- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2-525-450/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00924-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. G., V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų A. G. ir V. G. prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų NT“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi iškelta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kalvarijų NT“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas M. Š.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 12 d.
2. Teisme gautas pareiškėjų A. G. ir V. G. (toliau – ir pareiškėjai(as)) prašymas dėl jų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Kalvarijų NT“ bankroto byloje.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad bendrovė, remiantis aktualiais valstybės įmonės „Registrų centro“ duomenimis, turi du akcininkus: 1) V. G. (toliau – palikėjas), kuriam priklausė 1 250 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kuris mirė 2020 m. gruodžio 10 d.; 2) UAB „NT draudimo grupė“, kuriai priklauso 1 250 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų. Pareiškėjai yra palikėjo sūnūs.
4. Pareiškėjas A. G., kaip įstatyminis palikėjo įpėdinis, 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 38-am notaro biurui pateikė pareiškimą dėl palikėjo palikimo priėmimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas A. G. pageidavo palikimą po palikėjo mirties priimti pagal apyrašą bei atitinkamai prašė išduoti pareiškėjui vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Vilniaus miesto 38-am notaro biuro notarė G. P. 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjui A. G. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo pasirinktam antstoliui buvo pavesta sudaryti turto, likusio po palikėjo mirties, apyrašą. Pareiškėjas A. G. notarės G. P. 2020 m. gruodžio 29 d. išduotą vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, notarinio registro Nr. 2578, pateikė antstoliui S. M., kuris 2021 m. kovo 3 d. sudarė paveldimo palikėjo turto apyrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paveldimo palikėjo turto apyrašą pateikė Vilniaus miesto 38-am notaro biurui.
5. Pareiškėjas V. G. 2021 m. kovo 5 d. pateikė Vilniaus miesto 38-am notaro biuro notarei G. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, kuriuo pareiškėjas V. G. prašė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą pagal antstolio S. M. 2021 m. kovo 3 d. sudarytą paveldimo palikėjo turto apyrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjų žiniomis, palikėjo įstatyminė įpėdinė K. G. Vilniaus miesto 38-ajam notaro biurui pateikė antstolio V. M. 2021 m. gruodžio 30 d. sudarytą paveldimo palikėjo turto apyrašo papildymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo papildytas paveldimo palikėjo turto apyraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas paveldimas palikėjo turtas.
7. Taigi, dėl palikimo į palikėjo turtą priėmimo į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę G. P. po palikėjo mirties kreipėsi trys įstatyminiai įpėdiniai. Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarė G. P. 2024 m. balandžio 4 d. atsisakė išduoti pareiškėjui A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą, kadangi Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-693-562/2024 pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį pareikštą pareiškėjams dėl paveldimo turto padalijimo (atidalijimo). Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl notarės atsisakymo išduoti pareiškėjui A. G. paveldėjimo teisės liudijimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-10806-1200/2024).
Žemesnės instancijos teismas
8. Notarei atsisakius išduoti pareiškėjui A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą, pareiškėjai šiuo metu neturi galimybės gauti nuosavybės teisę į atitinkamą dalį bendrovės akcijų liudijantį dokumentą. Palikėjo įpėdinė K. G. patikslintu ieškiniu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-693-562/2024 prašo priteisti K. G. 1/3 dalį iš 1 250 vnt. bendrovės akcijų, likusių po palikėjo mirties. Pažymėjo, kad K. G. iš esmės neprieštarauja, kad 1 250 vnt. bendrovės akcijų būtų padalinta lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį kiekvienam palikėjo įpėdiniui. Todėl pareiškėjams neabejotinai bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į 1/3 dalis iš 1 250 vnt. bendrovės akcijų, likusių po palikėjo mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymas, įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, LUAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje, netenkintas.
10. Teismas nurodė, kad, nors nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes tarp įstatyminių įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto padalijimo ir nėra išnagrinėtas skundas dėl notarės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nusprendė, kad negalima daryti pagrįstos išvados, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso po 1/3 bendrovės akcijų, todėl teismas vertino, jog pareiškėjai nelaikytini bendrovės akcininkais.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjai A. G. ir V. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti pareiškėjus A. G. ir V. G. LUAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjams nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kuriais liudijama apie pareiškėjų nuosavybės teisę į 1/3 dalis iš 1 250 vnt. atsakovės akcijų, likusių po palikėjo mirties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Laikytina, kad atsakovės akcijų dalys nuosavybės teise iš esmės jau priklauso nuosavybės teise pareiškėjams (kiekvienam pareiškėjui po 1/3 dalį).
11.2. Pareiškėjams bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, pagrindžiantys kiekvieno pareiškėjo nuosavybės teisę į 1/3 dalis iš 1 250 vnt. atsakovės akcijų, likusių po palikėjo mirties, neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-693-562/2024 bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-10806-1200/2024 baigtis.
11.3. Pasibaigus nurodytiems teisminiams procesams gali susidaryti situacija, kuomet pareiškėjai, gavę paveldėjimo teisės liudijimus, objektyviai neturės galimybės ginti savo teisių ir teisėtų interesų LUAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje, kadangi atsakovė gali būti likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tai paneigtų galimybę pareiškėjams pareikšti savo pozicijas dėl atsakovės bankroto proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar pareiškėjai gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis LUAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje.
14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1–2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).
15. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, nurodyta įstatymo dalis nustato apibendrintą byloje dalyvaujančių asmenų sampratą, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, jog gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir panašios aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi, teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 24 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjus įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, remdamasis tuo, kad jiems neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į bendrovės akcijas, todėl pripažino, jog pareiškėjai nėra bendrovės akcininkai.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu dėl pareiškėjų (ne)įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
20. Kaip jau nurodyta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl asmens įtraukimo į bankroto bylą suinteresuotumu asmeniu, asmuo turi pagrįsti savo pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto procesu, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010). Taigi, nėra labai svarbus asmens statusas (akcininkas, laiduotojas, garantas ar pan.), reikia kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar asmuo yra suinteresuotas bankroto byla, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją.
21. Nagrinėjamu atveju kyla neaiškumų dėl to, ar pareiškėjai gali būti laikomi likviduojamos dėl bankroto bendrovės akcininkais (bei, atitinkamai, ar yra jų teisinis suinteresuotumas bankroto byla), jeigu nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjo mirties, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-693-562/2024 vyksta ginčas dėl paveldimo turto tarp įpėdinių padalijimo (2024 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės K. G. ieškinys dėl paveldimo turto tarp įpėdinių padalijimo paliktas nenagrinėtu, nutartis neįsiteisėjusi). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vertinant šią konkrečią situaciją, būtina susiklosčiusias faktines aplinkybes vertinti ne formaliai.
22. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikėjai gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis), tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-219/2018). Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas tik įformina įpėdinio nuosavybės teises į paveldėtą turtą, nes yra išduodamas asmeniui, testamento ar įstatymo pagrindu jau įgijusiam teisę į konkretų turtą. Nuosavybės teisė į paveldimą turtą atsiranda nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėjimo teisės liudijimas yra šią teisę įforminantis ir patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-1075/2023).
23. Be to, teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad „paveldėjimo teisės liudijimas tik įformina įpėdinio nuosavybės teises į paveldėtą turtą, nes yra išduodamas asmeniui, testamento arba įstatyminio pagrindu jau įgijusiam teisę į konkretų turtą. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina teisę į paveldimą turtą, bet nesuteikia teisių į jį, kadangi palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos (Laura Augytė-Kamarauskienė ir kt., Paveldėjimo teisė, Lietuvos notarų rūmai (2018), 360 p.).
24. Taigi, asmenys laikomi priėmę palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos.
25. Pažymėtina ir tai, kad asmenys priėmę palikimą, perima ne tik turto objektą, bet ir visumą turtinių teisių ir pareigų, susijusiu su šiuo objektu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Taigi, palikėjai perima visumą teisių ir pareigų, įskaitant ir neturtinę teisę, pavyzdžiui, balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime.
26. Galiausiai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10806-1200/2024 konstatavo, kad notaras neteisėtai neišdavė paveldėjimo liudijimo palikėjams. Nors nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau tai patvirtina, kad formali aplinkybė, jog šiuo metu pareiškėjai neturi paveldėjimo teisės liudijimo, savaime nereiškia, kad jie negali būti suinteresuoti bankroto bylos nagrinėjimu; galimai pareiškėjams yra neteisėtai atsisakyta išduoti paveldėjimo liudijimą.
27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju nors ir egzistuoja faktinė aplinkybė, jog pareiškėjams nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau tai negali būti priežastimi vertinant pareiškėjų (ne)suinteresuotumą bankroto byloje, prašymui netenkinti.
28. Kaip jau nurodyta nutarties 17 punkte, vien aplinkybė, kad asmuo yra bankrutuojančios įmonės akcininkas pati savaime nepatvirtina faktinio bei teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju pareiškėjai privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kaip bankroto procedūros gali tiesiogiai paveikti jų interesus. Tačiau teismas pareiškėjų prašyme nurodytų argumentų, kuriais apeliantai grindė suinteresuotumą atsakovės bankroto byloje iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas padaryta išvada, kad apeliantai nėra bendrovės akcininkai. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl pareiškėjų (ne)įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, privalėjo įvertinti visas prašyme įvardintas faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjai grindžia suinteresuotumą bankroto byloje.
29. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika ir netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso dalyvių įtraukimą į nemokumo (bankroto) bylą, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neįvertino pareiškėjų prašyme nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių dėl jų (ne)suinteresuotumo dalyvauti nagrinėjamoje bankroto byloje bei priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra teisinis pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto UAB „Kalvarijų NT“ bankroto byloje, panaikinti ir pareiškėjų prašymą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
30. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantų atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantui A. G. grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį ir pareiškėjų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) prašymą, įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų NT“ bankroto byloje, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. gegužės 28 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 99733120.