Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų A. G. ir V. G. pareiškimas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų NT“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjus atsisakyta įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra pagrindas pareiškėjus įtraukti į juridinio asmens bankroto procesą.

Dėl pareiškėjų įtraukimo dalyvauti UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-525-450/2024 išdėstytais išaiškinimais, pripažino esant įrodyta aplinkybę, kad pareiškėjai yra atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ akcijų dalies paveldėtojai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

21. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10806-1200/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) panaikintas Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. 2024 m. balandžio 4 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. S-9/2024 ir notarė įpareigota atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo V. G. turtą. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 30 d. Ieškovės K. G. ieškinys dėl paveldimo turto tarp įpėdinių padalijimo paliktas nenagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-693-562/2024. Dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas.

22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovei UAB „Kalvarijų NT“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas M. Š.. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 12 d. Pareiškėjai yra palikėjo V. G. (V. G.), kuriam priklausė 1 250 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kalvarijų NT“ akcijų, įpėdiniai ir nurodytų akcijų paveldėtojai. Jie pateikė prašymą įtraukti juos dalyvauti atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės įstoti į juridinio asmens bankroto procesą įgyvendinimas turi atitikti JANĮ, paties nemokumo proceso tikslus ir neapsunkinti nemokumo proceso. JANĮ normos teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčiais asmenimis tiesiogiai įvardina bankrutuojančio juridinio asmens kreditorius ir tiesiogiai reglamentuoja jų įstojimo į bankroto bylos procesą sąlygas (JANĮ 19 straipsnio 4 dalis). Kitų asmenų įstojimo į bankroto procesą JANĮ normos nereglamentuoja.

24. JANĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ numatytas išimtis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai.

25. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

26. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių (ieškovo ir atsakovo) yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).

27. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla neturi tiesioginės įtakos. Tačiau CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, jog trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo, todėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje įvertinus konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, jog gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir panašios aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Pavyzdžiui, bankrutuojančios įmonės akcininkas, savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės prievoles, yra suinteresuotas banko, kuris turi teisę nukreipti išieškojimą į jo įkeistą turtą, finansinio reikalavimo apimtimi (dydžiu). Toks įkaito davėjas, nors ir neturi finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, todėl turi turėti teisę ginti savo teises būdamas bankroto bylos dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisinį suinteresuotumą atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byla grindžia tuo, kad jie yra bankrutuojančios bendrovės mirusio akcininko teisių perėmėjai ir tokiomis, jų nuomone, reikšmingomis aplinkybėmis. Pirma, iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvęs atsakovės vadovas A. T. galimai tyčiniais veiksmais sukėlė atsakovės bankrotą. Antra, pareiškėjai yra UAB „Libra“ akcijų paveldėtojai, o atsakovė yra buvusi UAB „Libra“ skolininkė; reikalavimas į ją perleistas 2023 m. kovo 6 d. trišaliu susitarimu, sudarytu UAB „Libra“, UAB „Kvaga“ (iš esmės valdomos A. T.) ir atsakovės. Pasak pareiškėjų, jų, kaip UAB „Libra“ akcijų paveldėtojų, suinteresuotumas atsakovės bankroto byla pasireiškia tuo, kad pareiškėjai turi priešingą interesą negu A. T. ir siekia atgauti 384 154,70 Eur skolą iš atsakovės arba iš UAB „Kvaga“. Kol pareiškėjai nėra įtraukti į atsakovės bankroto bylą, nėra galimybės šioje byloje pareikšti savo pozicijos, įvertinti, ar UAB „Kvaga“, kaip atsakovės kreditorė, pareiškė finansinį reikalavimą. Trečia, pareiškėjai, nebūdami įtraukti dalyvauti atsakovės bankroto byloje, negali įvertinti, ar teismui ir atsakovės nemokumo administratoriui M. Š. yra žinoma apie I. K., kaip UAB „Libra“ direktorės, ir A. T. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų įvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai turi pakankamą ir glaudų teisinį ryšį su atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ bankroto bylos dalyku bei faktinį ir teisinį suinteresuotumą dalyvauti šioje bankroto byloje.

32. Pareiškime įtraukti dalyvauti atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje pareiškėjai kvestionuoja buvusio bendrovės vadovo veiksmus, teigdami, kad jo veiksmais bendrovė galėjo būti tyčia privesta prie bankroto.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto pripažinimo tyčiniu procedūrą ir sąlygas, kurioms esant bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, nustato JANĮ normos. JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie teisme gali inicijuoti juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu procedūrą – teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu.

34. Juridinio asmens bankroto proceso metu visos juridinio asmens teisės ir pareigos, tarp jų – ir ginčyti sudarytus juridiniam asmeniui nenaudingus sandorius, yra įgyvendinamos per paskirtą bankroto administratorių (JANĮ 56, 64, 66 straipsniai). Juridinio asmens dalyviui bankroto procese nesuteikta teisė ginčyti juridinio asmens interesus pažeidžiančių sandorių (JANĮ 64, 65, 72 straipsniai).

35. Aptartas teisinis reguliavimas juridinio asmens dalyviui nesuteikia teisės veikti juridinio asmens interesais bankroto procese ar teisme inicijuoti bankroto pripažinimo tyčiniu procedūrą. Be to, tyčinio bankroto regimybė juridinio asmens dalyvio požiūriu, to nepagrindus konkrečiomis aplinkybėmis, kurios atitiktų JANĮ 70 straipsnio dispoziciją, vertintina kaip subjektyvi juridinio asmens dalyvio nuomonė.

36. Pareiškėjų įvardytos aplinkybės, susijusios su buvusio atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ vadovo veiksmais, tai, kad galėjo būti sudaryti atsakovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai su UAB „NT draudimo grupė“ ar UAB „Kvaga“, A. T. siekiant perkelti atsakovės turtą į nurodytas A. T. kontroliuojamas bendroves, nesuponuoja pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai turi pakankamą teisinį ryšį su atsakovės bankroto bylos dalyku. Šias aplinkybes įvertinti ir imtis teisinių priemonių apginti bankrutuojančios atsakovės ir jos kreditorių interesus yra atsakovės nemokumo administratoriaus pareiga.

37. Pareiškėjai taip pat remiasi tuo, kad, be atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ akcijų, jie paveldėjo ir UAB „Libra“ akcijas. Teigia, kad atsakovė buvo UAB „Libra“ skolininkė iki tol, kol 2023 m. kovo 6 d. trišaliu susitarimu, sudarytu atsakovės, UAB „Libra“ (pradinės kreditorės) ir UAB „Kvaga“ (naujosios kreditorės), UAB „Libra“ perleido UAB „Kvaga“ reikalavimo teisę į atsakovę už 384 154,70 Eur kainą (šios nutarties 15.5 papunktis). Ši pareiškėjų nurodyta ir jų pateiktu rašytiniu įrodymu pagrįsta aplinkybė (2 t., b. l. 86–87) patvirtina, kad, esant galiojančiam 2023 m. kovo 6 d. trišaliam susitarimui, UAB „Libra“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kalvarijų NT“ ir negali reikšti atsakovei finansinio reikalavimo jos bankroto byloje.

38. Pareiškėjų siekis įvertinti, ar UAB „Kvaga“ atsakovės bankroto byloje pareiškė finansinį reikalavimą, negali būti pripažintas susijusiu ir su UAB „Libra“ teisių įgyvendinimu atsakovės bankroto byloje. UAB „Libra“, perleidusi reikalavimo teisę į atsakovę naujajai kreditorei UAB „Kvaga“, įgijo kitą teisę – reikalauti iš UAB „Kvaga“ atlyginti jai už perleistas reikalavimo teises į atsakovę, t. y. sumokėti sutarties kainą. Vadinasi, UAB „Libra“ teisių įgyvendinimas į UAB „Kvaga“ nėra susijęs su UAB „Kalvarijų NT“ bankroto procesu. Esant tokioms aplinkybėms, ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų faktinio ir teisinio suinteresuotumo atsakovės bankroto bylos procesu.

39. Pareiškėjai teigia, kad jie, nebūdami įtraukti dalyvauti atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje, negali įvertinti, ar teismui bei atsakovės nemokumo administratoriui M. Š. yra žinoma apie I. K., kaip UAB „Libra“ direktorės, ir A. T. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurio baigtis gali turėti įtakos ir atsakovės bankroto procesui.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjų, kaip bankrutuojančios UAB „Kalvarijų NT“ dalyvių, teisės teikti nemokumo administratoriui bankroto procesui reikšmingą informaciją nevaržo nei teisinis reguliavimas, nei pareiškėjų šioje byloje nurodytos faktinės aplinkybės. Tokią teisę pareiškėjai gali įgyvendinti be apribojimų ir nedalyvaudami atsakovės bankroto byloje. Pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens bankroto procesas ir ikiteisminis tyrimas yra du savarankiški procesai, kurių eiga ar baigtis neįtakoja kito proceso. Kiekviename iš šių procesų nustatinėjamos ir vertinamos tam procesui reikšmingos aplinkybės.

41. Jau nurodyta, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog asmens teisinis suinteresuotumas dalyvauti bankroto byloje priklauso nuo faktų, kurių pagrindu nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).

42. Pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja, kad jie turi priešingą interesą nei A. T., kurio tikslingi veiksmai nulėmė, jog UAB „Kvaga“, kontroliuojama A. T., reikalauja iš pareiškėjų, kaip palikėjo įpėdinių, sumokėti UAB „Kvaga“ 1 350 000 Eur sumą, kaip palikėjo skolą pagal 2021 m. kovo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį; 2023 m. kovo 6 d. trišalio susitarimo sudarymas iš esmės buvo nesąžiningas UAB „Libra“ ir jos akcininkų interesams; pareiškėjai neatmeta, kad pastarojo trišalio susitarimo sudarymas buvo inicijuotas A. T. ir nulemtas jo siekio, iškėlus atsakovės bankroto bylą, apriboti pareiškėjų galimybę įvertinti atsakovės vykdytą ūkinę komercinę veiklą bei atsakovės bankroto byloje esančius duomenis; A. T. veiksmai panaikino galimybę pareiškėjams pareikšti savo poziciją dėl atskirajame skunde įvardytų su atsakovės veikla susijusių aspektų.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios ir kitos šioje nutartyje išanalizuotos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog pareiškėjų, kaip bankrutuojančios atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ dalyvių, interesai gali būti paveikti atsakovės bankroto procedūros (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjus ir atsakovę sieja kokie nors civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Kalvarijų NT“ kreditoriai, pasibaigus bankroto procesui, galėtų į pareiškėjus nukreipti nepatenkintus finansinius reikalavimus ar kitu pagrindu pareikšti jiems pretenzijas. Tai, kad pareiškėjai priėmė palikimą, kurį sudaro ne tik palikėjo turtas, bet ir jo įsipareigojimai kreditoriams, atsidarę kitų teisinių santykių pagrindu, nėra pagrindas konstatuoti, jog būtent atsakovės bankroto procedūros turės įtakos pareiškėjų interesams.

44. Atskirajame skunde aiškiai išreikštas pareiškėjų siekis gauti informaciją apie atsakovės bankroto procesą nepatvirtina pareiškėjų faktinio ir teisinio intereso dalyvauti atsakovės bankroto byloje. Pareiškėjai savo interesams apginti reikalingą informaciją gali gauti kitais būdais. Tai, be kita ko, patvirtina pareiškėjų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (pateiktos reikalavimo teisių perleidimo, akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, trišalis reikalavimo perleidimo susitarimas) (2 t., b. l. 62–65, 78–83, 84–85, 86–87).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų įtraukimo dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančiais trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, institutą, taip pat JANĮ normas, aktualias šiam procesiniam klausimui išspręsti. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesuponuoja pagrindo dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo priimti kitokį procesinį sprendimą. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.