Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras arba Biuras) atstovo Teisės departamento teisininko T. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą trejiems metams, laiduotoja paskiriant jo motiną V. P., ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. P. uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 8 d.

Civilinės ieškovės V. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro V. Š. 17 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 000,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo G. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro G. Š. 17 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo G. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro G. Š. 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo M. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro M. S. 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

R. K. civilinis ieškinys kaltinamajam G. P. paliktas nenagrinėtas, jai ieškinį atsiėmus ir kaltinamajam neprieštaraujant ieškinio atsiėmimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.9. Pasak apelianto, teismas taip pat nepagrįstai priteisė civiliniams ieškovams (žuvusiojo broliams) G. Š. ir M. S. iš Biuro po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo broliams, teismas taip pat neįvertino paties žuvusiojo V. Š. didelio neatsargumo, be to, vertinant žuvusiojo broliams priteistų sumų dydžius, vadovaujantis teismų praktika, žuvusio asmens broliams (ar seserims) priteisiamos žymiai mažesnės sumos nei buvo priteista civiliniams ieškovams G. Š. ir M. S. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-262-303/2018).

2.10. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl šių priežasčių: 1) pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimą, nepagrįstai žalą priskyrė Biuro kompetencijai; 2) teismas, civiliniams ieškovams iš Biuro priteisdamas neturtines žalas, nevertino paties žuvusiojo didelio neatsargumo, taip pat nėra aiškus teismo nustatytos turtinės žalos apskaičiavimas.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras Linas Vitkus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. ir jo gynėjas advokatas Edgaras Dereškevičius prašė Draudikų biuro atstovo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo T. Ž. skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde G. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliami tik civilinių ieškinių priteisimo iš Draudikų biuro pagrįstumo ir civilinių ieškinių dydžių klausimai.

6. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

7. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

8. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

9. BPK 111 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo ar kaltinamojo veika padarytą žalą. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punkto nuostatas, Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pvz., kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2017).

10. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju žalos atlyginimas turėjo būti priteistas ne iš Draudikų biuro, o iš G. P., nes TPVCAPDĮ 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Biuras yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, savo noru pasinaudojusiems žalą padariusia transporto priemone, jeigu Biuras įrodo, kad jie žinojo, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta, o šiuo atveju automobilio savininkas V. Š. neabejotinai žinojo, kad automobilis ne tik neapdraustas, bet jam neatlikta ir techninė apžiūra, tai žinojo ir kiti „jo artimos aplinkos asmenys“. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmenys, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ne automobilio savininkas (V. Š.) – nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti žuvusiojo V. Š. tėvai ir broliai (1 t., b. l. 86, 100, 109, 119, 137, 152, 167, 182), kurie įvykio metu automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustu privalomuoju draudimu, nesinaudojo. Be to, nukentėjusioji V. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji nežino, ar jos žuvusio sūnaus V. Š. automobilis „Opel Frontera“ buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas. Kadangi sūnus automobilį laikė jų (savo tėvų) namų kieme, ji matydavo, kad sūnus pats automobilį tvarkė ir remontavo (1 t., b. l. 82–83). Nukentėjusysis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sūnui V. Š. nusipirkus automobilį „Opel Frontera“, jis pastarojo klausė, ar susitvarkė šio automobilio dokumentus, sūnus į šį klausimą atsakė, kad viskas tvarkoje, ir liepė nesikišti. Jis matydavo, kad sūnus pats remontavo automobilį (1 t., b. l. 105–106). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. Š. patvirtino, kad nusipirkęs automobilį sūnus jam sakė, jog viskas tvarkoje. Taip pat nurodė žinojęs, kad automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, žinojo, kad tokio automobilio vairuoti negalima (4 t., b. l. 27). Nukentėjusysis G. Š. teisiamajame posėdyje į jam pateiktą klausimą atsakė, kad jis žinojo, jog brolis įsigijo automobilį, tačiau juo niekada nevažiavo, nežinojo, kad automobilis neregistruotas, jam neatlikta techninė apžiūra (4 t., b. l. 28). Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių civilinio atsakovo atstovo teiginį, kad nukentėjusieji žinojo, jog V. Š. automobilis neapdraustas. Nors nukentėjusysis G. Š. teisiamajame posėdyje ir nurodė žinojęs, kad sūnaus V. Š. automobiliui neatlikta techninė apžiūra, tačiau jis nenurodė žinojęs, kad automobilis neapdraustas. Kartu akcentuotina ir tai, kad jeigu nukentėjusieji ir būtų žinoję, jog V. Š. priklausantis automobilis „Opel Frontera“ neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka, tai nebūtų pagrindas vadovaujantis TPVCAPDĮ 21 straipsnio 4 dalimi atleisti Draudikų biurą nuo išmokos mokėjimo nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, nes jie žalą padariusia transporto priemone nesinaudojo. Byloje nustatyta, kad V. Š. įvykio dieną pats važinėjo jam priklausančiu automobiliu „Opel Frontera“, o po to, kai pavartojo alkoholinių gėrimų, paprašė, kad automobilį vairuotų jo draugas G. P.. Būtent G. P. vairuojant automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustą privalomuoju draudimu, neįregistruotą nustatyta tvarka, su neatlikta technine apžiūra (1 t., b. l. 38–41; 2 t., b. l. 137) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio savininkas V. Š.. Įvertinus tai, kad G. P., vairuodamas V. Š. priklausantį automobilį, neapdraustą privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio savininkas V. Š., o nukentėjusieji, t. y. žuvusiojo V. Š. motina, tėvas ir broliai, įvykio metu automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustu privalomuoju draudimu, nesinaudojo, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju civiliniu atsakovu pagrįstai pripažintas ir nukentėjusiesiems padarytą žalą privalo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

11. Nukentėjusioji V. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro bei G. P. 25 000 Eur neturtinei žalai ir 7 200 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 82–83; 4 t., b. l. 12–14). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, be to, teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Prašydama priteisti 7 200 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusioji V. Š. nurodė, kad šią sumą sudaro: 1 100 Eur UAB „R. r.“ už laidojimo paslaugas (išskaičiavus 312 Eur laidojimo pašalpą), 300 Eur už duobės kasimą, 300 Eur bažnyčiai, 400 Eur už pirktas žvakes, gėles, kurą, važiuojant tvarkyti dokumentus, rūpinantis laidotuvėmis, 500 Eur už medinę tvorelę žuvimo vietoje, 100 Eur morgo darbuotojui, 2 500 Eur įmokėtas avansas už paminklą ir atliktus darbus, 2 000 Eur, sumokėti už paminklą ir paminklo statymo darbus (1 t., b. l. 82–83; 4 t., b. l. 12–14). Iš bylos duomenų matyti, kad įrodytos yra tik nukentėjusiosios patirtos išlaidos, susijusios su V. Š. laidojimu – PVM sąskaita faktūra, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad V. Š. už sūnaus laidojimo paslaugas sumokėjo 1 100 Eur (1 t., b. l. 98–99), taip pat išlaidos, susijusios su kapo sutvarkymu – pinigų priėmimo kvitai, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)ir serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už paminklą ir priedus pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. iš viso sumokėjo E. Š. įmonei 4 500 Eur (1 t., b. l. 97, 99; 4 t., b. l. 15). Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusioji V. Š. turėjo 5 600 Eur išlaidų. Įrodymų, kad ji patyrė ir kitas civiliame ieškinyje nurodytas išlaidas, nukentėjusioji V. Š. nepateikė, o jos pačios rašyto „raštelio“ (1 t., b. l. 99) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodymu nepripažįsta – ieškinys turi būti grindžiamas jį įrodančiais dokumentais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į UAB „R. r.“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, įtrauktos ir išlaidos už velionio paruošimą, aprengimą, gėlių puokštes, žvakes (1 t., b. l. 98). Kartu pažymėtina, kad jeigu nukentėjusioji ir patyrė 500 Eur išlaidas už medinės tvorelės sūnaus žuvimo vietoje pastatymą, šios išlaidos negali būti laikomos civilinio atsakovo atlygintinais nuostoliais, nes tai nėra būtinos laidojimo išlaidos. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. Š. patvirtino, jog G. P. atlygino jai 1 500 Eur „už laidotuves“ (4 t., b. l. 27), skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas V. Š. priteistą 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą sumažinant iki 4 100 Eur.

12. Nukentėjusysis G. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 000 Eur neturtinės ir 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 116–118). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. Š. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis G. Š. savo ieškinyje nurodė, kad jis patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, nes eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to jam padaryta 1 000 Eur turtinė žala. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jis nepageidauja, jog jam būtų grąžintas automobilis, mano, kad šis automobilis turėtų būti priduotas į metalo supirktuvę kaip metalo laužas (4 t., b. l. 27–28). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos G. Š. priteisimo, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog įrodymų dėl patirtos žalos G. Š. neteikė, bylos duomenimis žuvusiajam įsigyjant transporto priemonę ji buvo įvertinta 550 Eur, po eismo įvykio automobilis tapo bevertis, ir priteisė G. Š. 550 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas tenkinti nukentėjusiojo G. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Bylos duomenimis automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė žuvusiajam V. Š., šio automobilio vertė jį registruojant VĮ „Regitra“ buvo 550 Eur (1 t., b. l. 64, 67–68). Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu automobilis buvo stipriai apgadintas (1 t., b. l. 45–46, 53–54), kokia šio automobilio vertė po eismo įvykio, nenustatyta, pats nukentėjusysis G. Š. šį automobilį po įvykio vertina kaip metalo laužą. Be to, kaip teisingai pažymėta civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad žuvusiojo V. Š. tėvas yra automobilio „Opel Frontera“ paveldėtojas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nukentėjusiojo G. Š. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų, t. y. žuvusiojo V. Š. tėvų, V. Š. ir G. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jiems iš Draudikų biuro po 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje civilinius ieškinius pareiškė ir žuvusiojo V. Š. broliai G. Š. bei M. S.. Nukentėjusysis G. Š. prašė priteisti jam iš Draudikų biuro 30 000 Eur neturtinės žalos, padarytos G. P. nusikalstamais veiksmais (1 t., b. l. 150–151; 4 t., b. l. 39–40), o nukentėjusysis M. S. prašė priteisti jam iš Draudikų biuro arba G. P. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 180–181). Teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė G. Š. bei M. S. iš Draudikų biuro po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų V. Š. ir G. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgė į tai, kad juos su sūnumi siejo stiprus emocinis ryšys, dėl sūnaus netekties jie labai dvasiškai išgyveno, nes sūnus buvo dar labai jaunas, todėl tokia jo netikėta mirtis yra sunkiai suvokiama, jie prarado ryšį, kurio jau nebeįmanoma atkurti, blogai miega naktimis, nuo streso, liūdesio pablogėjo sveikata.

15. Nukentėjusiojo G. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies teismas tenkino atsižvelgęs į tai, kad įvykio metu žuvo G. Š. labai brangus žmogus – brolis, su kuriuo jis palaikė giminiškus ir artimus santykius, nuolat bendraudavo, po brolio netekties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, šoką ir stresą, iki šiol jį kankina nemiga, vartoja raminančius vaistus, jaučia nuolatinį nerimą ir baimę, jo psichologinė būsena yra labai bloga. Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas iš dalies tenkino įvertinęs tai, kad pastarasis užaugo kartu su broliu V. Š., tarp jų buvo geri santykiai, iki jo mirties juos siejo artimas ryšys, dėl brolio V. Š. netikėtos mirties jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sielvartą.

16. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistinų sumų dydžio, nurodė, jog atsižvelgia ir į tai, kad G. P. yra jauno amžiaus, turto neturi, dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, kad padarė neatsargų nusikaltimą, žuvusiojo prašymu vairuodamas pastarajam priklausantį automobilį, draugams ekstremaliai važinėjantis visureigiais, kartu leidžiant laisvalaikį, žuvusiajam nesegint saugos diržo, automobiliui esant nedraustam, neturinčiam galiojančios techninės apžiūros, įvertino ir tai, kad kaltininkas neteko artimo draugo, dalyvavo laidotuvėse, nors kaltu prisipažino ne iš karto, kas padidino nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus, privertė jausti neteisingumo jausmą, tačiau nukentėjusiųjų atsiprašė, pagal galimybes stengėsi atlyginti padarytą žalą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį žuvusiojo broliams, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tam tikrą laiko tarpą iki įvykio broliai gyveno skirtinguose miestuose.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekvestionuoja apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, ir neabejoja tuo, jog dėl V. Š. mirties nukentėjusieji patyrė neigiamas emocijas, didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad G. P. savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens, šiuo atveju, savo draugo, mirties ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad G. P. vairavo žuvusiajam priklausantį automobilį pastarojo prašymu, draugams ekstremaliai važinėjantis visureigiais, kartu leidžiant laisvalaikį, žuvusiajam nesegint saugos diržo, tačiau į šias aplinkybes pakankamai neatsižvelgė. Kaip teisingai pažymėta civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, teismas neįvertino paties žuvusiojo neatsargumo, t. y. to, kad jis, žinodamas, jog automobiliui neatlikta techninė apžiūra, jis neapdraustas įstatymų nustatyta tvarka, ne tik pats važinėjo šiuo automobiliu, nesistengė išlikti blaivus ir pats parvairuoti automobilį į namus, tačiau, kaip nurodė G. P. ir liudytojas J. P., iki įvykio važinėjant miško keliais V. Š. vairuojamu automobiliu, sustojimų metu visi, įskaitant V. Š., vartojo alkoholinius gėrimus (žuvusiojo lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 76–78)), o prieš įvykį V. Š. paprašė jam priklausantį automobilį vairuoti savo draugo G. P., kuris, kaip matyti iš jo parodymų, tuo metu buvo blaiviausias iš kitų automobiliais po miškus važinėjusių asmenų, tačiau nebuvo visiškai blaivus (jam nustatytas 0,35 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 21–22)), kaip nurodė G. P. ir kartu automobiliu važiavęs liudytojas J. P., nė vienas iš automobiliu „Opel Frontera“ važiavusių asmenų nesegėjo saugos diržo, V. Š. sakė, kad galės važiuoti žvyrkeliu, o po to – per pelkynus, nors, kaip nurodė G. P., jis šiais keliais niekada nebuvo važiavęs, jiems važiuojant per pelkes, užstrigo ir nebeveikė vairuotojo pusės valytuvas, visi langai buvo aptaškyti purvu ir pro juos nieko nesimatė, tačiau jie vis tiek važiavo šiuo automobiliu, kaip nurodė G. P., automobilis vertėsi ne tik dėl blogo matomumo, bet ir blogos stabdžių būklės. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. ne tik pats vairavo techniškai netvarkingą automobilį, bet ir davė jį vairuoti kitam asmeniui, kuris nebuvo visiškai blaivus, be to, niekada anksčiau šio automobilio nebuvo vairavęs ir važiavęs miško keliais, šie keliai iki įvykio jam nebuvo žinomi. Tai neabejotinai rodo didelį žuvusiojo neatsargumą, o pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2021, 2K-418-222/2016, 2K-110-699/2017, 2K-252-697/2020).

18. Esant visumai nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021), teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiojo tėvams (V. Š. ir G. Š.) yra po 10 000 Eur, o broliams (G. Š. ir M. S.) – po 3 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. Š. ir G. Š. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) kiekvienam;

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. Š. ir M. S. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) kiekvienam;

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Š. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 4 100 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto eurų);

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.