- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-409-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00263-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės- Butkuvienės, Almos Jurgelienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir atsakovo G. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 30100 Eur nuostolių, 677,00 Eur žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę „O. F. B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. Š.. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „O. F. B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis ir vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-300/2022, ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas šias draudimo išmokas, iš viso 30100 Eur: 14100 Eur -V. Š., 10000 Eur - G. Š., 3000 Eur - G. Š. ir 3000 Eur - M. S.. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) arba asmuo arba neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 30100 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad abiejose ieškovo siųstose pretenzijose atsakovui nurodyta, kad „dėl Jūsų kaltės įvykusio eismo įvykio metu Jūs vairavote neapdraustą transporto priemonę „O. F. B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nepagrįstai nutylėta ir kaltės forma, ir tai, kas šiuo atveju yra atsakingas už tai i, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta. Šios aplinkybės nėra patikslintos ieškinyje, todėl manytina, kad ieškovas neatliko jam taikytinos pareigos pateikti įrodymus, kad atsakovas turi prievolę grąžinti ieškovui tretiesiems asmenims išmokėto draudimo išmokų dydžio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. P. 15050 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15050 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 338,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
5. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip transporto priemonės – didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, savo veiksmais padarė žalą, todėl privalo ją atlyginti. Atsakovas nurodė, kad jis neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonės, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, tačiau teismas pažymėjo, kad pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pažeidimas savaime nėra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio sukėlimu ir žalos kitiems asmenims atsiradimu, t. y. net jei eismo įvykio metu transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų kilusių neigiamų padarinių.
6. Teismas vertino, kad ne mažesnė kaltė dėl kilusių padarinių, jei būtų gyvas, tektų ir V. Š., kuris būdamas automobilio „O. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, žinodamas, kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, perleido jį valdyti atsakovui. Todėl perkelti visą kaltę ir tuo pačiu materialinę naštą atsakovui dėl neturinės žalos atlyginimo prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
7. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę, valdant atitinkamą transporto priemonę, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo G. P. ieškovo naudai priteisė pusę reikalaujamos sumos – 15050 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-04-12 sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti 15050,00 Eur dydžio reikalavimą atsakovui, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos civilinio, CPK nuostatas bei nesivadovaujant aktualiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8.2. Ieškinys atsakovui pareikštas Šiaulių apygardos teismo 2022-04-10 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-300/2022 pagrindu, ieškovui ją įvykdžius – sumokėjus nukentėjusiesiems iš ieškovo priteistas sumas. Baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas ženkliai sumažino apylinkės teismo priteistas sumas, atsižvelgęs į žuvusiojo V. Š. veiksmus (įskaitant privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės perleidimą ją valdyti atsakovui), lėmusius V. Š. didelį neatsargumą, ir įvertinęs jų įtaką padarytos žalos dydžiui. Baudžiamojoje byloje nustatytas žalos dydis yra laikytinas prejudiciniu faktu šiai bylai.
8.3. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį eismo įvykį sukėlusios, išregistruotos, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininkui, net jei „savininkas, žinodamas, kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, perleido jį valdyti atsakovui“. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL FRONTERA B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota, ieškovas turi teisę ieškinį pareikšti (reikalauti grąžinti visą dėl padarytos žalos išmokėtą sumą) tik išregistruotą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę OPEL FRONTERA B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusiam ir eismo įvykį sukėlusiam (t. .y., atsakingam už žalos padarymą) asmeniui – atsakovui (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
8.4. Net jei ieškovas turėtų teisinį pagrindą reikšti ieškinį ir eismo įvykį sukėlusios, išregistruotos ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustos transporto priemonės savininkui, tai eismo įvykio kaltininko ir savininko atsakomybė būtų solidari. Taigi ieškovas turėtų teisę reikšti ieškinį dėl visos žalos priteisimo tiek abiem skolininkams – kaltininkui ir savininkui, tiek vienam – bet kuriam iš jų.
8.5. Atsakovo ir transporto priemonės savininko (jam žuvus - jo turto paveldėtojų) tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi ieškovui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui, ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės TPVCAPDĮ pagrindu. Tik grąžinęs ieškovui jo išmokėtą sumą, atsakovas ir neapdraustos transporto priemonės savininko paveldėtojai galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. P. prašė jo netenkinti ir nurodė sekančius argumentus:
9.1. Civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ne V. Š. kaltės ir veiksmų įtaka baudžiamojoje byloje nustatytam žalos dydžiui, o V. Š. pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala, pažeidimo įtaka ieškovo, išmokėjusio žalos nukentėjusiesiems sumą, teisės reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui pastarojo nukentėjusiesiems sumokėtas išmokas, įgyvendinimo apimčiai (pagrįstumui).
9.2. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas šiuo atveju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininkui ieškinio negalėjo reikšti dėl to, kad savininkas žuvo eismo įvykio metu, o tai, kad transporto priemonė, kuria sukeltas eismo įvykis, buvo išregistruota, neturi jokio ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. atsakovo atsakomybe, nes už tai, kad eisme dalyvautų tik apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonė, buvo atsakingas žuvusysis.
9.3. Šiuo atveju asmens, atsakingo už eismo įvykį (atsakovo), bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę (šiuo atveju – žuvusiojo), valdant atitinkamą transporto priemonę, solidariosios atsakomybės įgyvendinimas (ir su tuo susijusios pareigos atlyginti regreso tvarka pareikštą Ieškovo reikalavimas būtų įmanomas ir juridiškai pagrįstas) tik tokiu atveju, jeigu asmuo, neįvykdęs pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę, nebūtų žuvęs, tačiau asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę, žūtis yra reikšminga tuo, kad nukentėjusiesiems atsakingais asmenimis yra laikytinas Atsakovas ir Ieškovas, kuris šiuo atveju dėl neįvykdytos žuvusiojo pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę ir dėl pareigos atlyginti nukentėjusiesiems žalą pagrįstai prilygintinas civilinės atsakomybės draudikui.
Šalies argumentai
10. Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nustačius, jog neatsargios atsakovo kaltės įvykusio įvykio metu atsakovas vairavo ne dėl jo kaltės neapdraustą transporto priemonę, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju draudiko (šiuo atveju – ieškovo), sumokėjusio draudimo išmoką, reikalavimas, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.
10.2. Asmens, atsakingo už eismo įvykį (atsakovo), bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę (šiuo atveju – žuvusiojo), valdant atitinkamą transporto priemonę, solidariosios atsakomybės įgyvendinimas (ir su tuo susijusios pareigos atlyginti regreso tvarka pareikštą ieškovo reikalavimas būtų įmanomas ir juridiškai pagrįstas) tik tokiu atveju, jeigu asmuo, neįvykdęs pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę, nebūtų žuvęs.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, ir teigia, kad šios nutarties išaiškinimai aktualūs šioje byloje, nes akcentuojama, kad pareigos atlyginti padarytą žalą subjektas yra ne žalą padaręs asmuo, o draudikas, antra, žalą padaręs asmuo (šiuo atveju – atsakovas) turi pareigą atlyginti tik tą žalos dalį, kuri viršytų TPVCAPD įstatyme (kadangi šiuo atveju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutarties žuvusysis nebuvo sudaręs) nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas.
10.4. Nei ieškiniu reikalauta suma, nei teismo sprendimu nukentėjusiesiems asmenims ieškovo atlyginta žalos suma neviršija TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų dydžio, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pripažinti, kad Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Ieškovo naudai iš Atsakovo priteistina pusė reikalaujamos sumos, t. y. 15050 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai ir reikalavimai yra analogiški bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo pateiktiems prieštaravimams ir reikalavimams, dėl kurių ieškovas jau yra itin išsamiai pasisakęs savo procesiniuose dokumentuose – 2023 m. kovo 22 d. rašte bei ieškovo apeliaciniame skunde ir pateikęs turimus įrodymus. 2023 m. kovo 22 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė:
11.1. Biuras nelaikytinas draudiku, t. y. neatlieka draudikui priskirtų funkcijų. TPVCAPDĮ 22 straipsnis reglamentuoja draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą, o 23 straipsnis – Biuro sumokėtų išmokų grąžinimą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovo pateikti atsikirtimai dėl atsakovo atsakomybės prieš ieškovą nepagrįsti.
11.2. Kadangi aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL FRONTERA B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota, ieškinys gali būti pareikštas tik išregistruotą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę vairavusiam ir eismo įvykį sukėlusiam asmeniui – atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. P., Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje baudžiamoje byloje Nr. 1-968-1138/2021, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą trejiems metams, laiduotoja paskiriant V. P. ir baudžiamoji byla nutraukta. Minėtu nuosprendžiu bylos civiliniams ieškovams buvo priteista neturtinė žala, kuri Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 1A-34-300/2022, pakeitusia minėtą nuosprendį, buvo sumažinta ir nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams V. Š. ir G. Š. iš bylos civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistas kiekvienam neturtinės žalos atlyginimas po 10000 Eur, G. Š. ir M. S. po 3000 Eur ir V. Š. – 4100 Eur.
14. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje baudžiamoje byloje Nr. 1-968-1138/2021, matyti, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog G. P. 2020 m. gruodžio 5 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas V. Š. priklausantį visureigį automobilį „O. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedraustą privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo transporto priemonės savininkas V. Š.. Ieškovas, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 1A-34-300/2022, nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams išmokėjo 31100 Eur neturtinės žalos ir su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, kad šis jam žalą gražintų regreso tvarka, tačiau atsakovas žalos negrąžino.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
15. Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su ieškovo teise reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, nes būtent žuvusysis (transporto priemonės savininkas) buvo atsakingas už eisme dalyvaujančios transporto priemonės apdraudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o solidari atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tokios pareigos neįvykdęs asmuo nebūtų žuvęs. Teigiama, kad ieškovas pagrįstai prilygintas draudikui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste - TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 19 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas – asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 punktas). Tai reiškia, kad Biuras veikia ne kaip draudimo įmonė, o kaip subjektas, kuriam įstatymu priskirta speciali kompetencija, užtikrinanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą, kuri apima ir pareigą atitinkamais įstatymo nustatytais atvejais kompensuoti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą.
18. Nors atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje nutartyje, be kitų klausimų, buvo sprendžiami eismo įvykio kaltininko atsakomybės nukentėjusio asmens draudikui, reiškiančiam subrogacinį reikalavimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Draudikas minimoje byloje buvo Estijos draudimo bendrovė „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, kuri reiškė reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka reiškia ne draudikas, o nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje, tad apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina. Sutiktina su ieškove, kad Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 yra įsteigta organizacija, vienija draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka, tad draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).
19. Atmestini ir apelianto argumentai, kad žuvus asmeniui, kuris turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas apskritai praranda teisę reikšti reikalavimą atsakovui. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta biuro (šiuo atveju - ieškovo) teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ši įstatymo nuostata ieškovui numato teisę reikšti reikalavimą tiek atsakovui, tiek asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį (nagrinėjamu atveju šis asmuo eismo įvykio metu žuvo). Aplinkybė, kad asmuo, atsakingas už pareigą sudaryti draudimo sutartį, eismo įvykio metu žuvo, neeliminuoja atsakovo atsakomybės, nes jis vairavo transporto priemonę ir laikytinas už žalos padarymą atsakingu asmeniu.
20. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL FRONTERA B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota, todėl ieškinys visa išmokėta žalos atlyginimo suma gali būti pareikštas išregistruotą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę vairavusiam ir eismo įvykį sukėlusiam asmeniui – atsakovui.
22. Nors esant išregistruotai transporto priemonei, pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio nuostatas ir neatsiranda pareiga sudaryti draudimo sutartį, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas naudoti tokią transporto priemonę bei draudimas leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tad tokiu atveju, jei transporto priemonės savininkas nebūtų žuvęs eismo įvykio metu, ieškovas turėtų pagrindą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją. Tokia įstatymo nuostata nenustatyta dalinė atsakomybė, nes tokios atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, konstatavo, kad dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006).
23. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Nedraustos transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Tokiu atveju atsakovo G. P., kaip atsakingo už žalą asmens, ir eismo įvykio metu žuvusio V. Š., kaip transporto priemonės savininko, pažeidusio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, solidarioji atsakomybė atsirastų iš TPVCAPDĮ nuostatų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žalą padariusio asmens ir transporto priemonės savininko atsakomybė vertintina kaip solidari.
24. Kaip teisingai nurodė ieškovas, esant solidariai atsakomybei, ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai (šiuo atveju kaltininkas ir transporto priemonės savininkas) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nustačius, kad atsakovas už padarytą žalą atsakytų solidariai su asmeniu, atsakingu už transporto priemonės draudimo sutarties sudarymą, tačiau šiam asmeniui žuvus eismo įvykio metu, konstatuotina, kad ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą būtent atsakovui, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
25. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo G. P. ieškovo naudai priteistina pusė reikalaujamos sumos – 15050 Eur, atsižvelgiant ir į žuvusiojo V. Š. solidariąją atsakomybę.
26. Pažymėtina, kad ieškinys atsakovui pareikštas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-300/2022 pagrindu. Šia nutartimi pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo apeliacinį skundą apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendis, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos sumažintos. Šios sumos sumažintos apeliaciniam teismui būtent įvertinus aplinkybes, kad žuvusysis transporto priemonės savininkas V. Š. ne tik pats vairavo techniškai netvarkingą automobilį, bet ir davė jį vairuoti kitam asmeniui, kuris nebuvo blaivus, be to, niekada anksčiau šio automobilio nebuvo vairavęs ir važiavęs miško keliais, šie keliai iki įvykio jam nebuvo žinomi. Apeliacinės instancijos teismas tai vertino kaip didelį žuvusiojo neatsargumą ir pagrindą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 10 d. nutarties 17 pastraipa).
27. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės, kaip antai fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-378/2016, kt.).
28. Tai reiškia, kad aukščiau aptariamoje baudžiamojoje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis, kurį ieškovas atlygino civiliniams ieškovams, laikytinas prejudiciniu faktu šiai bylai ir iš naujo neįrodinėtinas. Todėl pakartotinis neturtinės žalos dydžio įvertinimas atsižvelgiant į žuvusiojo V. Š. veiksmus šiuo atveju negalimas, nes tai buvo įvertina ir neturtinės žalos dydis buvo nustatytas baudžiamojoje byloje.
29. Kaip jau minėta aukščiau, CK 6.6 straipsnio nuostatos numato ieškovo teisę reikšti reikalavimą bet kuriam iš solidariųjų skolininkų atskirai arba jiems kartu. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę visos apimties reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti tik atsakovui, net ir tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu nebūtų žuvęs ir būtų laikytinas solidariuoju skolininku. Remiantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad solidariosios atsakomybės egzistavimas su eismo įvykio metu žuvusiu asmeniu, savaime negali būti pagrindu ieškovui (kreditoriui) priteisti tik pusę reikalaujamos žalos atlyginimo, nes tokią prievolę kreditoriui, esant solidariai prievolei, turi pareigą įvykdyti bet kuris iš solidariųjų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
30. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nustatęs prievolės solidariąją prigimtį, tačiau netinkamai vertinęs solidariosios atsakomybės nuostatas, nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinas sumas, yra pagrindas skundžiamą sprendimą keisti.
Dėl bylos baigties
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, netinkamai sprendė klausimą dėl ieškovo reikalavimo atsakovui, todėl yra pagrindas šią teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiant 30100 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Ieškinį patenkinus visiškai, kinta ir pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas už ieškinio pateikimą teismui sumokėjo 677,00 Eur žyminio mokesčio, tad šios išlaidos taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 339 Eur žyminio mokesčio išlaidas, tad, ieškovo apeliacinį skundą patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti:
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, ieškinį tenkinti visiškai;
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30100 Eur (trisdešimt tūkstančių vieną šimtą eurų) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 677 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, juridinio asmens kodas 125709291.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 339,00 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus) ieškovui apeliacinės instancijose bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.