pateikti galimų atsakovo nuostolių įvykdymo užtikrinimą, atsižvelgiant į nuostolių dydžio prognozę pagal byloje esančius ar šalių pateiktus duomenis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis Nr.2-321/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr.2-857/2008, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 2-826/2006). Tai, kad sprendžiant šį klausimą vertinama nuostolių dėl pritaikytų apsaugos priemonių atsiradimo galimybė (tikimybė), neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992/2009), t.y. tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo(CPK 12 str., 178 str.). Tačiau tokių įrodymų apeliantai į bylą nepateikė.
Teismas taip pat pažymi, jog norėdami išvengti konkrečių procesinių veiksmų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovai gali pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis, numatytomis CPK 148 straipsnyje, ir taip pašalinti nuostolių ar kitokių nepatogumų atsiradimo tikimybę.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, dėl to atsakovų prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329 str., 330 str., 338 str.), todėl Kauno miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o atsakovų V. P., M. D., A. C. atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.