- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2-362/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIVS“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LIVS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria nutarta taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-6116-262/09 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LIVS“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „LIVS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. J. 234 348 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą 234 348 Lt sumai, o nekilnojamojo ar kilnojamojo turto esant nepakankamai arba jo nesant – piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose bankuose, areštą.
Atsakovas A. J. prašė teismo taikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip pusei areštuoto atsakovo turto vertės. Atsakovas nurodė, kad areštavus turtą (ypač pinigines lėšas), jis patirs materialinių nuostolių, gali tekti papildomai skolintis, siekiant vykdyti įsipareigojimus bankui bei išlaikyti šeimą, bankas gali pareikalauti papildomo užstato (garantijų) arba padidinti kredito palūkanas arba net apskritai pareikalauti grąžinti kreditą anksčiau termino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi prašymus patenkino ir nutarė areštuoti atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 234 348 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. J. ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą UAB „LIVS“ iki 2009 m. gruodžio 15 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 117 174 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją kaip nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimą ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus teismui.
Nutartyje nurodė, kad tikėtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai suvaržys atsakovo teises disponuoti jam priklausančiu turtu ir/ar piniginėmis lėšomis ir tai gali sukelti atsakovui neigiamas turtines pasekmes. Teismo teigimu, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principais, siekiant apsaugoti atsakovo A. J. turtinius interesus, būtina juos užtikrinti (CPK 7 str., 17 str., 147 str. 1 d.), tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma turi atitikti protingumo kriterijus ir nepagrįstai nesuvaržyti ieškovo teisių bei atitikti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui pakankama ir šalių interesų pusiausvyrą atitinkanti yra atsakovo prašoma 117 114 Lt suma, kuri atitinka pusę ieškovo prašomos priteisti sumos.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „LIVS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ir prašymą atmesti.
1. Teismo nutartis suteikia perdėtą pranašumą atsakovui ieškovo atžvilgiu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turto vertę, jo įsipareigojimų sumą bankui. Gavęs banko sutikimą, atsakovas gali turtą perleisti kitiems asmenims.
2. Laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, tad atsakovo argumentas dėl ieškovo pranašumo negali būti pagrįstas. Tokį ieškovo pranašumą lemia laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis.
3. Ieškovas nepagrindė galimų nuostolių realumo. Jis gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatytomis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Kaip matyti iš atsakovo A. J. prašymo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, atsakovas 117 174 Lt dydžio nuostolius grindė aplinkybe, kad, areštavus jo turtą (ypač pinigines lėšas), jis patirs materialinių nuostolių, gali tekti papildomai skolintis, siekiant vykdyti įsipareigojimus bankui bei išlaikyti šeimą, bankas gali pareikalauti papildomo užstato (garantijų) arba gali padidinti kredito palūkanas arba net apskritai pareikalauti grąžinti kreditą anksčiau termino.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigojęs ieškovą įmokėti 117 174 Lt sumą, kaip atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai banko garantiją, nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai suvaržys atsakovo teises disponuoti jam priklausančiu turtu ir/ar piniginėmis lėšomis ir tai gali sukelti atsakovui neigiamas turtines pasekmes. Tačiau teismas gali nustatyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tuo atveju, kai byloje yra pateiki duomenys apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Atsakovas, prašydamas užtikrinti 117 174 Lt nuostolių atlyginimą, jokiais įrodymais nepagrindė savo prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su jo įsipareigojimais ir jų dydžiu, nepateikė duomenų, kaip apskaičiavo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumą.
Be to, nesant duomenų, koks nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui nuosavybės teise ir koks turtas buvo faktiškai areštuotas, vykdant teismo nutartį, nėra pagrindo spręsti apie jo piniginėms lėšoms taikytus suvaržymus ir galėjimą vykdyti galimai prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo tikimybės ir dydžio.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atsakovo A. J. prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmesti.