- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-97-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07791-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-696-452/2018 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui J. G. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas S. B. pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo gerbimą; 2) įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato lauko sienų pašalinti tris vaizdo stebėjimo kameras, pateiktoje vaizdo stebėjimo kamerų išdėstymo schemoje pažymėtas Nr. 1-3, 1-2 ir Nr. 3; 3) įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti turimus ieškovo asmeninius duomenis, t. y. namų valdos ir ieškovo atvaizdo įrašus ir fragmentų nuotraukas. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovas ant savo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato išorės sienų sumontavo vaizdo stebėjimo kameras, į kurių stebėjimo zoną patenka ir jo įvažiavimas į kiemą, dalis gyvenamojo namo, garažo vartai, stoginė, kiemo dalis. Į atsakovo stebėjimo zoną patenka ieškovo ir jo šeimos narių privati erdvė. Atsakovas neinformavo apie kamerų sumontavimą ir privačių duomenų rinkimą, sutikimo montuoti kameras ir stebėti ieškovų namų valdą, rinkti ir naudoti gautus duomenis jis nėra davęs. Vaizdo stebėjimo kamerų pagalba gautus įrašus atsakovas naudoja asmeniniais tikslais, pateikdamas juos kartu su skundais Velžio seniūnijai, teismams, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, televizijos laidai „Patriotai“. Tokiu būdu atsakovas pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad į kameromis filmuojamą vaizdą nepatenka ieškovui priklausanti namų valdos dalis, jokie duomenys apie privatų ieškovo gyvenimą nėra renkami. Todėl ieškovo teisė į privatų gyvenimą nėra pažeidžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino, kad S. B. pažeidė A. G. teisę į privatų gyvenimą. Įpareigojo atsakovą S. B. per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sienų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tris vaizdo stebėjimo kameras išdėstymo schemoje pažymėtas Nr. 1, 2, 3. Įpareigojo atsakovą per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti turimus ieškovo namų valdos ir jo atvaizdo įrašus, nuotraukas. Priteisė iš atsakovo 524 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai ir 11,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas pasisakė, kad teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.23 straipsnis.
6. Teismas nustatė, kad į atsakovo įrengtų kamerų filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ieškovo kiemas, įvažiavimas į kiemą, malkinė, garažo vartai, todėl ieškovas ir jo šeimos nariai neišvengiamai filmuojami.
7. Teismas vertino, kad ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovo vykdomo filmavimo – pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir ieškinį teismui. Atsakovas vykdo vaizdo stebėjimą tokiu būdu, kad ieškovas neišvengiamai yra filmuojamas prieš savo valią, todėl pripažintinas CK 2.23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ieškovo privataus gyvenimo pažeidimas. Atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Jo nurodomas stebėjimo tikslas (saugumas) yra deklaratyvus, nes byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog saugumo tikslais yra būtina stebėti įvažiavimą į kaimyno kiemą. Deklaratyvus ribojimas saugumo tikslais negali būti laikomas proporcingu konstitucinės teisės ribojimu.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pripažinęs teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, atsakovas įpareigotas per teismo nustatytą terminą ne tik pašalinti vaizdo stebėjimo kameras (pažymėtas Nr. 1, 2, 3, esančias ant jo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sienos), bet ir sunaikinti turimus ieškovo namų valdos, jo atvaizdo įrašus ir nuotraukas, kad tokiu būdu nebūtų viešinami duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Teigia, kad teismas neįvertino Konstitucijoje įtvirtintų vertybių nuosavybės apsaugos bei asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyros. Teismas paneigė atsakovo teisę į nuosavybę, nuosavybės apsaugą.
11. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177, 183, 185 straipsniai). Teismas nevertino IĮ „Namų sargas“ 2018-01-30 pažymos, atsakovo kamerų matymo lauko vaizdinės medžiagos, kuri yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo poziciją, jog sumontuotos analoginės vaizdo stebėjimo kameros skirtos tik atsakovo nuosavybės, turto apsaugai ir jokiu būdu nestebi ieškovo, jo šeimos narių, jų turto. Išsami atsakovo analoginių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo diapazono analizė teismo nebuvo atlikta.
12. Mano, kad IĮ „Namų sargas“ 2018-01-30 pažyma ir jos priedas Nr. 1 turi oficialaus rašytinio įrodymo įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šio dokumento duomenys nėra paneigti kitais įrodymais, todėl teismas turėjo vadovautis šiuo atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas ir jo šeimos nariai yra nuolat filmuojami. Teismas nenuosekliai, neišsamiai vertino vaizdo medžiagą, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Teigia, kad teismui pateiktos fotonuotraukos iš administracinių nusižengimų bylų medžiagos, yra padarytos iš filmuotos medžiagos atsakovo buitine kamera „Sony“, siekiant momentiškai fiksuoti ieškovo daromus administracinius nusižengimus. Nuolatinis ieškovo namų valdos, asmenų ir aplinkos stebėjimas vaizdo stebėjimo kameromis, kurios sumontuotos ant atsakovo privačios nuosavybės teise priklausančių pastatų sienų, nebuvo atliekamas ir nebuvo renkami vaizdo duomenys. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
14. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, paties ieškovo parengta kamerų išdėstymo ir vaizdo fiksavimo lauko schema, tačiau netikrino šių duomenų sąsajumo, leistinumo, patikimumą ir įrodomosios reikšmės. Ieškovo pateikti neįvertinti sąryšyje su atsakovo pateikta IĮ „Namų sargas“ 2018-01-30 pažyma bei jos priedu Nr. 1 kamerų matymo lauko vaizdo medžiaga.
15. Pažymi, kad ieškovas reiškia nepasitenkinimą atsakovo augintiniu, atliko veiksmus gąsdinančius ir keliančius stresą gyvūnui. Ieškovo veiksmai fiksuoti momentiškai buitine kamera ir gauti foto vaizdai pateikti institucijai tiriančiai galimai padarytus pažeidimus. Kas negali būti vertinama kaip nuolatinis ieškovo stebėjimas, filmavimas prieš jo valią.
16. Teigia, kad teismo sprendimo dalis dėl duomenų apie ieškovo namų valdos, ieškovo atvaizdo filmuotos medžiagos sunaikinimą yra nemotyvuota. Nėra aišku, kuo remiantis teismas nustatė, jog atsakovas kaupia duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas neįvertino Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, t. y. nuosavybės apsaugos bei asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą, pusiausvyros. Teismas pasisakė, kad apeliantas neįrodė, jog jo nurodytas kamerų įrengimo tikslas apsaugoti savo turtą yra proporcingas siekiui riboti mano teisę į privatų gyvenimą. Apeliantas neįrodė, kad jo turto apsaugai yra būtina įrengti vaizdo stebėjimo kameras, būtina stebėti įvažiavimą į ieškovo kiemą bei didesnę teritoriją nei atsakovui priklausanti namų valda.
19. Teigia, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus. IĮ „Namų sargas“ pažyma nėra išsami, nenurodyta ant kokių pastatų ir kurioje vietoje yra įrengtos šios vaizdo stebėjimo kameros, jos neįvardytos konkrečiais numeriais, todėl neaišku į kurios kameros matymo lauką patenka nuotraukoje pateikti vaizdai, kur ši kamera įrengta. Pažymi, kad atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti jo įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų bei įrašymo įrenginio išsamias technines charakteristikas. IĮ „Namų sargas“ pažymoje apie vaizdo kamerų technines charakteristikas, nurodytos vieno gamintojo ir modelio kameros techninė charakteristika, tuo tarpu apelianto namų valdoje yra įrengtos skirtingų gamintojų kameros.
20. Nurodo, kad apeliantas neginčijo ieškovo teismui pateiktoje vaizdo stebėjimo kamerų išdėstyto schemoje pažymėtų kamerų Nr. 1, 2, 3, vietų ir nepateikė jokių įrodymų, jog į šių kamerų stebėjimo zoną nepatenka ieškovui priklausanti aplinka. Be to, apeliantas pats ne kartą yra sakęs, nurodęs, kad institucijoms, televizijos laidai „Patriotai“ pateikti vaizdo įrašai bei fotonuotraukos padarytos vaizdo stebėjimo kameromis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tariamus ieškovo ir jo artimųjų pažeidimus fiksavo būtent buitinės vaizdo kameros pagalba.
21. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas neginčijo ir nepareiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl ieškovo teismui pateiktos vaizdo stebėjimo kamerų išdėstymo ir vaizdo fiksavimo lauko schemos. Atsakovas nurodo, kad televizijos laidai „Patriotai“ jis neteikė filmuotos medžiagos, kas akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniems paaiškinimams bei byloje esantiems įrodymams.
22. Prašo priimti naują įrodymą – ekrano fono lentelę su paaiškinimais. Šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nepriėmė. Šis įrodymas paneigia apelianto teiginį, kad rėmelio buvimas vaizdo įraše įrodo, kad jis padarytas būtent buitine vaizdo kamera.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą tretysis asmuo J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Nurodo, kad teismas nepaneigė atsakovo teisės į nuosavybę, nuosavybės apsaugą. Ieškovas įrodė, kad kameros stebėjimo lauko atžvilgiu dubliuoja viena kitą, stebi tą pačią teritoriją iš skirtingų vietų, tuo pačiu ir jos šeimos privačią valdą. Pašalinus tris teismo sprendime minimas kameras, atsakovas pilnavertę savo turto apsaugą gali pasiekti su likusiomis dviem kameromis.
25. Pažymi, kad atsakovo deklaruojama kamerų paskirtis - apsisaugoti nuo neteisėtų ieškovo veiksmų, nepagrista jokiais įrodymais. Ieškovo institucijoms, laidai „Patriotai“ pateiktuose videoįrašuose aiškiai matyti ieškovo ir jos privatus sklypas, pastatai, vartai, garažas, ji pati, ieškovas.
26. Teigia, jog atsakovas neįrodė, jog institucijoms, televizijos laidai pateiktas fotonuotraukas, videoįrašus filmavo buitine kamera. Atsakovas gynybinę poziciją dėl filmavimo ne stacionariomis, o buitine kamera pakeitė tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-07 nutarties priėmimo. Atsakovas turėjo visas galimybes pateikti priešingus įrodymus, kamerų technines charakteristikas, jų stebėjimo kampus ir taip įrodyti, kad taip išdėstytos kameros negali stebėti kaimyno privačios teritorijos. Tačiau to nepadarė.
27. Mano, kad apeliaciniame skunde minimas proporcingas ieškovo teisių gynimo būdas - atsakovo kamerų vaizdo lauko sureguliavimas - yra neįmanomas. Teisminės mediacijos metu atsakovas
neparodė jokios iniciatyvos ar geranoriškumo, sprendžiant susidariusią situaciją, į ieškovo siunčiamus elektroninius laiškus nereagavo, prašomos informacijos neteikė, efektyvaus būdo kaip tai pasiekti nepasiūlė. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimo taisyklės iš esmės neleidžia užtikrinti, kad asmuo nepiktnaudžiautu kamerų sukiojimu savo privačiame kieme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
29. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinį įrodymą – ekrano fono lentelę su paaiškinimais, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.
30. Byloje yra pateiktas televizijos laidos „Patriotai“ vaizdo įrašas, taigi ieškovo lentelėje pateikiami video kadrai yra šiame vaizdo įraše. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė ieškovo prašymą prijungti prie bylos šį įrodymą. Ieškovo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstumo. Todėl ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą priedą atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui iš esmės visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).
32. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovo S. B. apeliacinio skundo argumentų.
33. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu.
34. Šioje byloje iš ieškovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog bylos šalys yra kaimynai, jų santykiai konfliktiški. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 metais įsirengė vaizdo stebėjimo sistemą. Vaizdo stebėjimo sistemą sudaro penkios analoginės vaizdo stebėjimo kameros ir įrašymo įrenginys, kurie skirti stebėti vaizdą, esantį atsakovo valdoje. Kameros Nr. 1, Nr. 2 pritvirtintos prie atsakovo gyvenamojo namo sienų, kamera Nr. 3 – ant ūkinio pastato sienos. Dėl kamerų lokacijos vietos šalių ginčo nėra.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, vertinimu ir laiko nustatyta aplinkybe, kad į atsakovo įrengtų kamerų fiksuojamą/filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovui priklausanti privati teritorija, bet ir ieškovo privačios teritorijos dalis - ieškovo kiemo dalis, įvažiavimas į kiemą, malkinė, garažo vartai, o taip pat ir viešosios erdvės – gatvės dalis. Tai patvirtina administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. II-110-830/2017, A13-385-1026/2017 esančios atsakovo pateiktos fotonuotraukos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-06-29 raštas, Velžio seniūnijos skundo nagrinėjimo susirinkimo 2017-05-23 protokolas, fotonuotraukos, įrengtų kamerų fotografijos, liudytojo A. V. parodymai, be kita ko, ieškovo pateikta schema su pastatų ir videokamerų išdėstymu.
36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pateiktų duomenų netikrino sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir įrodomosios reikšmės aspektais.
37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, apeliaciniame skunde nurodomus pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus iš esmės aiškina nepakankamos įrodomosios reikšmės jo, jo atstovo paaiškinimams, pateiktai 2018-01-30 IĮ „Namų sargas“ pažymai suteikimu. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas.
39. Atsakovas aplinkybę, kad jo įsirengtos vaizdo kameros stebi (fiksuoja) išimtinai jo teritoriją įrodinėjo savo paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, 2018-01-30 IĮ „Namų sargas“ pažyma. IĮ „Namų sargas“ pažymoje užfiksuotas 2018-01-30 patikrinimo metu nustatytas kamerų matymo lauko vaizdas. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, ši pažyma nepatvirtina, kad jo įrengtos kameros Nr. 1, 2, 3 fiksuoja/filmuoja vaizdą tik jo teritorijoje, o ieškovo privati teritorija į kamerų fiksavimo/stebėjimo lauką nepatenka. Be kita ko, atsižvelgtina ir į fotonuotraukas, iš kurių matyti netapati kamerų padėtis iki bylos iškėlimo ir po bylos iškėlimo (CPK 185 straipsnis).
40. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto teiginius, kad teismui pateiktos fotonuotraukos iš administracinių nusižengimų bylų medžiagos, yra padarytos iš filmuotos medžiagos atsakovo buitine kamera „Sony“, siekiant momentiškai fiksuoti ieškovo daromus administracinius nusižengimus. Atsakovas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-06-29 rašte, Velžio seniūnijos skundo nagrinėjimo susirinkimo 2017-05-23 protokole nurodyta, kad atsakovas šioms institucijoms teikė 2015-08-23 vaizdo kamera fiksuotus įrašus, įrodinėdamas, jog ieškovas, jo uošvė M. D. S. erzina, gąsdina atsakovo šunį. Teismo vertinimu nėra logiška išvada, kad momentiškai užfiksavęs galimai jo, jo šuns atžvilgiu daromus pažeidimus, atsakovas į institucijas su prašymais/skundais kreiptųsi praėjus beveik dviejų metų laikotarpiui.
41. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
42. Nagrinėjamos bylos atveju vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Civilinio kodekso 2.23 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16, 19 straipsniai. Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnis). Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
43. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas - apsaugoti savo turtą, saugotis nuo jo atžvilgiu galimai daromų teisės pažeidimų, yra proporcingas siekiui riboti ieškovo privatų gyvenimą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, kad į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jam priklausanti namų valdos dalis, tačiau taip pat dalis ieškovo, trečiojo asmens gyvenamos privačios teritorijos dalis, namų valda nėra vieša vieta, darytina išvada, kad atsakovo vykdomas vaizdo stebėjimas, nors ir teisėtu tikslu, tačiau neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis skundžiamo sprendimo išvadas, kad šiuo atveju ieškovo pažeistos teisės gintinos įpareigojant atsakovą pašalinti vaizdo stebėjimo kameras, pažymėtas Nr. 1, 2, 3, nuo jo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sienos, bei įpareigojant sunaikinti turimus ieškovo namų valdos, jo atvaizdo įrašus ir nuotraukas.
44. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas vertino jo nurodomo kamerų įrengimo tikslo – turto apsaugos bei ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyrą. Teismas sprendė, jog atsakovo nurodomas stebėjimo tikslas (saugumas) yra deklaratyvus, nes byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog saugumo tikslais yra būtina stebėti įvažiavimą į kaimyno kiemą; atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Pažymėtina, jog atsakovas 2018-02-27 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie vaizdo kamerų modelį, tipą, charakteristikas, tačiau duomenų apie visas kameras, jų galimybes teismui nepateikė. Šalys dalyvavo teisminės mediacijos procese, taikaus ginčo sprendimo būdo nerado. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys konfliktuoja, atsakovas teikia skundus institucijoms dėl jo šuns gąsdinimo, erzinimo ir kt., tačiau ieškovo namų valdos nuolatinis/ilgalaikis stebėjimas stacionarių kamerų pagalba, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisingos ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, neužtikrina ieškovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be kita ko, byloje nepateikta įrodymų, kad to paties tikslo – turto apsaugos, nėra galima pasiekti mažiau ieškovo privataus gyvenimo gerbimą ribojančiomis priemonėmis.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas A. G. patyrė po 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateiktas 2018-10-19 pinigų priėmimo kvitas. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą tretysis asmuo J. G. nepateikė, todėl šios išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.