Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-110-830/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
II-110-830/2017
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00691-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Pareiškėjas
S. B.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-110-830/2017
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00691-2017-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8; 21.10.1; 21.10.4.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 24 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei,

dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos atstovui seniūnui A. V.,

nedalyvaujant pareiškėjui S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal S. B. pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. S. B. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su pranešimu dėl kaimynės, J. G., kuri 2017 m. birželio 23 d., apie 7-8 val. paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje be priežiūros lakstyti katiną ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 346 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, nors ANK 346 straipsnio 1 dalis ir numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kai be priežiūros paleidžiamas šuo, tačiau apie kačių vedžiojimo ypatumus įstatymas nutyli. Kadangi byloje nėra duomenų, kad katės vaikščiojimas be priežiūros trukdytų aplinkiniams gyventojams, taip pat nėra duomenų, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, pavojus niekam nebuvo kilęs, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio l dalį negali būti pradėta nesant nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio l dalies l punktas).

Nesutikdamas su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu S. B., Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė skundą ir jo patikslinimą, kuriuose nurodoma, kad J. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 23 d. apie 7-8 val., nesilaikydama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 43 punkto reikalavimų - gyvūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio - Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) gatvėje paleido laisvai be priežiūros lakstyti jai priklausantį katiną ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Skunde S. B. nurodo, kad su priimtu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nesutinka. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad katės vaikščiojimas be priežiūros trukdytu aplinkiniams gyventojams, taip pat nėra duomenų, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, pavojus niekam nebuvo kilęs, todėl teisena negali būti pradėta. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūnas jo pranešimo visiškai netyrė, neatliko jokių veiksmų, nevertino pateiktų įrodymų, taikė dvejopus standartus. Gyventojai laikydami gyvūnus privalo laikytis taisyklių ir už jų nesilaikymą yra traukiami atsakomybėn. Taisyklių nesilaikymas pats savaime jau yra pažeidimas ir jo padarymo niekaip neįtakoja tai kad buvo ar nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis. Viešosios rimties trikdymas yra kitas šių taisyklių punkto pažeidimas ir už veiksmus dėl kurių ji buvo sutrikdyta asmuo traukiamas atsakomybėn pagal kitą ANK straipsnį. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ yra bendro pobūdžio teisės aktas ir jis neskirsto laikomų gyvūnų į kates ir šunis. Tai yra bendros gyvūnų laikymo taisyklės, kurios yra taikomos bet kuriam laikomam gyvūnui. Taisyklėse nėra numatyta, kad viena taisyklė yra taikoma tik šunims ir negali būti taikoma katėms, o kita taisyklė tik katėms ir ji negali būti taikoma šunims. Taisyklėse yra išskiriami tik specialieji reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymui, bet ne atskirai katėms, šunims, šeškam ar kitokiems gyvūnams. Taisyklės numato kad užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Taisyklės numato, kad laikytojas (gyvūno savininkas) privalo užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir negali būti laikomi taip, kad galėtu pabėgti. Šis reikalavimas vienodai taikomas gyvūnams neskirstant ar tai yra šuo ar katė. Taisyklių 38 punktas numato, kad - Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomas gyvūnas, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi gyvūnai, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti, o 40 punktas - gyvūnas laikomas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Taisyklėse nėra nurodyta, kad šie reikalavimai taikomi tik išskirtinai kokios nors rūšies gyvūno laikymui, todėl jie yra taikomi visiems laikomiems gyvūnams (Gyvūnas bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 straipsnio 4 dalis). Tai, kad kaip seniūnas savo nutarime teigia, kad „apie kačių vedžiojimo ypatumus įstatymas nutyli“ negali būti pagrindas gyvūnų laikymo taisyklių normų netaikyti laikant kates. Seniūnas tirdamas jo pranešime nurodomus faktus visiškai neatliko jokių ANK numatytų veiksmų, kurie leistu patvirtinti arba paneigti faktą, kad buvo padarytas ar nepadarytas administracinis nusižengimas, pranešimo netyrė ir apsiribojo formaliais teiginiais, kad „apie kačių vedžiojimo ypatumus įstatymas nutyli“ ir kad „nėra duomenų, kad trukdytu“, nors jau vien tai kad jis kreipėsi su pranešimu parodo, kad šis seniūno nutarimo teiginys yra akivaizdžiai neteisingas, nes būtent dėl to ir buvo pateikiamas skundas. Remiantis išdėstytu Prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūno nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir grąžinti medžiagą papildomam tyrimui atlikti.

Teismo posėdyje S. B. nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir vadovautis 2017 m. rugsėjo 28 d. skunde bei 2017 m. spalio 30 d. patikslintame skunde išdėstytais motyvais ir paaiškinimais bei 2017 m. lapkričio 20 d. prašyme papildomai išdėstytais paaiškinimais ir motyvais, kurie iš esmės nesiskiria nuo skunduose pateiktų motyvų, tik ginčijamos fotografijų pateikimo aplinkybės. Prie bylos medžiagos pateiktos septynios spalvotos fotonuotraukos, kurios yra analogiškos byloje esančioms fotonuotraukoms (byloje pateiktos nespalvotos nuotraukos).

Atsiliepimas

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnija, atsiliepime į S. B. skundą, nurodo, kad S. B. skunde rašo, kad jis buvo pateiktas Velžio seniūnijai 2017 m. liepos 13 d., tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. S. B. pranešimą parašė 2017 m. birželio 28 d. ir jis buvo adresuotas ne tik Panevėžio rajono savivaldybei, bet ir policijai, kuri savo ruožtu bylą išnagrinėjo ir nusprendė nepradėti administracinės teisenos. Jų žiniomis policijos sprendimas yra apskųstas Panevėžio apylinkės teismui. Vien dėl to S. B. skundas atmestinas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnija, remiantis visa gauta informacija, įvertinus visus esančius įrodymus padarė išvadą, kad J. G. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje nėra pilnai įrodyta. Todėl su S. B. skundu nesutinka. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Vertinant įrodymus pasakytina, kad prie skundo pateiktos fotonuotraukos, neleidžia identifikuoti katino, ar jis iš tikrųjų priklauso J. G.. Fotonuotraukos yra padarytos iš filmuotos medžiagos, nufilmuotos ant S. B. namo esančiomis kameromis. Žodžiu paprašius S. B. pateikti vaizdo medžiagą, buvo pasakyta, kad tai padarys tik reikalui esant ir tik teismui reikalaujant. Taip pat skunde teismui S. B. rašo, kad tariamai J. G. katinas priteršė jam priklausančiame žemės sklype ir savininkė nesurinko paliktų teršalų. Tačiau pranešime, kuris buvo pateiktas Panevėžio rajono savivaldybės administracijai apie tai neužsimenama. Taigi šis teiginys nebuvo vertintas ir yra labai abejotinas, bei praktiškai neįrodytinas, nes katino tariamai priklausančio J. G. identifikuoti negali, priteršti galėjo bet kuris katinas lakstantis (duomenys neskelbtini). Griežtai atmeta S. B. teiginį, kad Velžio seniūnijos seniūnas neatliko jokių veiksmų numatytų ANK. Buvo įvertinti visi pateikti įrodymai ir priimtas objektyvus bei logiškas sprendimas. Pabrėžia, kad tai yra ne vienintelis skundas institucijose tarp kaimynų S. B. ir G. šeimos.

Teismo posėdyje Velžio seniūnijos seniūnas A. V. paaiškino, kad kartu su skundu buvo pateiktos fotonuotraukos iš vaizdo stebėjimo kamerų, kurios yra sumontuotos ant S. B. namo. Pateiktos nuotraukos buvo neryškios, iš jų buvo labai sunku identifikuoti ar ten J. G. katinas ar kažkieno kito, tuo labiau, kad kaimynai tarpusavyje bylinėjasi ir paprašius pateikti vaizdo įrašą kaip įrodymą, tai padaryti buvo atsisakyta, kadangi jų žiniomis Vyriausiame administraciniame teisme vyksta byla būtent dėl tų kamerų teisėtumo. Nežino tokios teisinės praktikos, kad būtų prievolė katinus visą laiką laikyti uždarytus voljere ir vedžioti su pavadėliu. Dėl gyvūnų nepalikimo be priežiūros mano, kad tokią nuostatą galima pritaikyti tokiam gyvūnui kaip šuniui, nes jis gali įkąsti, bet katinas pats savaime jokios žalos nedaro ir jeigu jis nėra pasiutęs, tai jis nei garsus skleidžia, nei trikdo rimtį ar panašiai, nesukelia kitų blogų pasekmių. Su skunde minima katino šeimininke J. G. jis bendravo. Tarp šių kaimynų dažnai kyla ginčų, iškelta daug bylų. Prašo S. B. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą, kadangi pagal nuotraukas negalima identifikuoti katino ir nėra konkretaus įpareigojimo katinus laikyti voljere ar panašiai.

S. B. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Kaip matyti iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas konkrečiais argumentais, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai. S. B. 2017 m. birželio 28 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijai pateiktame pranešime nurodoma, kad J. G. 2017 m. birželio 23 d. apie 7-8 val., nesilaikydama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 43 punkto reikalavimų - gyvūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio - Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) gatvėje paleido laisvai be priežiūros lakstyti jai priklausantį katiną ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje - Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Prie prašymo pateiktos 8 juodai baltos labai neryškios fotonuotraukos, keturios su prierašais - ,,J. G. atidaro kiemo vartus“, ,,Iš teritorijos į viešą vietą be priežiūros išeina J. G. priklausantis katinas“, ,,Viešoje vietoje be priežiūros vaikšto J. G. priklausantis katinas“, ,,Viešoje vietoje be priežiūros vaikšto J. G. priklausantis katinas“. Byloje pateiktos nespalvotos ir spalvotos nuotraukos yra neryškios, neinformatyvios ir iš jų negalima daryti kategoriškų išvadų dėl paties įvykio, iš nuotraukų nėra aišku koks tai gyvūnas, nėra aišku iš kur jis išeina, negalima daryti kategoriškos išvados dėl gyvūno priežiūros, kadangi nuotraukose fiksuotas nedidelis plotas.

Įvertinusi surinktus duomenis, Institucija priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir toks sprendimas, teismo vertinimu, yra pagrįstas. Akivaizdu, jog S. B. pareiškime nurodytos aplinkybės buvo tikrintos, seniūnas patvirtino, kad buvo bendrauta su pareiškime nurodyta J. G., į S. B. pateiktą informaciją reaguota, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su aplinkybių vertinimu, priimto nutarimo nedaro nepagrįstu ar neteisėtu. Be to, skunduose nurodomus ir cituojamus pažeistus Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ – 38, 40, 43 punktų reikalavimus S. B. interpretuoja ir aiškina savaip, kadangi šių punktų reikalavimai taikomi būtent šunų laikytojams, išskyrus 6.3 punktą, kuris taikomas bendrai gyvūnų laikytojams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nesant veikos pavojingumo, veika negali būti laikoma nusižengimu ANK prasme. ANK 591 straipsnio 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju Institucijos atstovas atliko tyrimą – tikslino informaciją ir tik po to priėmė sprendimą. Institucija nenustatė administracinio nusižengimo požymių. Su tokia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Teisme išklausius institucijos atstovo A. V. paaiškinimus, išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, jog iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad padarytas administracinis nusižengimas. Taigi šiuo atveju pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno A. V. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. B. skundo netenkinti ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūno A. V. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas