- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1186-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01713-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- G. R., V. P., M. D., A. C.
- Ieškovas
- UAB „Toirenta“
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4545-192/2012 pagal ieškovės UAB „Toirenta“ ieškinį atsakovams G. R., V. P., M. D., A. C. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Toirenta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų – G. R., V. P., M. D., A. C. – 87297,68 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8).
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto ieškinio sumos – 87297,68 Lt, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims; nesant ar esant nepakankamai atsakovų nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančius pas trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų banke ar kitoje kredito įstaigoje atsiskaitomosiose sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu ieškovas nurodo aplinkybę, kad reiškiamas gana didelis turtinis reikalavimas, o atsakovai yra patyrę, bet nesąžiningi verslininkai, kurie gali siekti išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ieškovės atžvilgiu, bei savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino (b.l. 108-109). Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio. Įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jame išdėstytus motyvus, civ. byloje 2-4545-192/2012 pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo bendra suma (87297,68 Lt) yra pakankamai didelė ir reikšminga ieškovei. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai, siekdami išvengti atsikaitymo su ieškove, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovės turtą, kadangi nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.)
Šalies argumentai
Atsakovas G. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį (b.l. 110-112). Nurodo, kad jis niekada nebuvo ir nėra verslininkas, o tik samdomas darbuotojas, kurio interesai skiriasi nuo verslininkų. Jis nepripažįsta, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, nes darbus atliko UAB „EPTD“, kuriems už paslaugas buvo sumokėta. Jokie pinigai nebuvo grąžinti ir atlygio už sandorį jis nėra gavęs. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų jo atžvilgiu nutrauktas. Apeliantas pažymi, kad prašant solidariai priteisti iš atsakovų 87297,68 Lt, ¼ dalis (21824,42 Lt) nėra ta didelė suma, dėl kurios atsakovo turtui reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apelianto nuomone byloje nėra duomenų, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas turtą perleis tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo UAB „Toirenta“ atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašo palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį (b.l. 138-141). Nurodo, kad skundžiamos nutarties nėra pagrindo naikinti, nes tai yra ginčas dėl didelės pinigų, nes atsakovai yra fiziniai asmenys. Be to, ieškinys pareikštas visiems atsakovams solidariai, todėl visi atsakovai atsako solidariai, ir negalima teigti, kad G. R. padaryta žala yra 2184,42 Lt. Ieškovas atsiliepime į atskirtąjį skundą pažymi, jog atsakovas buvo įmonės direktoriumi, kurio suinteresuotumas buvo užtikrinti nepriekaištingą ir pelningą įmonės veiklą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, o nutrauktas ikiteisminis tyrimas neduoda pagrindo teigti, jog ieškinys nepagrįstas.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apylinkės teismas pagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis šia teisės norma, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinį ir pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas CPK 144 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.).
Teismas pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju fizinio asmens, finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, turimais įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolininkų daugetas, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų. Tokiu atveju turi būti vertinama visų bendraskolių bendra turtinė padėtis. Kaip jau minėta ieškovas reikalavimą reiškia keturiems atsakovams - G. R., V. P., M. D., A. C..
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieškinio dydį, bet ir atidžiai įvertinus visų bendraskolių ir su jais susijusių trečiųjų asmenų teises, bei radus tinkamą interesų pusiausvyrą. Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kur nurodyta, kad paskirta socialinio draudimo išmoka - 650,00 Lt (b.l. 131). Jam nuosavybės teise priklauso ½ trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 69-70). Atsakovui M. D. nuosavybės teise priklauso statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) bei trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 78-88). Atsakovui A. C. nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini)bei sodo žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 89-92). Kitų duomenų apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas byloje nepateikta. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus dėl visų keturių atsakovų (skolininkų) turtinės padėties, yra pagrindo teigti, kad atsakovams pareikšto reikalavimo suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2012-02-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo G. R. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms, įvertinus visų bendraskolių turtinę padėtį, atitinka teisingumo, teisinio aiškumo, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui ir galėtų būti nagrinėjami tik nagrinėjant bylą iš esmės.
CPK 80 str. 2 d. nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Atsakovui G. R. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už atskirtąjį skundą, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma priteistina iš apelianto valstybei (CPK 80 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 100,00 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).