Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl notarės G. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė G. P., V. G. (V. G.) ir K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

11. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į V. G., mirusio 2020 m. gruodžio 10 d., turtą – teisėtumo.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad pareiškėjas A. G. yra V. G. sūnus. V. G. mirė 2020 m. gruodžio 10 d.

13. Nustatyta, kad pareiškėjas A. G. 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kurio pagrindu notarė 2020 m. gruodžio 29 d. išdavė Vykdomąjį pavedimą, notarinio registro Nr. 2758, kurio pagrindu antstolis S. M. 2021 m. kovo 3 d. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. eS000431. Notaro biure taip pat pateiktas antstolio V. M. 2021 m. gruodžio 30 d. paveldimo turto apyrašo papildymas.

14. Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad palikimą, po V. G. mirties, priėmė A. G. – 2020 m. gruodžio 29 d., K. G. – 2021 m. gruodžio 17 d., V. G. – 2022 m. liepos 5 d.

17. Notarė G. P. 2024 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjui 2024 m. balandžio 4 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-9/2024, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-693-562/2024 pareikštas K. G. patikslintas ieškinys, taigi tarp įstatyminių įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto padalijimo. Tais atvejai, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarei atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą.

18. Nesutikdamas su notarės atsisakymu pareiškėjas pateikė skundą, nurodydamas, kad notarės atsisakymas grindžiamas deklaratyviais ir formaliais pagrindais, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nėra jokių ribojimų, objektyviai sąlygojančių notarės negalėjimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

19. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas.

20. Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jeigu dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 ir kt.).

21. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, nustatyti Notariato įstatymo 40 straipsnyje. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys V. G. ir K. G. kreipėsi į notarę su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, t. y. visi trys įpėdiniai įgyvendina savo kaip įpėdinių teises pagal įstatymą. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi visi trys įstatyminiai įpėdiniai turtą paveldi lygiomis dalimis.

25. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-219/2018). Teismas pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra tik paveldėjimo bylos užbaigimas, kuris apibrėžia įpėdinių paveldėto turtą, jo apimtį.

27. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad notarė be jokių išsamių teisinių motyvų, vadovaudamasi deklaratyviais ir formaliais pagrindais, neatsižvelgė į pareiškėjo reikalavime nurodytas aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-693-562/2024 nėra pritaikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios įpareigotų notarę neišduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjo turtą bei nėra jokių kitų ribojimų, objektyviai sąlygojančių notarės negalėjimą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą.

28. Notarė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teisme 2024 m. kovo 12 d. yra priimtas patikslintas ieškinys dėl paveldimo turto padalijimo / atidalijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – civilinė byla Nr. e2-693-562/2024. Kadangi įpėdinė K. G., kreipėsi į teismą dėl paveldimo turto padalijimo / atidalijimo, tame tarpe ir dėl nekilnojamojo turto padalijimo / atidalijimo, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje nėra aiškus konkretus kiekvieno įpėdinio paveldimas turtas ar jo dalys.

29. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-693-562/2024 nagrinėjimas nėra pagrindas stabdyti paveldėjimo bylos veiksmus. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-693-562/2024 dalykas pagal 2023 m. kovo 17 d. ieškinį buvo paveldimo turto padalijimas, tačiau byloje nebuvo ginčo dėl kiekvienam iš įpėdinių tenkančios turto dalies. Byloje ieškovė K. G. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti palikimo atsiradimo vietos notarę neišduoti atsakovams A. G. ir V. G. paveldėjimo teisės liudijimų iki bus išspręstas ginčas, tačiau toks prašymas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi nebuvo patenkintas, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-445-464/2023) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais; nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir (ar) jo išdavimo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su pareikštu ieškiniu dėl paveldėto turto padalinimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 17 d. patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės nesiskiria nuo pradinio ieškinio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi (nutartis neįsiteisėjusi, apskųsta atskiruoju skundu) nurodytoje civilinėje byloje ieškovės K. G. ieškinys dėl paveldėto turto padalijimo tarp įpėdinių paliktas nenagrinėtu, kadangi bylos šalims nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Minėta, kad visi trys įpėdiniai yra įstatyminiai įpėdiniai, kurie pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldi turtą lygiomis dalimis, todėl paveldimo turto dalys yra aiškios. Teismas pažymi, kad CK 5.68 straipsnyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Taigi, testatoriui nenurodžius, kam paliekami konkretūs daiktai, kiekvienas iš palikimą priėmusių įpėdinių yra paveldėto turto bendraturtis. Kiekvienas toks įpėdinis turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvieną palikėjo daiktą, kaip bendraturtis įgyvendina reikalavimo teises ir vykdo prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

31. Teismas taip pat pažymi, kad išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi). Tuo tarpu įregistravę savo nuosavybės teises į daiktus viešame registre įpėdiniai įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu, sudarydami sandorius su trečiaisiais asmenimis. Gavę paveldėjimo teisės liudijimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre įpėdiniai gali paveldėtą turtą pasidalyti, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartį, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Taigi pirmiausiai išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o tik po to (vėliau) kitu notariniu veiksmu patvirtinama paveldėto turto pasidalijimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

32. Jau nurodyta, kad notaras turi atsisakyti tvirtinti teises ar faktus tik tais atvejais, kai dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, taip pat, kai yra ginčijamos tam tikros teisiškai reikšmingos aplinkybės. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, jį aiškinančią teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neturėjo objektyvaus pagrindo, taip pat nenustatyta jokių ginčytinų aplinkybių, galinčių lemti paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad notarė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės G. P. 2024 m. balandžio 4 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. S-9/2024 panaikinamas ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. P. įpareigojama atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo V. G. turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

34. Bylose dėl notarinių veiksmų, nagrinėjamose pagal CPK XXXI skyriaus normas, dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pareiškimo dalykas yra nurodyti reikalavimai. Fakto (pvz., turto priklausymo nuosavybės teise), reikalingo bylai išspręsti, nustatymas susijęs su pareiškimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, bet nėra tokio pareiškimo dalykas. Dėl fakto nustatymo notaras neturi intereso, todėl jis neturi materialinio suinteresuotumo. Dėl pareikšto reikalavimo teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo atitikties įstatymui ir dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, o teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro teisių ir pareigų. Tai sudaro teisinį notaro suinteresuotumą bylos baigtimi. Jis skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo, nes pareiškėjas siekia pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, panaikinti jo priimtą nutarimą ir įpareigoti notarą atlikti veiksmą, o notaras nesutinka su tokiu pripažinimu ir jo įpareigojimu, siekia, kad byla būtų užbaigta jam palankiu sprendimu. Teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

35. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę šį veiksmą atlikti. Taigi byloje buvo sprendžiama dėl notarės atlikto veiksmo – notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – atitikties įstatymui, t. y. buvo sprendžiama dėl jos teisių ir pareigų, todėl konstatuotinas notarės suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo – ir atitinkamai priešingumas pareiškėjo suinteresuotumui bylos baigtimi. Todėl patenkinus pareiškėjo reikalavimus yra pagrindas priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas prašo priteisti iš notarės 2 044,90 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 54 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtina išankstinė PVM sąskaita faktūra AV Nr. 243 ir PVM sąskaita faktūra Nr. TAX 4092 už prašymo notarei G. P. pateikti informaciją bei Reikalavimo parengimą – 786,50 Eur sumai (apmokėjimą patvirtina: 2024 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas; 2024 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas); PVM sąskaita faktūra Nr. TAX 4129 – 786,50 Eur sumai (apmokėjimą patvirtina: 2024 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymas) už patikslinto skundo parengimą; PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAX 4245 – 471,90 Eur sumai (apmokėjimą patvirtina: 2024 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas) už rašytinių paaiškinimų civilinėje byloje parengimą; 54 Eur žyminis mokestis (2024 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas).

37. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui atlygintina patirtų atstovavimo išlaidų dalis už skundo dėl notarės veiksmų parengimą, taip pat patirtos išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš notarės priteisiama 1 258,40 Eur (786,50+471,90) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat patirtos žyminio mokesčio išlaidos – 54 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismo vertinimu pareiškėjo prašymas priteisti ir 786,50 Eur už prašymo notarei G. P. pateikti informaciją bei reikalavimo parengimą, nors ir susijusios su nagrinėjamu klausimu, tačiau nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl šių išlaidų nepriteisia.

38. Apibendrinant pareiškėjui iš notarės priteisiama iš viso 1 312,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės G. P. 2024 m. balandžio 4 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-9/2024.

Įpareigoti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę G. P. atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo V. G. turtą.

Priteisti pareiškėjui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens notarės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 312,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika eurų, 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.