Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. ir jo atstovui pagal pavedimą advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), neoficialiai vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2024 m. spalio 9 d. apie 21⁴⁵ val. prie šiukšlių konteinerių, esančių prieš (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam A. T. kumščiu kelis kartus į kaklą, alkūnes, dešinį šoną; panaudojo Rytų kovos imtynių (dziudo) veiksmus ir pervertė nukentėjusįjį A. T. ant žemės ir spyrė jam. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. T. poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, intraodines kraujosruvas kaklo kairėje, odos nubrozdinimus dešiniame rieše, nugaroje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis T. K. nepripažino įvykdęs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad kai buvo sumuštas nukentėjusysis, jo įvykio vietoje nebuvo. Įvykio dieną A. (T.) nesutiko. (Įvykio dieną), neprisimena tikslios valandos, pas jį atėjo nekviestas ir neblaivus K. (S.). Tą dieną jis K. neskambino. Neprisimena, ar K. rašė žinutes, bet tą dieną neturėjo tikslo išgerti (alkoholio) ir išgėrė tik po pietų. K. atėjus, jis (kaltinamasis) virtuvėje gamino valgį. K. pasiūlė išgerti (alkoholio). Gurkšnodamas kaltinamasis pastebėjo, kad netrukus (namo) pareis draugė, todėl su K. pasiėmė alkoholį ir išėjo iki K. (namų) ir toliau gėrė K. sandėliuke.

Kaltinamasis neprisimena laiko, kada atėjo pas K., bet gali būti apie 18⁰⁰ val. Kol kaltinamasis su K. gėrė, draugė jo neieškojo.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja K. V. parodė, kad su T. yra pažįstami 1 metus 3 mėnesius, kartu gyvena 1 metus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Prieš tris savaites (iki teisiamojo posėdžio) su savo trimis vaikais persikėlė gyventi pas T. Anksčiau dažnai pasilikdavo pas T., nes jis turi 18 metų šunį ir jam dėl amžiaus reikia priežiūros. T. užsiima individualia veikla. Jis yra baldininkas. Būna atvejų, kai T. vėliau gauna plokštes ir reikia pabaigti montuoti baldus. Namų savininkai duoda raktus, todėl jis dirba iki vidurnakčio, kad baigtų vykdyti užsakymą. T. dažnai užsibūna darbe, jeigu yra daugiau užsakymų. Įprasta, kad jis grįžta namo vėlai.

Liudytoja K. V. yra mačiusi kaimyną A. (turėtų būti A.), bet nei T., nei ji su juo nebendrauja. Anksčiau T. bendravo su A., bet kai A. sutuoktinė jį paliko ir trumpam „susidėjo“ (tapo pora) su T., jų (A. ir T.) santykiai nutrūko. Tarp A. ir T. konfliktų nebuvo. Žino, kad A. rašė T. grasinančias žinutes, pvz., „aš su tavimi susidorosiu“. A. visaip „koliojo“ (koneveikė), vos ne: „Aš tave pasodinsiu.“ T. jai pasakojo ir rodė A. jam rašytas žinutes, taip pat A. išvadino jį „pedofilu“. Tos žinutės buvo (siųstos), kai T. buvo (draugavo) su E. Identifikavo, kad tai (rašo) A., nes tik jis žinojo, kad T. buvo su E. Vėliau A. su sutuoktine susitaikė. Liudytoja K. V. mano, kad nuo to laiko A. pyksta ant T.

Įvykio dieną, t. y. (2024 m.) spalio 9 d., liudytoja K. V. matė T. paskutinį kartą ryte, prieš išeidama į darbą. Grįžusi apie 18⁰⁰ val., T. bute nerado. Apie 21⁰⁰-21³⁰ val. ji išvedė į lauką pavedžioti labradorų veislės šunį. Pasivaikščiojusi pamatė kaimyną A. (T.), einantį su šuniu. Iš balso ir išvaizdos atpažino, kad tai yra A. Neprisimena, kaip jis buvo apsirengęs. Mano, kad jis buvo su darbiniais rūbais, vilkėjo kažką tamsaus. Įvykio metu buvo tamsoka. A. buvo su maike (marškinėliais) ir megztiniu. Nuo jo (A.) sklido stiprus (alkoholio) kvapas, jis svirduliavo.

Prie A. stovėjo kažkoks vyras. To vyro anksčiau nebuvo mačiusi. Jis stambus, su barzda, apie 30-33 metų. Abu vyrai buvo neblaivūs ir konfliktavo. Girdėjo pokalbio nuotrupas: „mašina“, „pinigai“. Nors buvo prietema, bet nuo gatvės švietė šviesa ir liudytoja K. V. matė, kaip nepažįstamas vyras trenkė A. Ji bandė padėti, bet A. ją iškoneveikė. A. pagalbos atsisakė, be to, jam nieko rimto nenutiko. Jos ir A. šunys susipešė, nes jos šuo nelabai sutaria su kitais. Taigi ji su šunimi grįžo namo. A. su nepažįstamu vyru ėjo paskui ją ir konfliktavo. Niekas kitas įvykio nematė. Nežino, kaip baigėsi situacija.

Grįžusi su šunimi namo, liudytoja K. V. užmigdė jauniausią (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Po kurio laiko ruošėsi miegoti ir išėjo į balkoną parūkyti. Jų balkonas yra (duomenys neskelbtini) aukšte ir aukštai (nuo žemės). Prie savo laiptinės pamatė kaimyną A. su policijos pareigūnais. A. rodė į jos ir T. (K.) langus bei nurodė (laiptinės) durų kodą. Liudytoja K. V. suprato, kad kažkas vyksta. Pareigūnai paskambino į duris ir klausė, kur yra T. Ji atsakė, kad jis dirba objekte ir turi jį baigti, nes T. jai sakė, jog važiuoja užbaigti objektą lyg į nuosavą namą. Pareigūnai apžiūrėjo butą ir ieškojo T. Liudytoja K. V. klausė, kodėl pareigūnai jo ieško, bet šie nenurodė. Kadangi prieš tai liudytoja K. V. matė, kaip A. rodė į jų butą, todėl pagalvojo, jog pareigūnai ieško T. dėl jo (nukentėjusiojo). Nepaisant to, ji policijos pareigūnams nenurodė, (kad matė) kas atsitiko kaimynui. (Pareigūnams išvykus), ji bandė skambinti T., bet jo telefonas buvo išjungtas.

T. namo grįžo paryčiais, kai liudytoja T. V. miegojo. Prabudusi jautė nuo T. sklindantį alkoholio kvapą. T. retai vartoja alkoholį, nes ji draudžia jam tai daryti. Iki jų pažinties T. dažniau išgėrinėjo. Liudytoja K. V. pasakė T., kad jo (vakar) ieškojo policija.

Netrukus T. paskambino iš policijos ir paprašė atvykti (į komisariatą). Vėliau paaiškėjo, kad T. (įvykio vakarą) gėrė su draugu K. (o ne dirbo objekte). Ji pažįsta K., nes jis T. padeda, kai reikia sunešti baldus, plokštes ir surinkti (baldus). Liudytojos K. V. teigimu, T. žinojo, kad ji iš darbo grįš apie 18⁰⁰ val. ir ras (geriančius alkoholį), todėl suprato, kad abu išėjo pas K. į „sklepą“ ar sandėliuką (toliau gerti alkoholį). K. gyvena (duomenys neskelbtini), netoli PC „(duomenys neskelbtini)“. Ji matė (T.) K. rašytą žinutę. Negali pasakyti, (ar K.) rašė (T.) kažką apie gėrimą tą dieną ar kitą dieną. Ji niekam šios žinutės nerodė ir žinutės nebuvo užfiksuota (išsaugota).

Liudytojos K. V. manymu, A. iš pykčio bei pavydo pasakė, kad (įvykio metu) jį sumušė T. ir ji buvo šalia. Turbūt A. apsipažino. Kitame name yra panašių moterų (kaip ji) ir šunų, taip pat kaimynystėje yra ne vienas asmuo, panašus pagal kūno sudėjimą į T. A. apibūdina kaip konfliktišką ir labai piktybišką. Kiekvieną vakarą mato, kaip A. išeina su alumi. Ne kartą jis apstojo jos ir kaimynų vaikus, iškeikė. T. nelinkęs smurtauti ir nesportuoja. Kai T. buvo 12-13 metų, jis pusę metų lankė dziudo, vėliau užsiėmė dviračių sportu. T. jau ilgą laiką išvis nevartoja alkoholio ir nori sukurti su ja šeimą, susilaukti bendro vaiko, planuoja susituokti.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. J. parodė, kad dėl didelio įvykių skaičiaus tikslios įvykio datos ir detalesnių įvykio aplinkybių neprisimena. Tuo metu dirbo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju. Mano, kad įvykio metu dirbo su kolege vyriausiąja patrule Ž. Ž.. Prisimena, kad įvykis buvo praeitų metų (2024 m.) žvarbų rudens vakarą. Gavo pranešimą apie sumuštą asmenį. Neprisimena, per kiek laiko nuvyko į įvykio vietą. Atvykę į įvykio vietą, su pranešėju susitiko prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini). Pranešėjas buvo neblaivus, neblaivumą nustatė alkoholio matuokliu. Tačiau pranešėjas suvokė, ką pasakojo. Jis nebuvo tiek neblaivus, kad nesuprastų situacijos. Pranešėjas nurodė, jog jį sumušė pažįstamas asmuo prie šiukšlių konteinerių. Smurtautojas permetė jį, nes yra buvęs sportininkas. Užpuoliką apibūdino kaip aukštą, stambaus kūno sudėjimo, nurodė vardą ir pavardę. Liudytojas K. J. suprato, kad konfliktas tarp asmenų kilo dėl sutuoktinės ar draugės. Įvykio vietoje matomumas buvo pakankamas. Nebuvo pernelyg tamsu. Liudytojas K. J. neprisimena, ar pranešėjas nurodė įvykio liudytojus. Vėliau pareigūnai lyg tikrino informaciją per policijos sistemą pagal nuotraukas. Pamena, kad pranešėjo rūbai buvo purvini. Neprisimena, ar pranešėjo rūbai buvo suplėšyti, taip pat ar matė sužalojimų (ant nukentėjusiojo). Tai turėtų būti pažymėta tarnybiniame pranešime. Smurtautojas iš įvykio vietos pasišalino, todėl pareigūnai nuvyko į jo gyvenamąją vietą. Smurtautojo draugė (ar sutuoktinė) teigė, kad ieškomo asmens namuose nėra, jis yra darbe. Tuo metu buvo apie 22⁰⁰ val. Apžiūrėję butą bei apvažiavę aplinkines gatves, pareigūnai smurtautojo nerado. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. S. parodė, kad T. yra jo draugas; iš matymo pažįsta nukentėjusįjį. Jis nuo T. namų gyvena gal per 5 km, padeda jam darbuose. T. ir A. kažkada buvo draugai ir tik dabar susipyko. Nežino, kodėl T. ir A. susipyko. T. nėra konfliktiškas žmogus ir visiems padeda.

Įvykio dieną, t. y. 2024 m. spalio 9 d., po pietų liudytojas K. S. netikėtai nuėjo pas T. į svečius pakviesti išgerti, nes tankiai (dažnai) kartu išgeria, taip pat dažnai abu susitinka darbo reikalais. T. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) aukšte. Prieš ateidamas, susiskambino su T., bet neturi įrodymų, kad skambino. T. žinutės nerašė, tik skambino. Vėliau atsakinėdamas į teisėjos klausimus liudytojas K. S. teigė, kad T. nepranešė, jog ateis į svečius. Pabuvo pas T. namuose 1-1,5 val., gėrė alų. Vėliau atsakinėdamas į klausimus liudytojas K. S. teigė, kad pas T. nebuvo (negėrė), nes grįžo jo draugė. Apie 16⁰⁰-17⁰⁰ val. abu nuėjo į jo (liudytojo K. S.) daugiabučio namo rūsį (sandėliuką) ir visą vakarą išgėrinėjo.

Paskui liudytojas K. S. patikslino, kad įvykio vakarą nematė T. draugės. T. nenorėjo, kad jo draugė matytų, kaip jie geria jų namuose, todėl ir išėjo į sandėliuką. Apie 22⁰⁰-23⁰⁰ val. T. nuėjo į garažą dar atnešti (alkoholio). T. garažas yra prie žiedo (duomenys neskelbtini) g., dabar – (duomenys neskelbtini). T. greitai parvažiavo, nes vyko su taksi. Abu toliau gėrė iki 4-5 val. ryto. Kol abu buvo sandėliuke, niekas neskambino ir neieškojo T., jis net nebuvo paėmęs telefono.

Kitą dieną, t. y. 2024 m. spalio 10 d., liudytojas K. S. susitiko su T. ir šis pasakojo, kad prieš jį parašytas pareiškimas, bei paprašė jo pabūti liudytoju. Jis turėjo patvirtinti, kad T. 2024 m. spalio 9 d. buvo su juo. Neprisimena, kada jį apklausinėjo tyrėja, bet (apklausos metu) buvo išgėręs ir pasakė ne tikslią išgertuvių datą.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. J. parodė, kad ji yra buvusi A. T. sutuoktinė, turi tris bendrus vaikus. Su A. T. išsituokė (duomenys neskelbtini), oficialiai su juo nebegyvena nuo 2023 m. gegužės, kai buvęs sutuoktinis smurtavo prieš jos nepilnametę dukrą. Apie metus jos ir A. santykiai yra konfliktiški. T. K. yra buvusio sutuoktinio kaimynas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) laiptinėje. Anksčiau su T. K. bendravo šeimomis. Išsiskyrusi su A., trumpai su T. K. buvo pora, santykiai iširo bendru sutarimu. A. T. pavydėjo, kai sužinojo, kad ji draugauja su T. K.. Šiuo metu su T. K. nebendrauja ir nagrinėjamo įvykio metu jie nebebuvo pora. Pasak liudytojos E. J., A. T. ir T. K. konfliktiški žmonės ir nuolat vaidijasi necenzūriniais žodžiais. Kiek žino, T. K. turėjo konfliktų ir su savo buvusia sutuoktine.

Liudytoja E. J. apie įvykį žino tik tiek, kiek pasakojo A. Ji konflikto nematė. A. jai pasakojo, kad su T. K. įvyko konfliktas prie konteinerių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). T. K. (negali tiksliai garantuoti) jį pastūmė, kilo muštynės. A. T. neaiškino, dėl ko kilo konfliktas. Ji žino, kad A. su šunimi ėjo į lauką, į pievas. Šalia kiemo yra pieva. Iš A. pasakojimo suprato, kad jie susitikę kieme susipyko: T. su savo drauge stovėjo balkone ir rūkė, A. T. vedė šunį. T. išbėgo iš namų ir tarp jų kažkas įvyko. Įvykio dieną (vakarą) Liudytoja E. J. buvo A. namuose su jų mažiausia dukra V. T.. (Pavedžiojęs šunį) A. grįžo purvinomis kelnėmis, purvina striuke, su nubrozdinimais ant rankų. Nematė A. rūbų, nes jis juos nusivilko ir sudėjo į skalbimo mašiną. Neprisimena, kokius rūbus jis dėvėjo. Mano, kad buvo su džinsais, striuke. Prieš išeidamas su šunimi, A. buvo išgėręs. Po konflikto A. jos akivaizdoje alkoholio nebevartojo. A. iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai jam pasakė rašyti pareiškimą, kai bus blaivus. A. žodžiais, jis įpūtė 1,70 promilių. Kitą dieną A. parašė pareiškimą. Liudytojos E. J. manymu, A. negalėjo sumaišyti T. K. su kitu asmeniu.

Nukentėjusysis A. T. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2024 m. spalio 10 d. protokole nurodė, kad 2024 m. spalio 9 d. apie 21⁴⁵ val. ties (duomenys neskelbtini), kaimynas T. K. trenkė jam kumščiu du kartus į jo kaklo sritį, į alkūnes bei vieną kartą kumščiu į šonkaulių sritį. Po to jis nukrito ant žemės. Gulinčiam T. K. du kartus spyrė į kojų sritis. Dėl to patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalbos atsisakė.

Apklausiamas A. T. paaiškino, kad kaimynas T. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Su T. K. anksčiau sutarė gerai, tačiau pastebėjo, kad šis vilioja ir rodo didelį dėmesį jo draugei, todėl bendravimas su juo nutrūko. Nuo to laiko jie stengiasi vienas kito nematyti, vengti.

2024 m. spalio 9 d. apie 21²⁰ val. A. T. išėjo pavedžioti šuns. Išėjęs iš laiptinės, pirmo aukšto balkone pamatė T. K.. T. K. pasakė: „Labas, kaip sekasi?“. T. K. dėl kažko labai supyko ant jo, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „gaidys“. Daugiau nieko nesuprato, ką T. K. pasakė, nes jo kalba buvo labai nerišli. A. T. su šunimi nuėjo tolyn nuo daugiabučio namo.

Apie 21⁴⁵ val. A. T. buvo gatvėje prie šiukšlių konteinerių adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė artėjantį T. K.. T. K. irgi vedžiojo savo šunį. T. K. priėjo prie jo ir šaukė: „Gaidy, ateik čia!“ Jis nesuprato, dėl ko T. K. buvo toks agresyvus. Matė, kaip šis artinasi. T. K., priėjęs prie jo, kažką kalbėjo, bet jis visiškai nesuprato ką. T. K. pradėjo muštis, t. y. kumščiu trenkė du kartus į kaklo sritį. A. T. bandė užsidengti rankomis veidą. T. K. po vieną kartą kumščiu trenkė į abiejų rankų alkūnes bei vieną kartą į šonkaulių sritį. A. T. nukrito ant žemės. Jam begulint, T. K. du kartus spyrė į jo kojas, blauzdos sritis. Fizinį skausmą vertina 7 balais iš 10. A. T. prieš T. K. jokių fizinių veiksmų nesiėmė, nes šio (T. K.) kūno sudėjimas atletiškas (dvigubai didesnis už A. T.). Mano, kad jei būtų priešinęsis, T. K. būtų jį dar labiau sumušęs.

A. T. atsistojo nuo žemės ir nuėjo nuo T. K., o šis nuėjo į kitą gatvės pusę. Praėjus 3 minutėms po įvykio, A. T. iškvietė policiją. Laukdamas policijos pareigūnų, greitai grįžo namo ir išgėrė apie 40 g brendžio. Taip pasielgė dėl to, kad labai stipriai susinervino dėl įvykio. Alkoholinių gėrimų prieš įvykį nevartojo, todėl puikiai pamena įvykio aplinkybes. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo ir jis neturi įvykio liudytojų. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. T. papasakojo įvykio aplinkybes bei atsisakė medikų apžiūros (pagalbos). Mano, kad T. K. įvykio metu buvo taip pat neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli. Žino, kad T. K. tampa agresyviu tik būdamas neblaivus. Nežino, kodėl T. K. su juo taip pasielgė (1 t., b. l. 9-12).

Asmens apžiūros 2024 m. spalio 10 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo A. T. kūno apžiūra. Ant kaklo kairėje matyti apie 2 cm dydžio nubrozdinimas, įbrėžimai. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 38-44).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas K. J. 2024 m. spalio 9 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl nusikaltimo asmeniui ROIK: (duomenys neskelbtini)“. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad 2024 m. spalio 9 d. 21⁵⁰ val. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie sumušimą. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko neblaivus (nustatyta 1,70 promilių) A. T.. Jis teigė, kad konflikto metu, jo manymu, neblaivus pažįstamas, su kuriuo netolimoje praeityje gerai sutardavo, T. K. sudavė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus ir sukėlė fizinį skausmą. T. K. pasišalino namo adresu (duomenys neskelbtini). Anot A. T., įvykio niekas nematė ir liudytojų nėra. Medikų pagalbos A. T. kategoriškai atsisakė.

Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė T. K. partnerė, su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos, K. V.. Moteris aiškino, kad T. K. namuose nėra, nes jis darbe. Namo T. K. nebuvo grįžęs ir nežino, kokiu adresu jis dirba. Apžiūrėję butą ir apvažiavę aplinkines gatves, T. K. nerado. Telefonu su juo susisiekti nepavyko. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Nustatyti liudytojų nepavyko (1 t., b. l. 46).

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. spalio 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 20-25).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 16 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta Šiaulių miesto kameros (duomenys neskelbtini) priešais (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įrengtos vaizdo kameros įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad vaizdo kamera fiksuoja dalį (duomenys neskelbtini) namo prieigas nuo gatvės pusės bei prie gatvės įrengtus požeminius konteinerius. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2024 m. spalio 9 d. nuo 21¹⁵ vai. iki 22⁰⁰ val.

21:41:32 val. nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iš neapšviestos teritorijos prie gatvės ateina vyras ir mergina. Mergina su pavadėliu vedasi tamsaus kailio šunį. Mergina vilki žemiau juosmens striukę ar paltą. Vyro viršutinio rūbo rankovės ir pečiai yra ryškios, gali būti salotinės, spalvos. Dėl atstumo ir tamsaus paros meto neįmanoma iš veido bruožų identifikuoti asmenų. Mergina vedžioja šunį, o vyras rūko, vaikštinėja šaligatviu ir nuolat žiūri link (duomenys neskelbtini) g.

21:43:58 val. vyras sparčiu žingsniu pradeda eiti link prie gatvės įrengtų požeminių konteinerių. Tuo pačiu metu nuo (duomenys neskelbtini) g. konteinerių link ateina vyras ir su pavadėliu vedasi šunį.

21:44:13 val. vyrai susitiko. Vilkintis rūbą ryškiomis rankovėmis vyras iš karto smūgiuoja su šunimi buvusiam vyrui į viršutinę kūno dalį, gali būti, kad į smakrą ar kaklą. Su šunimi buvęs vyras iškart po smūgio griūna ant žemės. Nesimato, ar nugriuvusiam vyrui spiriama, nes užstoja konteineris.

21:44:18 val. nugriuvęs vyras atsikelia. Prie vyrų prieina mergina su šunimi. Nugriuvusio vyro neįmanoma identifikuoti iš veido bruožų. Jis vilki trumpą striukę iki juosmens. Atsikėlęs vyras eina link (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Jam iš paskos eina jį mušęs vyras ir mergina su šunimi.

21:44:50 val. visi trys asmenys įeina į neapšviestą teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Matosi asmenų šešėliai, negalima įžvelgti, ar vyksta konfliktas tarp vyrų.

Vaizdo įraše daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra (1 t., b. l. 29-34).

Apžiūros 2025 m. sausio 17-21 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše Nr. PSS-20241009-215657UTC+0300 rodomas spalvotas vaizdas, yra garsas, filmuojama pareigūno kamera. Pareigūnas vairuoja automobilį. Yra tamsus paros metas. Šalia automobilyje keleivio vietoje sėdi pareigūnė. Pareigūnai išlipa iš automobilio, su kažkuo sveikinasi. Pareigūnas klausia, kas nutiko. Prie namo laiptinės stovi lieso sudėjimo vyras ir atsako: „Nieko. Išėjau šunį vedžiot. Ten va iš pirmo aukšto seni konfliktai. „Gaidžiu“ pavadinau. „Gaidžiu“. Vadint gali kaip nori.“ Pareigūnas sako: „Nu, negražiai.“ Vyras: „Nesvarbu.“ Pareigūnas: „Svarbu.“ Vyras: „Man svarbu, jum nesvarbu.“ Toliau jis parbėga. Skirtums jūsų ir aš, skirtums toks. Parbėg‘ er kojas, lupt iš kojų, lupt į galvą.“ Pareigūnas: „Kiek kartų sudavė?“ Vyras: „Nu, kokius penkis mažiausiai.“ Pareigūnas: „Kur, į kokias kūno vietas?“ Vyras rodo su dešine ranka pakaušyje ir sako: „Skauda čia (su ta pačia ranka rodo dešinės pusės krūtinės dalį ties apatiniais šonkauliais), čia (po to su ta pačia ranka rodo į apačią, gali būti, kad į koją), čia.“ Nu, atrodau va „gražiai“. Pareigūnas: „Ne, ne, viską supratau. Dabar žodinio konflikto metu jis smogė jums ne mažiau penkių kartų?“ Vyras: „Ne, žodinia konflikta nebebuva. Aš išėjau šunį pavedžiojau link griovio.“ Pareigūnas: „O jūs pažinojot?“ Vyras: „Oi, aš jį gerai žinau.“ Pareigūnas: „O prieš tai pykdavotės?“ Vyras: „Taip.“ Pareigūnas: Pykdavotės, ar ne? O tai dabar, kiek, kur sudavė pirmą kartą?“ Vyras: „Tiesiai į veidą.“ Pareigūnas: „Į veidą? Su kumščiu?“ Vyras: „Su kumščiu.“ Pareigūnas: „Toliau kur davė?“ Vyras: „Iš kojų per kojas, užlaužė rankas, jisai dziudoist‘s buvęs, jūsų sudėjima. Čia ne pirmas konfliktas. Aš jau pareiškimą rašiau parduotuvėj. Be žodžių stovėjau, net nemačiau, ka jis atėja.“ Pareigūnas: „Dabar sakykit, jūs neblaivus esat?“ Vyras: „Aš dabar? Taip.“ Pareigūnas: „Išgėręs, ar ne?“ Pareigūnė kviečia vyrą ateiti prie policijos automobilio. Pareigūnas: „Ar reikia medikų jum dabar? Gal gerai, kad atvažiuotų, apžiūrėtų jus?“ Vyras: „Ne, nereikia.“ Pareigūnas: „Tikrai? Atsisakot?“ Vyras: „Atsisakau.“ Pareigūnė: „Medikų atsisakot?“ Vyras: „Atsisakau. Ne, nereikia, nėra tokių traumų.“ Pareigūnas: „O jeigu bus?“ Vyras: „Nebus, nebus.“ Pareigūnė: „Iš policijos ko dabar norit?“ Vyras: Viską užfiksuot.“ Pareigūnė: „Pareiškimą rašysit ar ne?“ Vyras: „Būtinai, būtinai. Šiandieną aš suprantu, kad negalėsiu rašyt.“ Pareigūnas: „O žinot, kur gyvena, viską?“ Vyras: „Nežinau, ar jo 3 ar 4 but‘s.“ Pareigūnė prašo vyro pateikti dokumentą. Vyras nurodo, kad neturi, bet gali padiktuoti asmens kodą.

02:42 val. įrašo minutę matuojamas vyro neblaivumas, girdisi alkotesterio garsas. Vyras prisistato: „A. T..“ Pareigūnė: „Kelintų gimimo esat?“ Vyras: „(duomenys neskelbtini).“ Pareigūnė: „Kokiu adresu gyvenat?“ Vyras: „(duomenys neskelbtini). E-policijoj vieną pareiškimą rašiau parduotuvėj...“ Pareigūnė: „Jūsų telefono numeris?“ Vyras: „(duomenys neskelbtini).“ Pareigūnas: „1,70 (promilių).“ Vyras: „Tai čia, kad „stopkę“ išgėriau. 15 minučių ir bus 1 (promilė).“ Pareigūnas: „Tai gal iškviečiam medikus, ką?“ Vyras: „Ne, ne, ne.“ Pareigūnas: „Kategoriškai atsisakot, ar ne?“ Vyras: „Ir jisai dar turi bylą. Va, šalia kaimyną irgi sudaužęs būva.“ Pareigūnas prašo parodyti, kur gyvena jį sumušęs vyras. Vyras veda prie kitos laiptinės, ją praeina. Pareigūnas: „Man dabar tik vietą įvykio, kur čia viskas buvo?“ Vyras: aš perėjau per perėją. Pareigūnas: „Vienu žodžiu, mušė į įvairias kūno vietas ir kojomis, ir rankomis?“ Vyras: „Ir jis yra koks ten? Dziudo. Jis taip rankytę paim‘, per kojas taip duod‘, kad greitai griūni.“ Pareigūnas: „Nu, supratau, supratau.“ Vyras: „Tuo nueisim iki vietos, aš viską papasakosiu. Aš alaus tiktai atsigėriau pora skarbonkių.“ Pareigūnas: „O tai dėl ko tas konfliktas vyksta tarp jūsų?“ Vyras: „Būva labai gers bičas, prie stala vieną sėdėdavom.“ Pareigūnas: „Ai, kartu? Pažįstamas, kartu draugavot?“ Vyras: „Ir po to „biškį“ su žmona bandėm skirtis. Ir jisai bandė mano žmoną „paimt“. Tada prasidėja... bet tai jau yra metai-du atgal.“ Pareigūnas: „Vis tiek konfliktuojat?“

Pareigūnas ir vyras pokalbio metu eina tolyn nuo kiemo. Prieina prie perėjos ženklo. Vyras sako, kad nuo perėjos jis pareina, o vyras ateina ant jo (rodo dešinės rankos pirštu į priekį, į tą pusę, iš kurios jie atėjo). Vyras: „Aš greitu žingsniu link jo. Ir aš net nesitikėjau, kad jis, debilas tok?. Jūs ir aš. Ką aš jum‘ padarysiu?“ Pareigūnas: „Tai nereikia nieko daryt.“ Vyras veda namo.

Šalia šaligatvio yra didelis akmuo. Vyras rodo ranka vietą šalia to akmens ir sako: „Konkreti vieta. Aš einu va čia, o jis į tą dumblą mane guld‘“ Pareigūnas: „Va čia? (fotografuoja telefonu vietą).“ Vyras: „Jo, tris kartus mažiausiai. Mašina važiava. Jisai „biškį“ išsiganda.“ Pareigūnas: „Kas matė įvykį, žinot?“ Vyras: „Ne, nu kur tokioj tamsoj pamatysi? Mašina važiava ir nuvažiava.“ Pareigūnas: „Tai nieks nematė, ar ne?“ Vyras: „Dabar 100 % žiūr‘ per langą.“ Pareigūnas: „Gali būti. Ar jisai neblaivus, nežinot?“ Vyras: „Aš įtariu, kad jis agresyvus būn‘ neblaivus. Nežinau, negaliu pasakyt. Mašina važiava. Jis pasitraukė, o kai mašina pravažiava, dar kartą paguldė.“ Pareigūnas: „Maždaug ties tuo akmeniu būva?“ Pareigūnas: „Tai gal medikų reikia?“ Vyras: „Ne.“

Abu grįžta į kiemą. Pareigūnas: „Tai dabar pirmoj laiptinėj. Kuriam bute jis gali gyventi? Žinot jo vardą, pavardę?“ Vyras: „(duomenys neskelbtini) aukšte. T. K..“ Pareigūnas: „Kada gimęs, gal žinot?“ Vyras: „Ne.“ Pareigūnas: „Tiktai vardą, pavardę? O telefono numerį?“ Pareigūnas prieina prie pareigūnės, laukiančios prie automobilio, ir prašo užsirašyti vyrą sumušusio asmens vardą ir pavardę. Vyras aiškina, kur yra jį mušusio vyro butas. Vyras telefone ieško jo numerio. Pareigūnas sėda į automobilį ir važiuoja tiesiai. Įrašo trukmė 9 minutės 34 sekundės.

Vaizdo įraše Nr. PSS-20241009-220804UTC+0300 filmuojama toliau. Pareigūnas ir vyras stovi prie rudų durų ir bando jas atidaryti. Pareigūnas nurodo, kad vyras gali eiti. Šalia yra pareigūnė.

00:36 val. durys atsidaro. Pareigūnai įeina į laiptinę, lipa į (duomenys neskelbtini) aukštą, beldžia į (duomenys neskelbtini) duris (duomenys neskelbtini) pusėje. Vyras lieka lauke. Duris atidaro tamsių plaukų moteris. Pareigūnai pasisveikina. Pareigūnas: „Ar T. K. čia gyvena?“ Moteris: „Nėra.“ Pareigūnas: „Nėra namuose?“ Moteris: „Ne, jis dirb‘. Jis dar negrįžo.“ Pareigūnas: „Nebuvo grįžęs?“ Moteris: „Dieną būva.“ Girdisi triukšmas moteriai už nugaros. Pareigūnas: ‚Kas ten namuose?“ Moteris: „Galit eit, galit žiūrėt.“ Pareigūnas: „Viskas gerai. Sakot, kad... O dabar sakykit, jūsų vyras jisai?“ Moteris: „Sugyventinis.“ Pareigūnas: „Nu, gyvenat kartu, ar ne?“ Moteris: „Taip.“ Pareigūnas: „Tai galit man tada jo asmens duomenis?“ Moteris nueina į buto vidų. Pareigūnas: „O gal žinot, kur yra šiuo metu, nežinot?“ Moteris: „Jis dirba, kur konkrečiai dabar yra.“ Pareigūnas: „Tai gal, pone, nesupykit, užeisim mes?“ Moteris: „Užeikit.“ Pareigūnai įeina į butą. Pareigūnas eina į virtuvę, tualetą. Pareigūnas: „O kur dirba?“ Moteris: „Jis baldus dara. Tai kur an‘s dirb‘, aš nežinau, žinokit. Dabar tur‘ daug užsakymų. Nuosavam name dirb‘, nes baig‘ remontus darytis. Nor‘ greičiau atsikelt. Prašė kad pabaigtų greičiau.“ Pareigūnas: „Čia toli kažkur dirba?“ Moteris: „Kiek žinau, kažkur už Šiaulių. O kur tiksliai, nežinau. Aš tų jo objektų neseku.“ Pareigūnė: „Tai dabar jo namuose nebuva?“ Moteris: „O dėl ko gali būt? O dėl ko, galim sužinot, čia viskas yra?“ Pareigūnė: „Tuoj, paaiškinsim.“ Pareigūnas eina iki balkono, jį apžiūri. Balkone žmonių nėra. Balkonas stiklintas, vienas balkono langas atidarytas. Po to eina į miegamąjį, jame žmonių nėra. Moteris diktuoja telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė užsirašo numerį, klausia: „O jūs sugyventinė būsit, ar ne?“ Moteris: „Aha.“ Pareigūnė: „Sakykit vardą, pavardę savo?“ Moteris: „K. V..“ Pareigūnė: „Kelintų gimimo esat?“ Moteris: „(duomenys neskelbtini).“ Pareigūnė: „Gerai, jūsų telefono numeris? Neaišku, iki kelintos valandos dirba?“ Moteris: „Būna, grįžta 12 (val.), būna, grįžta 11 (val.), būna, 1 (val.). Sakė, šitą: „Aš noriu pabaigt. (duomenys neskelbtini).“ Pareigūnas: „Žodžiu turėjom pranešimą. Norim su juo pabendraut. Tai jeigu, nežinau, pareitų, tegu paskambina į policiją.“ Moteris: „Gerai. O gal galima sužinot, kas tas žmogus? Čia gal tasai...“ Pareigūnė: „Tokių duomenų mes nelabai galim.“ Moteris: „A., kaimyn‘s gal? Tikriausiai įtariu, nes jis čia pastoviai kabinėjas‘ prie visų.“ Pareigūnas: „Koks kaimynas yra neramus?“ Moteris: „Nu, vien‘s yra, jeigu prie vaika jis prikimb‘, prie manęs, pastoviai prikimb‘ parduotuvėj. Išeinu ar su šuniu – iškolioj‘ išbūn‘, o T. kekšė buvusi. Paksui, kai jis buvo su žmona išsiskyręs, T. su jo žmona buvo.“ Pareigūnas: „Klausykit, jeigu mes bandysim pabendraut su jūsų vyru, mums tik reikia pakalbėt, tai tegu paskambina, jeigu grįžtų šiąnakt, (duomenys neskelbtini). Iki 7 val. ryto gali skambint.“ Moteris įsiveda numerį. Pareigūnas: „Mums reikia tiktai pabendraut.“ Moteris: „Gerai. Kai grįš, pasakysiu.“ Pareigūnas: „Jei mes ta prasme susisieksim, nereikės skambint.“ Pareigūnai atsisveikina ir išeina. Įrašo trukmė 6 minutės 27 sekundės (1 t., b. l. 67-69).

Kitų objektų apžiūros 2025 m. vasario 17-19 d. protokole užfiksuotos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio T. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio liudytojui K. S.) išklotinės.

Protokole rašoma, kad paklausimo objektas (duomenys neskelbtini), data nuo 2024 m. spalio 9 d. 00:00:00 (val.) iki 2024 m. spalio 10 d. 23:59:59 (val.). Išklotinėje 150 eilučių.

51 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 20:05:11 (val.), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 9 d. 21:35:11 (val.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

53 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:15:49 (val.), 2024 m. spalio 9 d. 22:16:02 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:16:18 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:16:29 (val.).

2024 m. spalio 9 d. 22:16:41 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:17:39 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:18:51 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:19:16 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:20:14 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:20:23 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:24:16 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:24:29 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:25:17 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:26:23 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:32:37 (val.) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojamo liudytojos K. V.) siunčiamos žinutės.

68 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:34:54 (val.) jungtasi MOBILEDATA; jungimosi cele (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

69 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:34:56 (val.), 2024 m. spalio 9 d. 22:34:56 (val.) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiamos žinutės; jungimosi cele (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

73 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:37:01 (val.) jungtasi MOBILEDATA; celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

74 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:37:41 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:37:59 (val.) siunčia trumpąsias žinutes į telefono Nr. (duomenys neskelbtini); celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini) .

79 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:38:21 (val.) skambina į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis trunka 152 sekundes; jungimosi cele (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

81 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:41:01 (val.) jungtasi MOBILEDATA; (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

82 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:41:03 (val.); skambina į telefono Nr. (duomenys neskelbtini); pokalbis trunka 402 sekundes; (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

83-84 eilutės: 2024 m. spalio 9 d. 22:44:02 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:44:05 (val.); siunčiama žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

85 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:47:54 (val.); jungtasi MOBILEDATA; celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

86 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:47:55 (val.); skambina į telefono Nr. (duomenys neskelbtini); pokalbis trunka 28 sekundes; celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

88 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:50:15 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 22:50:18 (val.).

90 eilutė 2024 m. spalio 9 d. 22:50:24 (val.).

92 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:50:27 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 23:06:54 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 23:06:56 (val.); 2024 m. spalio 9 d. 23:06:56 (val.); 2024 m. spalio 10 d. 01:18:31 (val.); 2024 m. spalio 10 d. 01:18:32 (val.) siunčiamos žinutės iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (nesijungta prie celės).

97 eilutė: 2024 m. spalio 10 d. 01:16:57 (val.).

102 eilutė 2024 m. spalio 10 d. 05:16:58 (val.).

104 eilutė: 2024 m. spalio 10 d. 09:16:59 (val.).

105 eilutė: 2024 m. spalio 10 d. 10:09:24 (val.) iš Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiamos žinutės (nesijungta prie celės).

106 eilutė: 2024 m. spalio 10 d. 10:11:49 (val.) jungtasi MOBILEDATA; (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

Operatorius: Tele2; Paklausimo pobūdis: išklotinė (TEL); paklausimo objektas: (duomenys neskelbtini); data nuo 2024 m. spalio 9 d. 00:00:00 (val.) iki 2024 m. spalio 10 d. 23:59:59 (val.). Išklotinėje 183 eilučių.

43 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:38:21 (val.) skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini); pokalbis trunka 152 sekundes; celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

44 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:44:26 (val.) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), praleistas skambutis, celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

48 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:44:44 (val.) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), praleistas skambutis, celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

53 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:45:17 (val.) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), praleistas skambutis, celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

58 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:46:52 (val.) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), praleistas skambutis, celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

65 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:47:55 (val.) skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 28 sekundes, celė (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

70 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:51:45 (val.) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 3 sekundes; celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

73 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:52:36 (val.) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 2 sekundes; celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

75 eilutė: 2024 m. spalio 9 d. 22:52:38 (val.) jungtasi MOBILEDATA; jungimosi celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini).

Nuo 77 eilutės iki 89 eilutės nuo 2024 m. spalio 10 d. 00:12:34 (val.) iki 2024 m. spalio 10 d. 09:02:58 (val.) jungimosi celė (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-121).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. spalio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) sakoma, kad A. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešinėje alkūnėje; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje; intraodinės kraujosruvos kaklo kairėje; odos nubrozdinimai dešiniame rieše, nugaroje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje, intraodines kraujosruvas kaklo kairėje, odos nubrozdinimus dešiniame rieše, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). Poodinė kraujosruva kaklo dešinėje, intraodines kraujosruvos kaklo kairėje, odos nubrozdinimai dešiniame rieše, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais). Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Nustatytų kūno sužalojimų visuma ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sužalojimus atskirai, A. T. nustatytos poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai nugaroje galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą (-us) ir/ar paviršių (-us). Poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, odos nubrozdinimai dešiniame rieše, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), tiek ir į atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą (-us). Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant. Vertinant sužalojimus atskirai, A. T. nustatytos intraodines kraujosruvos kaklo kairėje, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), tiek ir į pastaruosius atsitrenkiant, šių sužalojimų padarymo galimybė ir griuviminės traumos aplinkybėmis nėra atmetama (1 t., b. l. 64-66).

Kitų objektų apžiūros 2025 m. sausio 28 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajam A. T. skambinant į BPC, apžiūra. Jame, be kita ko, rašoma, kad nukentėjusysis nurodė, jog jis vedžiojo šunį ties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rankomis ir kojomis jį sumušė puikiai pažįstamas T. K.. Nukentėjusiajam A. T. einant, jis (T. K.) pradėjo purkštaut per balkoną, (todėl A. T. jam) pasakė: „Eik nachui, gaidy“. T. K. parėjo namo (1 t., b. l. 71-73).

2024 m. gruodžio 6 d. atlikta akistata tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. ir kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) (1 t., b. l. 141-142). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T., be kita ko, nurodė, kad priėjęs T. K. pradėjo mušti rankomis ir kojomis, jam nugriuvus ant žemės, spardė, o atsikėlus nuo žemės, dar kartą pervertė. Sudavė 8-10 smūgių. [...]

Informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. v. T. K. nutraukė jų santuoką bendru sutikimu ir išsprendė kitus su tuo susijusius klausimus.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. gegužės 9 d. nutartimis patvirtino taikos sutartis civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) E. J. v. A. T. dėl nepilnametės dukters V. T. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo tvarkos tarp vaiko ir jo tėvų nustatymo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Remiantis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. parodymais apklausos ir akistatos su kaltinamuoju protokoluose, jo skambučio į BPC garso įrašo apžiūros protokolu, liudytojų K. J., E. J. parodymais, nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. įvykio vakarą 2024 m. spalio 9 d. apie 21⁴⁰ val. išėjo į lauką pavedžioti šunį. Eidamas (duomenys neskelbtini) aukšto balkone pamatė kaltinamąjį ir pavadino jį necenzūriniu žodžiu. Jų santykiai jau anksčiau buvo įtempti dėl liudytojos E. J., su kuria skirtingais periodais intymiai bendravo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. kvietimu į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, ieškojo kaltinamojo, bet nerado. Liudytoja K. V. tvirtino, kad kaltinamasis dirba objekte, o liudytojas K. S. teigė, kad išgėrinėjo su kaltinamuoju. Kaltinamojo, liudytojų K. V. ir K. S. žodžius apie kaltinamojo buvimo vietą po įvykio paneigia jų mobiliojo ryšio telefonų duomenys. Iki Įvykio 2024 m. spalio 9 d. 21⁴⁵ val., t. y. 2024 m. spalio 9 d. 20:05:11 val. ir 21:35:11 val. kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Po to, kai kaltinamojo ir liudytojos K. V. namuose apsilankė policijos pareigūnai, t. y. nuo 22:16:41 val. iki 22:34:54 val., liudytoja K. V. išsiuntė kaltinamajam 13 trumpųjų žinučių. 2024 m. spalio 9 d. 22:37:41 val. ir 2024 m. spalio 9 d. 22:37:59 val. kaltinamasis išsiuntė dvi trumpąsias žinutes liudytojui K. S.. Vėliau kaltinamasis dar siuntė trumpąsias žinutes ir skambino liudytojai K. V., skambino liudytojui K. S. arba pastarasis skambino kaltinamajam. Visą vakarą iki 2024 m. spalio 10 d. 10:11:49 val. kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) celės, esančios (duomenys neskelbtini) (šalia kaltinamojo namų). Visą vakarą iki 2024 m. spalio 10 d. 09:02:58 val. liudytojo K. S. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) celės, esančios (duomenys neskelbtini) (šalia liudytojo K. S. namų).

Teismo medicinos specialistas ant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. kūno nustatė net 9 sužalojimų žymes. Jos išsidėsčiusios abiejose kūno pusėse, nuo viršutinės dalies (kakle) iki apatinės dalies (blauzdose), priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose bei padarytos mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Tai, ką nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. apibūdino kaip „taip rankytę paim‘, per kojas taip duod‘, kad greitai griūni“, „į tą dumblą mane guld“ atitinka Rytų kovo imtynių (dziudo) veiksmus. Dziudo – tai kovos technika, koordinuota, dinaminė veiksmų sistema, kurios pagrindą sudaro metimai, taip pat gali būti taikomi smaugimai, laužimai (informacijos šaltinis: https://pankration.lt/kovos-menai-kokie-jie/). Momentiškai trukusį kontaktą tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. bei kaltinamojo; sužalojimo žymių kiekį ir skirtumą tarp sužalojimų žymių kiekio ir trauminių poveikių kiekio galima paaiškinti tuo, kad kaltinamasis, be smūgių rankomis ir kojomis, panaudojo Rytų kovo imtynių (dziudo) veiksmus ir permetė ant žemės nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. T.. Kaltinimas koreguojamas pašalinant smūgių kumščiais ir kojomis skaičių ir papildytas Rytų kovo imtynių (dziudo) veiksmų panaudojimu, kurie bendrai padarė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. fizinį skausmą, nes nežymus sveikatos sutrikdymas apima fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali; nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-150, 159). Turi oficialaus darbo stažo nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 10 d. (1 t., b. l. 155-156). Nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. spalio 18 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Pasak kaltinamojo, jis vykdo individualią veiklą, susijusią su baldų gamyba, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių oficialių duomenų (1 t., b. l. 158). Per paskutinius 1 m. vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. birželio 20 d. vairavo automobilį neblaivus (nustatyta 0,53 promilių). Nuobaudą sumokėjo. Skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 19 d. (1 t., b. l. 160-162). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo, pritaikius BK 38 straipsnį, kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (prieš buvusią sutuoktinę I. K.), padarymą ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2020 m. gegužės 20 d. teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (sumušė kaimyną iš pavydo savo buvusiai sutuoktinei), bet, išnykus teistumui, įvykio metu buvo laikomas neteistu. 2025 m. liepos 21 d. teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtavo prieš partnerę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, K. V.) (1 t., b. l. 151-153; 2 t., b. l. 101-104). Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).

Iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų protokolo matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. pirmasis pavadino kaltinamąjį „gaidžiu“, kol šis buvo savo buto balkone, ir taip jį išprovokavo. Šią aplinkybę teismas laiko lengvinančia kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę.

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, kurio dydį (trukmę) parinkdamas didesnį už sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba, netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; bei jam uždraudžiama visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 4 d. 1 ir 4 p., 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaičiuojama laisvės apribojimo bausmė, kaltinamojo atlikta (jam įskaityta) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnis netaikomas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.) (1 t., b. l. 145-147).

V. Dėl civilinio ieškinio prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. 2025 m. gegužės 14 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 50 € turtinės ir 500 € neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad įvykio metu buvo suplėšyta jo striukė ir kelnės. Rūbai suplėšyti (sugadinti) nepataisomai. Striukę vertina 30 €, kelnes – 20 €. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepateikė dokumentų, patvirtinančių rūbų sugadinimo faktą ir jų vertę. Galima remtis tik jo žodžiais, kad striukė ir kelnės buvo suplėšytos.

Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad įvykio metu T. K. tyčia jį mušė bei spardė ir padarė poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, intraodiness kraujosruvas kaklo kairėje, dešiniame rieše, nugaroje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to jautėsi blogai ir toks sveikatos pablogėjimas neigiamai paveikė jo dvasinę būseną. Iki šiol jaučia dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo ir darbinės veiklos galimybių sumažėjimą. Buvo sumuštas matant pašaliniams asmenims. Dėl pablogėjusiosios sveikatos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo nuo 2024 m. spalio 9 d. negalėjo ilgesnį laiką išvykti iš namų. Posėdyje papildomai nurodė, kad po įvykio pora dienų nedirbo, nes reikėjo dalyvauti apklausose, lankėsi pas medikus. Bijo kaltinamojo, nes tai ne pirmas konfliktas su juo (2 t., b. l. 23-25).

Kaltinamojo gynėja advokatė E. Matutytė - Jančenkė ginčijo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. 2025 m. gegužės 14 d. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. nepateikė įrodymų apie kelnių ir striukės sugadinimo faktą ir jų vertę. Taip pat mano, kad 500 € neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.249 str. 1 ir 5 d.).

Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).

Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018, 2K-103-788/2022 ir kt.).

Byloje nebuvo užfiksuota, kad, kaip ir kurioje vietoje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. drabužiai per įvykį buvo suplėšyti. Antra vertus, teismas neabejoja, jog taip galėjo nutikti, ypač atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis permetė nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. T. ant žemės ir atotranka galėjo paveikti tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. kūną, tiek ir jo drabužius ant kūno. Teismas neskyrė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. drabužių vertės nustatymo ekspertizės, nes nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. nepateikė suplėšytų drabužių, o ekspertizės kaina kelis kartus viršytų jo nurodytą drabužių vertę, t. y. būtų neekonomiška. Remdamasis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T., kuris yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais, teismas visiškai tenkina civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos už suplėšytus drabužius atlyginimo priteisimo.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas turi parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/ 2017).

[...] vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

[...] esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/ 2020).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

Teismas pripažįsta, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą (išgąstį, baimę), pažeminimą, turėjo įvairių nepatogumų (apribojimų) asmeniniame, socialiame, darbiniame gyvenime. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų ir sveikatos sužalojimo pobūdį, teismų praktiką panašiose bylose, pragyvenimo lygį Lietuvoje, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 500 € neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, pagrįsta, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkina visa apimtimi.

VI. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V. Poškus (2 t., b. l. 7, 10-11).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 20 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. atsiųstomis pažymomis prašo priteisti iš kaltinamojo į valstybės biudžetą 545,83 € išlaidų, skaičiuojamų kaupiamuoju būdu, už advokato V. Poškaus nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą.

545,83 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 2 d.) (2 t., b. l. 33-37; 52-56; 73-78).

VII. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 2 optinės duomenų laikmenos su garso įrašo skaitmenine kopija, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, telefoninėmis išklotinėmis bei Šiaulių miesto kameros (DUOMENYS NESKELBTINI), įrengtos prieš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vaizdo įrašais, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba, netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, bei uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. K. skirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžiu skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės apribojimo atėmimo bausmę įskaičiuoti laisvės apribojimo bausmę, kurią T. K. atliko (jam įskaityta) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

T. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. 2025 m. gegužės 14 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš T. K. 50 € turtinės žalos atlyginimo bei 500 € neturtinės žalos atlyginimo.

545,83 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš T. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 2 optines duomenų laikmenas su garso įrašo skaitmenine kopija, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, telefoninėmis išklotinėmis bei Šiaulių miesto kameros (duomenys neskelbtini), įrengtos priešais (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vaizdo įrašais, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.