Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-992/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-09-17
Bylos Nr.: 2-992/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: A. V., uždarosios akcinės bendrovės „SIV“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eurorenovacijos“

Kategorijos

110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
110.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-992/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.2.; 110.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „SIV“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo A. V. prašymas dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytų apribojimų pakeitimo ir atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SIV“ prašymas dėl nuotolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2072-553/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurorenovacijos“ ieškinį atsakovams A. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „SIV“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eurorenovacijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „SIV“ ir subsidariai iš atsakovo A. V. 1 184 417,60 Lt įsiskolinimą ir 15,21 procento dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto ieškinio užtikrinimui ieškovo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2009 vasario 23 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „SIV“ turto areštą bendrai 1 184 418,00 Lt sumai, o tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „SIV“ turto neturėtų arba jo neužtektų galimo sprendimo įvykdymui užtikrinti, trūkstamo turto apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra – visa apimtimi) – atsakovo A. V. turto areštą.

Atsakovas A. V. prašė teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 vasario 23 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – apribojimus: suteikti teisę A. V. iš AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paimti pinigines lėšas, neviršijant 4000 Lt sumos vienos dienos limito; suteikti teisę A. V. iš AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus už paslaugas UAB „SEB Lizingas“ pagal 2008 m. sausio 29 d. Susitarimą Nr. D65005 ir UAB „Omnitel“ pagal Tiesioginio lėšų nurašymo nuo sąskaitos sutartį Nr. OM10535, apmokamas tiesioginio nuskaitymo būdu; suteikti teisę A. V. iš AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus už paskolą bankui „UniCredit Bank“ pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. Kredito sutartį Nr. 312421-006-01. Atsakovas nurodė, kad, vykdant 2009 m. vasario 23 d. teismo nutartį, antstolė N. Šiugždaitė areštavo jo asmenines pinigines lėšas, esančias AB banke „Snoras“, AB banke „Swedbank“, AB banke „SEB“, „Parex“ banke, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriuje. Dėl to atsakovas ir jo šeima, kurioje auga du vaikai, liko be pragyvenimo šaltinio. Visos atsakovo pajamos, gaunamos iš darbo teisinių santykių, yra pervedamos į AB banką „SEB“, kitokių papildomų finansavimo šaltinių atsakovas neturi. Už atsakovo šeimos nuomojamą gyvenamąjį plotą privalu mokėti nuomos mokestį. Iš AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus atsakovas turi paėmęs paskolą, už kurią privalo mokėti kasmėnesines įmokas, taip pat jis turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams - UAB „Omnitel“, UAB „SEB Lizingas“.

Atsakovas UAB „SIV“ pakartotinai prašė taikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą UAB „Eurorenovacijos“ per 7 kalendorines dienas įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 184 418,00 Lt dydžio piniginę sumą; ieškovui neįvykdžius įpareigojimo, panaikinti atsakovų UAB „SIV“ ir A. V. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas savo prašymą grindė tuo, kad, vykdydama 2009 m. vasario 23 d. nutartį, antstolė N. Šiugždaitė patvarkymu areštavo UAB „SIV“ pinigines lėšas, esančias AB banke „Swedbank“, visą UAB „SIV“ kilnojamąjį turtą, aprašė UAB „SIV“ skolininkų pinigines lėšas, uždraudžiant jų skolas sudarančias pinigų sumas pervesti į areštuotas atsakovo UAB „SIV“ banko sąskaitas. Nurodė, jog jo piniginių lėšų areštas užkerta kelią savalaikiai atsiskaityti su rangovais arba subrangovais už atliekamus statybos darbus bei menkina atsakovo kaip patikimo verslo partnerio reputaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo A. V. prašymą dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytų apribojimų pakeitimo ir nutarė leisti A. V. iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį paimti 1 600 Lt dydžio sumą bei atmetė atsakovo UAB „SIV“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas sprendė, jog 4000 Lt pinigų suma, kurios paėmimui leidimo prašo atsakovas A. V. , nėra pagrįsta paskaičiavimais ir pagrindžiančiais įrodymais apie būtinus jo ir šeimos poreikius, namo nuomos mokestį, kurį sudaro komunalinės ir eksploatacinės išlaidos, susijusios su namo išlaikymu, taip pat įrodymais apie sutuoktinės gaunamas pajamas ir kt., o iš pateikto banko sąskaitos išrašo apie tokias atsakovo patiriamas išlaidas teismas negali spręsti. Teismas atsakovui A. V. leidžiamą paimti 1600 Lt sumą nustatė, atsižvelgdamas į CPK 668 straipsnyje numatytą 1 MMA dydį, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, o taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, kad išlaikyti vaikus ir rūpintis šeimos poreikių patenkinimu privalo abu sutuoktiniai. Teismas atmetė atsakovo A. V. prašymą dėl leidžiamų atskaitymų iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui atsiskaitant su kreditoriais, kadangi sprendė, jog tokiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės. Teismas, atmesdamas atsakovo UAB „SIV“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, sprendė, jog atsakovo pateikti įrodymai neįrodo realių nuostolių atsiradimo. UAB „Dauda“ 2009 m. balandžio 3 d. rašte nurodytas atsakovo įsiskolinimas negali būti sąlygotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes susidarė iki teismo nutarties, kuria jos buvo pritaikytos, priėmimo. Kadangi 2008 m. lapkričio 1 d. papildomame susitarime (priedas prie 2008 m. gegužės 6 d. Statybų darbų rangos sutarties Nr. 1015) numatytas sėmės mokestis buvo siejamas su operatyviu ir kokybišku statybos darbų objekte atlikimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią atsirasti šioms aplinkybėms. Teismas sprendė, jog atsakovui nenurodžius preliminarios nuostolių sumos ir jų paskaičiavimo, ir prašant į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1 184 418,00 Lt sumą, kuri visiškai sutampa su teismo nutartimi areštuoto turto dydžiu, teismas negali vertinti nuostolių ir jų atlyginimo taikymo pagrįstumo. Be to, atsakovo pateikti įrodymai apie UAB „Eurorenovacijos“ finansinę padėtį nesudaro pagrindo pagrįstai išvadai, kad ieškovas būtų finansiškai nepajėgus atlyginti skolininko galimai patirtus nuostolius.

Šalies argumentai

Atsakovas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį dalyje, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytų apribojimų pakeitimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – suteikti A. V. teisę: 1) iš AB banko „SEB“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paimti pinigines lėšas grynais, neviršijant 4000 Lt sumos vienos dienos limito; 2) iš AB banko „SEB“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus už paslaugas UAB „SEB Lizingas“ (2008 m. sausio 29 d. Susitarimas Nr. D65005) ir UAB „Omnitel“ (2003 m. liepos 21 d. Tiesioginio lėšų nurašymo nuo sąskaitos Sutartis Nr. OM10535), apmokamas tiesioginio nuskaitymo būdu; 3) iš AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus už paskolą bankui „UniCredit Bank“ (2005 m. rugsėjo 16 d. Kredito Sutartis Nr. 312421-006-01). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nustatyta piniginių lėšų suma, kurią atsakovas gali naudoti per mėnesį, yra nepagrįstai maža. Teismas, nustatydamas 1600 Lt panaudotinų piniginių lėšų ribą, nepagrįstai apribojo atsakovo galimybę užtikrinti būtiną jo ir jo šeimos narių pragyvenimo lygmenį, tenkinant būtiniausius kasdienius poreikius. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo šeimą sudaro keturi asmenys, iš kurių – du vaikai. Nei žmona, nei vaikai nedirba ir jokių papildomo pajamų šaltinio, išskyrus atsakovo darbo užmokestį, neturi. Teismui pateikti dokumentai dėl gyvenamojo ploto dydžio leido teismui orientuotis, kokios yra preliminarios šio namo išlaikymo išlaidos.

2. Teismas nemotyvavo, kodėl, leidus apmokėti atsakovo prašyme nurodytas išlaidas, ieškovo interesai nebebūtų apsaugoti, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės. Todėl buvo pažeisti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai, o pats teismas nebuvo bešališkas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Eurorenovacija“ atsiliepimu į atsakovo A. V. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog byloje nėra pateikta atsakovo ir jo šeimos poreikių patenkinimui būtinų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, kad A. V. sutuoktinė nedirba ir negauna pajamų.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „SIV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareikalauti iš ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ atstovų atsakovo UAB „SIV“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įmokant ieškovui per 7 kalendorines dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 184 418 Lt pinigų sumą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas, prašydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturėjo pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio, o tik įrodyti, kad tokie nuostoliai ateityje gali atsirasti. Šio klausimo išsprendimui netaikytini CPK 178 straipsnio reikalavimai, o nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių prognozę. Apsisprendžiant, kokio dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismas turi teisę reikalauti iš ieškovo, civilinės procesinės teisės doktrina orientuoja į pareikšto ieškinio sumą kaip vieną iš pagrindinių kriterijų.

2. Areštavus atsakovo UAB „SIV“ kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banke, uždraudus atsakovo skolininkams savo lėšomis atsiskaityti su atsakovu, atsakovas UAB „SIV“ realiai prarado galimybę tiesiogiai vykdyti vieną iš pagrindinių savo ūkinės-komercinės veiklos funkcijų, t.y. kaip užsakovas ar generalinis rangovas savalaikiai atsiskaityti su rangovais arba subrangovais už atliekamus statybos rangos darbus įvairiuose objektuose.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas menkina atsakovo UAB „SIV“ kaip patikimo verslo partnerio reputaciją, dirbtinai didina jo skolinius įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams, mažina atsakovo konkurencingumą, kas lemia atsakovo pajamų sumažėjimą. Kadangi atsakovas savo veiklą plėtoja statybų ir nekilnojamojo turto versle, bet kokios žinios apie pablogėjusią vieno iš verslo partnerių finansinę padėtį sukelia sunkias teisines pasekmes, pasireiškiančias atsisakymu sudaryti naudingomis sąlygomis būsimus kontraktus, padidėjusiu kreditorių aktyvumu išieškant skolas ir t.t..

4. Pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovo UAB „SIV“ gautinos piniginės lėšos visiškai užtikrintų skolinių įsipareigojimų savalaikį įvykdymą ir tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdo tokį tarpusavio atsiskaitymų mechanizmą.

5. Atsakovo šiuo metu turimus nuostolius patvirtina UAB „Miesto centro turtas“ 2009 m. balandžio 28 d. raštas, kuriame aiškiai įvardintos priežastys, lėmusios 2008 m. lapkričio 1 d. papildomo susitarimo nutraukimą. Dėl to atsakovas neteko teisės reikalauti jam priklausančio sėkmės mokesčio.

6. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo UAB „Eurorenovacija“ gaunamos pajamos nėra didelės ir kad pareikšto ieškinio suma sudaro daugiau kaip penktadalį nuo visos ieškovo per 2008 metus tik planuojamos gauti pajamų sumos. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus atlyginti atsakovo nuostolius. Blogėjančią ieškovo materialinę padėtį įrodo faktas, kad ieškovas jau atsisakė naudojimosi faksu, mažina atliekamų darbų apimtis, darbuotojų skaičių.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Eurorenovacija“ atsiliepimu į atsakovo UAB „SIV“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog atsakovo prašymas buvo pagrįstai atmestas, nesant pateiktų įrodymų, patvirtinančių galimų nuostolių realumą ar bent jau preliminarų jų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo A. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo UAB „SIV“ atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs atsakovo A. V. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apribojimų pakeitimo ir atsakovo UAB „SIV“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimai.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytų apribojimų pakeitimo

Vilniaus apygardos teismas 2009 vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „SIV“ turto, kurio vertė neviršija ieškinio sumos ribų, areštą, o, nesant ar nepakankant atsakovo UAB „SIV“ turto, trūkstamo turto apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra – visa apimtimi) laikinąsias apsaugos priemones taikė subsidiariam skolininkui A. V. , areštuojant jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nepakankant – pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.

Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė N. Šiugždaitė, vykdydama 2009 m. vasario 23 d. teismo nutartį, 2009 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. 0033/09/00301 aprašė atsakovo A. V. pinigines lėšas 1 170 418 Lt sumai, esančias jo banko sąskaitose AB banke „Snoras“, AB SEB banke, AB banke „Swedbank“, „Parex“ banke, AS „UniCreditBank“ Lietuvos skyriuje.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai suponuoja būtinumą įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės kaip ir bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) siekiamiems teisėtiems tikslams ir neturi akivaizdžiai varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui neproporcingų nuostolių atsiradimo arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

Atsakovas A. V. prašė leisti iš AB banko „SEB“ sąskaitų paimti pinigines lėšas grynais pinigais, neviršijant 4000 Lt sumos vienos dienos limito. Nurodė, jog ši suma yra reikalinga jo ir jo šeimos narių būtiniausiems kasdieniniams poreikiams patenkinti ir išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo namo išlaikymu, padengti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi leido A. V. iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį paimti 1600 Lt dydžio sumą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto A. V. atskirojo skundo argumentais, jog ši suma nėra pakankama keturių asmenų šeimos kasdieniams poreikiams per mėnesį patenkinti. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, kai ginčo dalykas nėra susijęs su tėvų prievole išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas neturėjo pagrindo, esant atsakovo paaiškinimams, jog jis yra vienintelis dirbantis, pajamas gaunantis ir keturių asmenų šeimą išlaikantis šeimos narys, vieno iš dviejų vaikų išlaikymo pareigą perkelti sutuoktinei D. V. . Atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją, nagrinėjamu atveju, nustatant leistinos iš banko sąskaitos paimti pinigų sumos dydį, buvo pagrindas vadovautis keturių asmenų šeimos kasdienių poreikių patenkinimui reikalinga pinigų suma. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos dydžio, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, pasirinko 1 minimalios mėnesinės algos kriterijų kaip atitinkantį vieno šeimos nario būtinų poreikių per mėnesį patenkinimą (šiuo metu 1 MMA – 800 Lt). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. V. ir jo šeima gyvena nuomojamame 290,06 kv. m. bendro ploto gyvenamajame name Vilniaus mieste ir turi prievolę pagal 2008 m. vasario 15 d. Gyvenamojo namo nuomos sutartį apmokėti visas komunalines ir ekploatacines išlaidas, susijusias su namo išlaikymu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, 4000 Lt pinigų suma būtų pakankama, tenkinant kasdieninius keturių asmenų šeimos poreikius ir išlaikant nuomojamą gyvenamąjį būstą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis keistina, leidžiant atsakovui A. V. paimti iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 4000 Lt.

Apeliantas A. V. taip pat prašė leisti iš areštuotų piniginių lėšų atlikti mokėjimus, susijusius su apmokėjimu už paslaugas UAB „SEB Lizingas“ (2008 m. sausio 29 d. Susitarimas Nr. D65005), UAB „Omnitel“ (2003 m. liepos 21 d. Tiesioginio lėšų nurašymo nuo sąskaitos Sutartis Nr. OM10535), o taip pat mokėjimus už paskolą bankui „UniCredit bank“ (2005 m. rugsėjo 16 d. Kredito sutartis Nr. 312421-006-01). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė šį atsakovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad, leidus atlikti atsakovo A. V. prašomus mokėjimus, būtų neapsaugoti ieškovo interesai, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės.

Atsakovo prašymas dėl leistinų atskaitymų iš areštuotų piniginių lėšų yra grindžiamas sutartinių prievolių UAB „SEB Lizingas“, UAB „Omnitel“ ir „UniCredit bank“ egzistavimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pritaikyti disponavimo areštuotomis piniginėmis lėšomis apribojimai, kai atsakovas negali atlikti operacijų, susijusių su jo neabejotinų piniginių prievolių kreditoriams tinkamu vykdymu, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas sąlygotų telekomunikacijų paslaugų teikimo, lizingo ar kredito sutarčių nutraukimą ir su tuo susijusių nuostolių atsakovui atsiradimą, nėra proporcingi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartį nevykdymo atveju, atsirastų lizingo davėjo teisė reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį ir grąžinti sutarties dalyką bei atlyginti nuostolius (CK 6.574 str.). Atsakovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atveju kredito davėjas įgytų teisę nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d., 6.889 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas leisti atsakovui A. V. atlikti mokėjimus už paslaugas UAB „SEB Lizingas“ (2008 m. sausio 29 d. Susitarimas Nr. D65005) ir UAB „Omnitel“ (2003 m. liepos 21 d. Tiesioginio lėšų nurašymo nuo sąskaitos Sutartis Nr. OM10535), apmokamas tiesioginio nuskaitymo būdu, o taip pat leisti atlikti mokėjimus už paskolą bankui „UniCredit Bank“ (2005 m. rugsėjo 16 d. Kredito Sutartis Nr. 312421-006-01).

Pažymėtina, jog ieškinio tenkinimo atveju atsakovo A. V. prievolė grąžinti 1 184 417,6 Lt skolą būtų subsidiari. Todėl ir laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui buvo pritaikytos laikantis subsidiarios atsakomybės principų. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2009 vasario 23 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra pabaigta vykdyti, kadangi nenustatyta tiksli areštuojama atsakovo A. V. piniginių lėšų dalis, kurios, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ieškinio sumos ribose nepadengia atsakovo UAB „SIV“ turto areštas. Todėl atsakovui A. V. taikytinas draudimas disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, kurių dydis atitinka pareikšto ieškinio sumą (1 184 418 Lt), esant duomenims apie atsakovo UAB „SIV“ turtui taikytą areštą, nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir ekonomiškumo principams.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju, galima pasiekti ir procesinėmis priemonėmis, taikytinomis po teismo sprendimo priėmimo, kadangi egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo galimybė (LR CPK 284 str.).

Dėl atsakovo UAB „SIV“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumo principo įgyvendinimas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės kovos galimybės. Tuo atveju, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje jis gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių nuostolių atlyginimą (LR CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (LR CPK 147 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008).

Tai, jog, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, vertinama nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybė (tikimybė), neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti tokių nuostolių realumą ir pateikti jų preliminarius paskaičiavimus (CPK 147 str., 178 str.). Ieškinio suma ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas gali turėti įtakos galinčių kilti nuostolių dydžiui, tačiau konkretus jų dydis įrodinėtinas per civilinės atsakomybės sąlygas. Tokiu atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti nuostolius, kuriuos jis patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Piniginių lėšų arešto atveju yra apribojama disponavimo šiomis lėšomis galimybė, taigi ir galimybė atlikti bet kokius mokėjimus. Tokiomis priemonėmis, esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, siekiama išsaugoti atsakovo turtinę padėtį status quo, kas leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, pagrįstai tikėtis, jog jis bus iš tikrųjų įvykdytas.

Iš atsakovo UAB „SIV“ paaiškinimų matyti, jog, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį, antstolė N. Šiugždaitė areštavo UAB „SIV“ pinigines lėšas, esančias AB banke „Swedbank“, visą UAB „SIV“ kilnojamąjį turtą, aprašė UAB „SIV“ skolininkų pinigines lėšas, uždraudžiant jų skolas sudarančias pinigų sumas pervesti į areštuotas atsakovo UAB „SIV“ banko sąskaitas.

Atsakovas UAB „SIV“ savo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė galimybių atlikti atsiskaitymo funkciją praradimu ir su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis: pablogėjusia atsakovo kaip patikimo verslo partnerio reputacija, sumažėjusiu jo konkurencingumu, padidėjusiais įsipareigojimais. Tačiau nei iš atskovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nei iš atskirojo skundo argumentų nėra aišku, kaip šios neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės galėtų būti siejamos su atsakovo realiai patiriamais nuostoliais. Teorinė negautų pajamų galimybė nėra pakankamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrindas. UAB „Dauda“ 2009 m. balandžio 3 d. raštas Nr. R-04/07-01 dėl uždelsto atsiskaitymo ir delspinigių liudija apie atsakovo UAB „SIV“ skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d., kai laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, ir niekaip nepagrindžia nuostolių, kuriuos įrodyti pareigą turi atsakovas.

Atsakovo UAB „SIV“ nuostolių taip pat neįrodo ir jo pateikti įrodymai dėl 2008 m. lapkričio 1 d. Papildomo susitarimo prie 2008 m. gegužės 6 d. Statybos darbų rangos sutarties Nr. 1015 galiojimo nutraukimo, kurio įvykdymo atveju atsakovas UAB „SIV“ būtų įgijęs teisę gauti 2 000 000 Lt dydžio sėkmės mokestį. Nors UAB „Miesto centro turtas“ papildomo susitarimo nutraukimo priežastimi įvardino UAB „SIV“ iškilusius finansinius sunkumus, kurie trukdytų jam tinkamai ir kokybiškai pabaigti statybos darbus bei užtikrinti sklandų, greitą baigto statyti objekto pripažinimo tinkamu naudoti organizavimą, tačiau iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas būtų įvykdęs savo įsipareigojimus pagal 2008 m. lapkričio 1 d. Papildomą susitarimą.

Dėl atsakovo atskirojo skundo argumento, jog dėl Vilniaus apygardos teismas 2009 vasario 23 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali laisvai disponuoti areštuotu turtu, atsiskaityti su kreditoriais, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju turi keletą procesinių galimybių tam, kad išvengtų arba maksimaliai sumažintų nepatogumus, kuriuos sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Pagal LR CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (LR CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria teismas atmetė atsakovo UAB „SIV“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirtajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti.

Leisti A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį paimti 4000 Lt (keturių tūkstančių Lt) dydžio sumą.

Leisti A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš AB banko „SEB“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus už paslaugas UAB „SEB Lizingas“ (2008 m. sausio 29 d. Susitarimas Nr. D65005) ir UAB „Omnitel“ (2003 m. liepos 21 d. Tiesioginio lėšų nurašymo nuo sąskaitos Sutartis Nr. OM10535), apmokamas tiesioginio nuskaitymo būdu.

Leisti A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus už paskolą bankui „UniCredit Bank“ (2005 m. rugsėjo 16 d. Kredito Sutartis Nr. 312421-006-01).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėVigintas Višinskis