- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-2819-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23478-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Ekskavatoriai LT“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Sanketa“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Domleo“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Sanketa apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-882-445/2025, pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ekskavatoriai LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Sanketa“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Domleo“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ekskavatoriai LT“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Sanketa“ 2 541,00 Eur skolą už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. liepos mėnesio antroje pusėje įvykusio darbinio susitikimo metu, kuriame dalyvavo trečiojo asmens UAB „Domleo“ atstovas E. Š., ieškovės atstovas D. R. ir atsakovės atstovas, šalys (ieškovė ir atsakovė) sudarė žodinę sutartį (susitarimą), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės kasimo darbus (atkasti įvažiavimo į namo parkingą atraminę betoninę sienelę ir išvežti iškastą gruntą), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartą darbų kainą – 2 100,00 Eur be PVM (2 541,00 Eur su PVM). Kadangi atsakovė savo prievolės neįvykdė ir toliau vengia atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. liepos 24 d. atsakovė (subrangovas) ir UAB „JARIMPEKSO STATYBA“ (užsakovas/rangovas) sudarė statybos subrangos sutartį Nr. BIR/20240724 (toliau – Sutartis 1), kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal užsakovo (rangovo) pateiktą darbo projektą atlikti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus statybos rangos darbus užsakovo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatą užsakovui. 2024 m. liepos 25 d. atsakovė, kaip užsakovas, ir trečiasis asmuo UAB „Domleo“, kaip subrangovas, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SAN-DOM-20240725-B40 (toliau – Sutartis 2), kuria subrangovas UAB „Domleo“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti automobilių stovėjimo aikštelės (parkingo) paviršių demontavimo ir betonavimo darbus, taip pat papildomus statybos darbus statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės žiniomis, dalies darbų atlikimui subrangovas UAB „Domleo“ pasitelkė ieškovę MB „Ekskavatoriai LT“. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl minėtų darbų atlikimo, neturėjo su ja jokių susitarimų ir nesudarinėjo jokių sutarčių, todėl MB „Sanketa“ byloje nėra tinkamas atsakovas. Dėl apmokėjimo už atliktus darbus ieškovė turėtų aiškintis su trečiuoju asmeniu UAB „Domleo“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei MB „Ekskavatoriai LT“ iš atsakovės MB „Sanketa“ 2 541 Eur skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 957 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad šalys prieštaringai aiškina ir vertina žodinio sandorio dėl žemės kasimo ir iškasto grunto išvežimo darbų (ne)sudarymo aplinkybes. Ieškovės atstovas D. R. suprato, kad atsakovės atstovas žinojo, jog atsakovė dirba ne su UAB „Domleo“, o kitu juridiniu asmeniu ir tuo metu jokių abejonių dėl šios aplinkybės jis neturėjo. Atsakovė yra nurodžiusi, kad į ieškovę kreipėsi ir atitinkamus darbus bei paslaugas užsakė ir jas su ieškove derino išimtinai UAB „Domleo“, į objektą atvyko UAB „Domleo“ atstovas E. Š. su asmeniu, vardu D.. Pristatydamas D. atsakovės atstovui, E. Š. nurodė: „tai mano žmogus, kuris atliks darbus“. Todėl atsakovė turėjo tvirtą įsitikinimą, kad D. yra UAB „Domleo“ darbuotojas ar pagal atskirą susitarimą pasamdytas subrangovas, nes D. pirmą kartą atvyko į objektą iš karto su savo žemės kasimo technika.
6. UAB „Domleo“ atstovui E. Š. gyvai buvo aprodytas objektas, rodomi darbų projektai bei išaiškinta darbų apimtis, su šia bendrove atsakovė jau buvo sudariusi rašytinę 2024 m. liepos 25d. Statybos subrangos sutartį, kurios 1.2 punkte sutarties objektas buvo apibūdintas ir apibrėžtas kaip „parkingo paviršių demontavimo ir betonavimo darbai“. Teismo vertinimu, pagal šią formuluotę, kuri neturėtų būti laikoma abstrakčia ar lakoniška, į darbus neįėjo atraminės sienelės atkasimo darbai ir iškasto grunto išvežimo darbai, kurie aiškiai detalizuoti ir išskirti atsakovės ir UAB „Jarimpekso Statyba“ sudarytoje 2024 m. liepos 24 d. Statybos subrangos sutartyje. Nors atsakovė nurodė, kad žemės kasimo darbų poreikis buvo akivaizdus, esą atsakovas ir UAB „Domleo“ apie tai kalbėjo susitikimo metu, tačiau atsakovė nedėjo pastangų įvardyti šiuos darbus rašytinėje 2024 m. liepos 25 d. Statybos subrangos sutartyje. Preliminariu teismo vertinimu, atsakovei, ginčo su UAB „Domleo“ atveju, tektų rinkti netiesioginius įrodymus, įrodančius minimos bendrovės prievolę savo sąnaudomis ar lėšomis vykdyti žemės kasimo darbus.
7. Teismo nuomone, atsakovės, kaip statybų srities profesionalaus dalyvio atžvilgiu turi būti taikomi aukštesni už vidutinius ir aukštesni negu ieškovės atstovui D. R. taikomi atidumo ir rūpestingumo standartai. Teismas pažymėjo, kad neatsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovei turint prievolę papildomai mokėti už žemės kasimo ir grunto išvežimo darbus, ji negautų iš Sutarties beveik jokios naudos ir pelno, kad tokia veikla būtų netgi nuostolinga, teismas sprendė, kad atsakovės atstovas (vadovas) S. K. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad suvoktų sudaręs su ieškove nors ir žodinį, tačiau realų sandorį. Atsakovės atstovas privalėjo dėti pastangas ir būti dėmesingas, kad ieškovės atstovas D. R. siekė sudaryti ir sudarė sandorį su atsakove, o šios atstovas taip pat parodė pakankamą valios išraišką sudaryti tokį sandorį. Teismas nurodė, kad šios jo išvados nekeičia atsakovės atstovo teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad į objektą atvyko E. Š. su asmeniu vardu D. pristatydamas jį kaip savo žmogų, kuris atliks darbus, kad atsakovė turėjo tvirtą įsitikinimą, jog D. yra UAB „Domleo“ darbuotojas ar pagal atskirą susitarimą pasamdytas subrangovas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas turėjo galimybę ir privalėjo operatyviai išsiaiškinti, užduoti kontrolinius klausimus apie tai, kas prisiima prievolę apmokėti už žemės iškasimo ir išvežimo darbus. Vien tai, kad D. pirmą kartą atvyko į objektą iš karto su savo technika, kviečiamas UAB „Domleo“ atstovo, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie veiksmai turi sandorio tarp pastarųjų subjektų požymius, o tiesiog rodo UAB „Domleo“ pirminį komunikavimą, susitarimo koordinavimą ir kitas pastangas greičiau pradėti vykdyti savo įsipareigojimus atsakovei, t. y. vykdyti atraminės sienutės demontavimo darbus.
8. Pasisakydamas dėl ginčijamo sandorio teisinės kvalifikacijos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-684/2023, nusprendė, kad šalis siejo ne statybos rangos, bet paslaugų teisiniai santykiai, kadangi ieškovė neįsipareigojo perduoti konkretų darbo rezultatą kitai sutarties šaliai. Vien ta aplinkybė, kad pagal sutartį turėjo būti atlikti žemės kasimo darbai, teismo nuomone, neteikia pagrindo kvalifikuoti ginčo teisinius santykius kaip statybos rangos santykius, todėl teismas nusprendė, kad šalys sudarė žodinę atlygintinų paslaugų sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Sanketa“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė ir atsakovė yra mažosios bendrijos. D. R. ir S. K. yra šių bendrijų steigėjai ir vadovai (direktoriai). MB „Ekskavatoriai LT“ buvo įsteigta 2023 m. sausio 27 d., t. y. iki ginčijamų santykių atsiradimo savo ūkinę veiklą vykdė daugiau negu vienerius metus. Atsakovė buvo įsteigta tik vieneriais metais anksčiau, t. y. 2022 m. gegužės 9 d. Tai reiškia, kad ieškovė taip pat yra savo srities profesionalė, todėl jai, kaip ir ieškovės direktoriui D. R., negalėjo būti taikomi žemesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovė šioje byloje nėra silpnoji sandorio šalis, tačiau teismas, nepagrįstai suteikdamas ieškovei tokį statusą, pažeidė teisėtumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principus.
9.2. Atsakovė į bylą pateikė rašytinį įrodymą – 2024 m. liepos 25 d. subrangos sutartį Nr. SAN-DOM-20240725-B40 (Sutartis 2), kurioje aiškiai nurodyta, kad visus parkingo paviršių demontavimo ir betonavimo darbus, tame tarpe grunto ties atramine sienute atkasimo ir perteklinio grunto išvežimo darbus, kurių kaina yra 21 780,00 Eur, įsipareigojo atlikti ir perduoti darbus atsakovei būtent UAB „Domleo“. Todėl atsakovės direktorius S. K. buvo tvirtai įsitikinęs ir pagrįstai manė, kad į statybos objektą atvyko UAB „Domleo“ samdytas subrangovas. Jokio atskiro žodinio susitarimo dėl kasimo darbų atsakovė MB „Sanketa“ ir ieškovė MB „Ekskovatoriai LT“ nesudarė ir jokių derybų su ieškovės direktoriumi D. R. nevedė, tačiau teismas atsakovės argumentus ignoravo. Vien tik tą aplinkybė, kad D. R. į objektą atvyko su technika, aiškiai rodo, kad susitarimas dėl kasimo darbų atlikimo įvyko iki susitikimo su atsakovės vadovu S. K., t. y. su UAB „Domleo“.
9.3. Teismas neteisingai kvalifikavimo ginčo teisinus santykius. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sutarties dalyku buvo konkretaus rezultato pasiekimas – grunto ties atramine sienute atkasimas ir perteklinio grunto išvežimas. Šie darbai yra reikalingi pasiekti kitą rezultatą – parkingo atraminės sienutės išardymą. Vien tik kasimo darbai savaime nėra darbai, kurie numatyti projekte, todėl tokie darbai yra šalutiniai, o betoninės atraminės sienutės ardymas yra pagrindinis darbas. Nagrinėjamu atveju teismas suklydo ir neteisingai kvalifikavo sandorį su MB „Ekskavatoriai LT“ kaip atlygintiną paslaugų sutartį, nes tai yra ranga pagal 2024 m. liepos 25 d. rangos sutartį (Sutartis 2), sudarytą su UAB „Domleo“, kuri ir įsipareigojo atlikti atraminės sienutės išardymą, tame tarpe ir grunto ties atramine sienute atkasimo bei perteklinio grunto išvežimo darbus.
9.4. Nepaisant to, ar šiuo atveju ieškovė atliko rangos darbus ar suteikė paslaugas, abu šie sandoriai yra atlygintiniai. Kaina yra esminė sandorio sąlyga ir yra privaloma šiems sandoriams. Jeigu dėl kainos nebuvo sutarta, toks susitarimas yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada ir kur ieškovė susitarė su atsakove dėl kainos. Bylos dokumentai aiškiai rodo, kad apie ieškovės reikalaujamą sumokėti 2 100 Eur su 21 proc. PVM (441 Eur), iš viso 2 541,00 Eur, sumą atsakovei tapo žinoma tik gavus į bendrijos el. paštą 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SF-24 Nr. 3.
9.5. Atsakovė dėl darbų kainos buvo susitarusi su trečiuoju asmeniu AB „Domleo“ pagal 2024 m. liepos 25 d. sutartį (Sutartis 2). Tačiau teismas, nenustatęs susitarimo dėl kainos su ieškove MB „Ekskavatoriai LT“ fakto, ir turėdamas aiškius rašytinius įrodymus, kad dėl kainos buvo sutarta su UAB „Domleo“, nepagrįstai byloje parinko netinkamą atsakovą ir perkėlė UAB „Domleo“ įsipareigojimus bei prievolę atsiskaityti su ieškove visiškai kitam asmeniui – atsakovei MB „Sanketa“.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė MB „Ekskavatoriai LT“ prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
10.1. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad prieš vykdant atraminės sienos griovimo darbus ir iškilus būtinumui atlikti žemės grunto kasimo darbus, buvo organizuotas dar vienas užsakovo MB „Sanketa“, subrangovo UAB „Domleo“ atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir MB „Ekskavatoriai LT“ atstovas, kuris ir sutiko atlikti žemės grunto kasimo darbus, o atsakovė MB „Sanketa“ įsipareigojo sumokėti už juos. Atsakovė MB „Sanketa“ yra profesionalus statybos darbų subrangos dalyvis, kuris turėjo patirties sudarant rašytines sutartis su dviem kitais juridiniais asmenimis (UAB „Jarimpekso statyba“ ir UAB „Domleo“), todėl prieš sudarydama susitarimą dėl žemės grunto kasimo ir jo išvežimo darbų, atsakovė turėjo būti atidesnė ir rūpestingesnė, siekdama išsiaiškinti D. R., kuris dalyvavimo susitikime, statusą sudarydama su juo žodinį susitarimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad MB „Sanketa“, kaip subrangovas, privalėjo patikrinti su kuo ji sudaro susitarimą, kas faktiškai atlieka darbus, todėl jo pasyvus veikimas „klaidingai tikintis“, kad darbus vykdo UAB „Domelo“, negali būti pateisinamas.
10.2. Byloje kilo ginčas, kuris iš asmenų (atsakovė ar trečiasis asmuo turi vykdyti apmokėjimą už ieškovės atliktus žemės grunto kasimo ir išvežimo darbus. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo liudytojo E. Š., kaip UAB „Domleo“ deleguoto atstovo dalyvauti susitikime, paaiškinimais. Šio liudytojo parodymais ieškovė įrodinėjo, kad UAB „Domleo“ nebuvo prisiėmusi pareigos vykdyti žemės grunto kasimo ir išvežimo darbus, ir dėl šių darbų ieškovė tiesiogiai tarėsi su atsakove, įskaitant ir apmokėjimo už darbus klausimus. Liudytojas patvirtino, kad susitikimo metu atsakovės atstovas S. K. patvirtino, kad būtent atsakovė vykdys apmokėjimą ieškovei.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantė klaidingai nurodo, kad MB „Ekskavatoriai LT“ (ieškovė) darbus atliko UAB „Domleo“ (trečiasis asmuo) naudai. Teismui pateiktoje sutartyje, sudarytoje tarp MB „Sanketa“ ir UAB „Domleo“, nebuvo įtvirtinta trečiojo asmens pareiga atlikti atraminės sienelės atkasimo ir grunto išvežimo darbus. Dėl šios priežasties UAB „Domleo“ nevykdė jokių įsipareigojimų pagal sutartį, kadangi paaiškėjus duomenims apie būtinus žemės grunto kasimo darbus, sutartis tarp UAB „Domelo“ ir MB „Sanketa“ net nebuvo pasirašyta, UAB „Domelo“ nevykdė darbų, pagal kuriuos MB „Sanketa“ būtų turėjusi pareigą atsiskaityti. Priešingai, UAB „Domleo“ nurodė kitą asmenį (ieškovę), kuris gali vykdyti grunto kasimo darbus ir kurį pristatė organizuojamo trišalio susitikimo metu. Tik atlikus grunto kasimo darbus atsirastų galimybė vykdyti kitus statybos darbus (sienutės demontavimo darbus). Tik ieškovė turėjo techniką ir galėjo vykdyti žemės kasimo darbus, o atsakovė tam neprieštaravo, kadangi darbai buvo vykdomi atsakovei tiesiogiai prižiūrint ir derinant darbus bei jų mastą.
10.4. Po atliktų žemės grunto kasimo darbų atsakovė MB „Sanketa“ nevykdė jokių atsiskaitymo darbų nei su UAB „Domleo“, nei su MB „Ekskavatoriai LT“, nors byloje ginčo nėra, kad žemės grunto kasimo ir grunto išvežimo darbus vykdė ieškovė MB „Ekskavatoriai LT“.
10.5. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas E. Š. patvirtino, kad įvykusio susitikimo metu MB „Sanketa“ atstovas S. K. nurodė, jog jis vykdys mokėjimus už žemės grunto kasimo ir jo išvežimo darbus (2025 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:05:36 iki 2:08:25).
10.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisnius santykius. Ieškovė, pažymi, kad Sutartyje 2 nebuvo numatyta, kad UAB „Domleo“ įsipareigoja vykdyti žemės grunto kasimo ir perteklinio grunto išvežimo darbus. MB „Ekskavatoriai LT“ atstovas, dalyvavęs susitikime su MB „Sanketa“ atstovu, kuriame dalyvavo ir UAB „Domleo“ atstovas E. Š., įsipareigojo suteikti atsakovės naudai žemės grunto kasimo ir jo išvežimo paslaugas. Šalys dėl to susitarė žodžiu (sudarė žodinę sutartį). Tai nebuvo didelis užsakymas, kadangi darbai pagal jį buvo atliekami tik keletą dienų. Atsakovė neperdavė ieškovei statybos darbų projekto, šalys nebuvo susitarusios ir dėl darbų, kaip savarankiško objekto, rezultato perdavimo užsakovui (atsakovei). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip atlygintines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas, pagrįstumas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nustatymas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Jarimpekso statyba“ (užsakovas/rangovas) ir atsakovė MB „Sanketa“ (subrangovas) 2024 m. liepos 24 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. BIR/20240724 (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria subrangovas (atsakovė) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal užsakovo (rangovo) pateiktą darbo projektą atlikti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus statybos rangos darbus (pastato įvažiavimo į parkingą rekonstrukciją) statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o rangovas (užsakovas) įsipareigojo sumokėti subrangovui (atsakovei) už atliktus darbus 21 538Eur (be PVM) (26 060,98 Eur – su PVM) atlygį (1 t., b. l. 70-89).
13. Atsakovė (apeliantė) pagal Sutartį Nr. 1 asmeniškai jokių darbų neatliko ir 2024 m. liepos 25 d. statybos subrangos sutartimi Nr. SAN-DOM-20240725-B40 (toliau – Sutartis Nr. 2) nutarė pavesti darbus atlikti jos samdytam subrangovui trečiajam asmeniui UAB „Domleo“, įsipareigodama sumokėti šiai bendrovei už atliktus darbus 18 000 Eur (be PVM) (21 780 Eur su PVM) (1 t., b. l. 90-91).
14. Civilinės bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, paaiškėjo, kad Sutartis Nr. 2 faktiškai nebuvo sudaryta ir tarp šioje sutartyje numatytų šalių (atsakovės MB „Sanketa“, kaip užsakovės, ir trečiojo asmens UAB „Domleo“, kaip subrangovės) teisės ir pareigos neatsirado (1 t., b. l. 138-139, atsakovės pranešimas teismui dėl rašytinių įrodymų pateikimo negalimumo).
15. Byloje taip pat nustatyta, kad dalį Sutartyje Nr. 1 numatytų darbų (grunto ties atramine sienute atkasimą ir perteklinio grunto išvežimą) atliko ieškovė MB „Ekskavatoriai LT, kuri pareikalavo apmokėjimo už jos atliktus darbus iš atsakovės MB „Sanketa“ kaip darbų užsakovės, pateikdama jai apmokėti 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SF24 Nr. 3, kurioje kasimo darbai įvertinti 2541 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 38-45, 80-81).
16. Atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą, savo poziciją grįsdama tuo, kad tarp šalių nesusiklostė ir jų nesiejo nei žodiniai, nei rašytiniai sutartiniai santykiai, susiję su ieškovės atliktais darbais statybos objekte (1 t., b. l. 46).
17. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei MB „Ekskavatoriai LT“ iš atsakovės MB „Sanketa“ 2 541 Eur skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 957 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacinį skundą padavė atsakovė MB „Sanketa“, prašydama Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių ir byloje nustatytų faktų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai vertino Sutarčių nuostatas. Taigi, atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo motyvavimą ir įrodymų vertinimą
19. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje reglamentuojančioje teismo sprendimo motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).
22. Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 25 punktas jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Įrodinėjimą reglamentuoja CPK 176 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
24. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų, CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų kontekste, matyti, kad teismo sprendimas (motyvuojamoji jo dalis) neatitinka sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui keliamų reikalavimų.
25. Visų pirma, nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (1.71 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas numato ne tik rašytinę, bet žodinę sandorių formą, taip pat sandorius, kurie sudaromi ir konkliudentiniais (valiniais) šalių veiksmais. Esant žodinei sandorio formai, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik sandorio sudarymo faktą, bet ir pagrindinius sandorio elementus (kainą, objektą, dėl kurio šalys susitarė, kt.) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti ne tik sutarties sudarymo, joje sutartų ir atliktų darbų faktą, bet ir sutartą tokių darbų kainą.
26. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, susitarimo dėl žemės kasimo darbų ir jų kainos nustatymo faktą teismas iš esmės grindė tik ieškovės (jos atstovų) paaiškinimais, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) įrodinėjo ne tik aplinkybes, susijusias su žodinės sutarties nesudarymu, bet ir tokio sandorio kainos, kurią pareikalavo apmokėti ieškovė, nustatymu. Tačiau dėl ginčijamo sandorio kainos nustatymo ir jos atitikties atliktiems ieškovės darbams pagrįstumo teismas savo sprendime iš viso nepasisakė.
27. Antra, ieškovės iniciatyva byloje buvo apklaustas liudytoju UAB „Domleo“ atstovas (akcininkas), betarpiškai dalyvavęs šalių susitikime sudarant ginčijamą susitarimą dėl ieškovės darbų statybos objekte apimties, tačiau teismas dėl šio liudytojų paaiškinimų įrodomosios reikšmės sprendime nepasisakė ir jų nevertino. Dar daugiau, kaip minėta, atsakovė pateikė į bylą pranešimą dėl rašytinių įrodymų pateikimo negalimumo ( 1 t., b. l. 138-139), iš kurio galima daryti išvadą, kad Sutartis Nr. 2 faktiškai nebuvo sudaryta. Tai reiškia, kad trečiajam asmeniui (subrangovei) neatsirado pareiga atlikti atsakovei (užsakovei) sutartyje numatytus darbus, o atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti už sutartinius darbus. Pažymėtina, kad nepasisakydamas dėl šios aplinkybės ir jos iš viso nevertindamas, teismas nenustatė kitos bylai reikšmingos aplinkybės – kas gi atliko Sutartyje Nr. 2 numatytus darbus, kaip už juos buvo atsiskaityta, ar į šiuos darbus (ne)buvo įtraukti ir ieškovės atlikti darbai, už kuriuos reikalaujama atlyginimo ieškovės pateiktu ieškiniu.
28. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė prašė byloje apklausti liudytoju atsakovės MB „Sanketa“ vadovą S. K., kuris betarpiškai dalyvavo 2024 m. liepos mėn. vykusiame šalių susitikime (ne)sudarant ginčijamą žodinį sandorį. Nors 2025 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas nuo tokio prašymo atsisakė, tačiau, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir atsakovės ginčijamas aplinkybes, liečiančias ne tik paties sandorio (ne)sudarymo faktą, bet ir sandorio kainą, kurios dydžio, kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo, nepatvirtino ir liudytojas E. Š., teismas galėjo tokį atsakovės atstovo prašymą ne tik atmesti, bet priešingai, turėjo pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, sudarančius tiek ieškovės reikalavimų, tiek atsakovės atsikirtimų pagrindą, tačiau to nepadarė (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
29. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
30. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
31. Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, į aukščiau aptartų pirmosios instancijos teismo neištirtų ir nevertintų aplinkybių pobūdį ir jų reikšmę galutiniam teismo sprendimui, į kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padarė procesinius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
32. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, kuris nagrinės bylą iš naujo (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.