Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų E. R. S., A. R. (A. R.), E. F. ir trečiojo asmens I. N. V. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. R. S., A. R., E. F. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.), tretiesiems asmenims I. N. V., V. Š., Palangos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, V. V., D. K., A. K. dėl įpareigojimo nukelti laikinus statinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai E. R. S., A. R. ir E. F. kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovą V. Š. nukelti medinę virtuvėlę ir tris medinius surenkamus namelius (laikinus statinius) nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-03 sprendimais Nr. 16S-123, Nr. 16S-124 ir Nr. 16S-125 ieškovėms E. R. S., M. M. R. ir E. F. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko posesiją Nr. 253 natūra grąžinant 0,185 ha dydžio žemės sklypą, kuris kiekvienai iš ieškovių padalytas į 0,0913 ha, 0,0456 ha, 0,0456 ha dydžio dalis. Šiame 0,185 ha dydžio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra keturi atsakovui priklausantys laikini statiniai – virtuvėlė ir trys mediniai nameliai. Atsakovas neteisėtai naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu privačiu žemės sklypu savo statinių eksploatacijai ir tokiais veiksmais pažeidžia jų teises bei trukdo joms tinkamai naudotis jų privačia nuosavybe. Taip pat nurodė, kad 2012-10-01 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu nukelti jam priklausančius laikinus statinius, tačiau atsakovas gera valia šio prašymo neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas 2018-05-31 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų E. R. S., A. R. ir E. F. lygiomis dalimis 700,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 233,63 Eur, atsakovui V. Š.. Priteisė iš ieškovų E. R. S., A. R. ir E. F. lygiomis dalimis 410,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 136,85 Eur, trečiajam asmeniui A. K.. Priteisė iš ieškovų E. R. S., A. R. ir E. F. lygiomis dalimis 410,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 136,85 Eur, trečiajam asmeniui V. V..Nurodė, kad ieškovai neįrodė CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos dėl savininko teisių gynimo, todėl, nebūdami žemės sklypo savininkai, negali reikalauti pašalinti kitam asmeniui, žemės sklypo savininkei I. N. V., galbūt daromus nuosavybės ar valdymo teisių pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. Š. neturi jokių laikinų statinių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o esantys ginčo statiniai yra teisėtai įregistruoti viešame registre, todėl ieškovų reikalavimas nukeldinti laikinus statinius nuo minėto žemės sklypo yra nepagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Nurodo, kad ieškinio reikalavimai pareikšti per posesorinį ieškinį, o posesorinį ieškinį gali reikšti ne tik savininkas. Ieškinio reikalavimo esmė – prievoliniai teisiniai santykiai pareikšti posesorinį ieškinį – pašalinti pažeidimą. Ieškinys nukreiptas atsakovui V. Š., kaip asmeniui neteisėtai ir nepagrįstai laikančiam daiktą svetimame žemės sklype, dėl daikto, neturinčio jokios teisinės registracijos, kaip nekilnojamasis turtas, pašalinimo iš svetimo sklypo, kaip trukdančiam tinkamai naudotis turtu. Pažymi, kad teismas neteisėtai bei nepagrįstai paliko byloje procesine šalimi D. K. ir V. V., iš kurių dovanotas daiktas grąžintas atgal šios bylos atsakovui V. Š.. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl šios procesinės šalies, neteisėtai bei nepagrįstai pasirėmė netgi jų motyvais bei argumentais, turėjusiais esminės reikšmės jų ieškiniui atmesti, ir nepagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovų šiems asmenims bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-08-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A(5) - 694/2004 pripažinta, kad V. Š. ir V. Š. viešųjų varžytynių metu teisėtai įsigiję turtą, įvardijamą kaip poilsio pastatai, jį valdo tik kaip statybines medžiagas. Teigia, kad pareiškėjai nepateikė atskiriems nekilnojamojo turto objektams suformuoti reikalingų dokumentų, o neįregistravus nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registre teisiškai įregistruotas tik žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame nėra jokios V. Š. vardu teisėtai registruotų statinių, tačiau teismas šių esminių bylos aplinkybių nenagrinėjo, kas taip pat turėjo esminės reikšmės priimti neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo N. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ieškovai pasirinko netinkamą jų teisių gynimo būdą, nes nebūdami žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkai negali reikšti negatorinio ieškinio, prašydami pašalinti jų teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymi, kad byloje pateikti administracinių teismų įsiteisėję sprendiniai, kuriais atmesti V. Š., V. Š. skundai dėl jų teisinės registracijos. Pareiškėjai nepateikė atskiriems nekilnojamojo turto objektams suformuoti reikalingų dokumentų, o neįregistravus nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį. Mano, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai nusprendė dėl daikto, kaip trukdančio naudotis turtu, pašalinimo iš svetimo sklypo, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas ir tretieji asmenys atsakovo pusėje prašo apeliacinius skundus atmesti.Nurodo, kad ieškovai byloje neįrodė, kad turi subjektinę teisę ginti galbūt savo pažeistas daiktines teises, t. y. reikalauti įpareigoti atsakovą nukelti medinę virtuvėlę ir tris medinius surenkamus namelius (laikinus statinius) nuo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jau ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovai nebebuvo žemės sklypo savininkai. Mano, kad vien abstraktus teiginys, kad posesorinį ieškinį gali teikti ir ne savininkas, šioje byloje nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Nurodo, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje ieškovams reikalavus taikyti daiktinių teisių apsaugą, jie pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Pažymi, kad byloje esant neabejotiniems įrodymams dėl ginčo namelių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, jog apeliantai melagingai teigia, kad ginčo statiniai žemės sklype stovi neteisėtai, ar tai, kad ginčo statiniai pripažintini laikinais statiniais (statybinėmis medžiagomis) ir neturi teisinės registracijos. Taip pat pažymi, kad į šią bylą neįtraukus trečiaisiais asmenimis D. K., A. K. ir V. V., o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-01 sprendimą, t. y. palikus galioti šalių sudarytą ginčo namelių dovanojimo sutartį, šis priimtas sprendimas būtų naikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodyti iš esmės tiek patys argumentai, teisėjų kolegija sprendžia, kad netikslinga pasisakyti tiek dėl ieškovų, tiek dėl trečiojo asmens apeliacinių skundų atskirai. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-03 sprendimais Nr. 16S-123, Nr. 16S-124 ir Nr. 16S-125 ieškovėms E. R. S., M. M. R. (mirė, teises ir pareigas perėmė ieškovas A. R.), E. F. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko posesiją Nr. 253, natūra grąžinant 0,1825 ha dydžio žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris kiekvienai iš jų buvo padalytas į atitinkamai 0,0913 ha, 0,0456 ha, 0,0456 ha dydžio dalis (t. 1, b. l. 14–16). Ieškovės 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutartimis 0,1825 ha dydžio žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė trečiajam asmeniui I. N. V. (t. 1, b. l. 39–41, 84–89, 107–112; t. 2, b. l. 134–135). Minėtomis sutartimis šalys susitarė, jog pirkėja I. N. V. likusią kainos dalį už įsigytą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigoja sumokėti pardavėjoms (ieškovėms), kai iš parduoto žemės sklypo bus iškelti laikini statiniai. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2013-07-31 buvo įregistruotas nekilnojamieji daiktai, t. y. ginčo statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir virtuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimas Nr. 2-683-02/2004, 2013-07-11 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o 2013-08-05 įregistruota atsakovų V. Š. ir V. Š. nuosavybės teisė į ginčo statinius, įregistravimo pagrindas – BAB „Statybos mechanizmai“ 2003-06-27 viešųjų varžytynių aktas Nr. 1 ir Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimas Nr. 2-683-02/2004 (b. l. 76–77, 114–117). V. Š. ir V. Š. 2013-08-30 dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartimis minėtus statinius, adresu (duomenys neskelbtini), perleido bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį V. V. ir D. K. (t. 1, b. l. 80–83). Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-238-524/2018 pripažino 2013-08-30 dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento, taikė restituciją ir grąžino padovanotų pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš D. K. ir V. V. nuosavybės V. Š. ir V. Š. nuosavybėn (t. 3, b. l. 13–20).Apeliantai teigia, kad pareikštas ieškinys turėtų būti kvalifikuojamas kaip posesorinis, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Šis argumentas atmestinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovai savo teisių pažeidimą sieja su jų, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių pažeidimu (t. y. su daiktinių teisių pažeidimu), todėl nėra pagrindo ieškinį kvalifikuoti kaip posesorinį.CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, jame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-14 nutartimi konstatavo, kad ieškovai neturi daiktinių teisių į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, nebūdami žemės sklypo savininkai, nepagrįstai reikalauja pašalinti jų, kaip savininkų, teisių pažeidimą, įpareigojant atsakovą nukelti ginčo statinius, nes tokiu pagrindu reikalavimus ginčo statinių savininkui gali reikšti tik sklypo savininkė I. N. V., t. y. ieškinį pareiškė ieškovai, neturintys reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis nustatytas faktas turi prejudicinę reikšmę ir yra privalomas bylą nagrinėjant pakartotinai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors apeliantė ir argumentuoja, kad visa parduoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaina bus sumokėta, kai bus nukelti nameliai nuo ieškovų žemės sklypo, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad tarp ieškovų ir trečiojo asmens sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nesuteikia teisės ieškovams reikšti ieškinio trečiojo asmens interesais, juolab, kad trečiasis asmuo nepavedė ieškovams ginti jos galbūt pažeistas teises, taip pat šioje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-14 nutartį, siūlė trečiajam asmeniui I. N. V. pakeisti procesinę padėtį iš trečiojo asmens į ieškovės, tačiau I. N. V. nesutiko, o ieškovai nesutiko pasitraukti iš bylos, todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, išnagrinėjo bylą iš esmės pagal byloje esančius duomenis ir šalių procesinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovai, nebūdami žemės sklypo savininkai, negali reikalauti pašalinti kitam asmeniui, žemės sklypo savininkei I. N. V., galbūt daromus nuosavybės ar valdymo teisių pažeidimus, bei pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė.Apeliantai argumentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-08-20 nutartimi byloje Nr. A(5)-694/2004 yra pripažinta, kad V. Š. ir V. Š. viešųjų varžytynių metu teisėtai įsigiję turtą, įvardijamą kaip poilsio pastatai, jį valdo tik kaip statybines medžiagas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Iš bylos duomenų matyti, kad 2004-04-02 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, kad V. Š., V. Š. viešųjų varžytynių metu teisėtai įsigiję turtą, įvardijamą kaip poilsio pastatai, jį valdo tik kaip statybines medžiagas, iki daiktai nebus suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne ta aplinkybė, jog 2004 metais V. Š., V. Š. poilsio pastatus valdė tik kaip statybines medžiagas, o tai, kad 2003-06-27 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu ir 2004-07-19 teismo sprendimo pagrindu pastatai (duomenys neskelbtini), suformuoti ir 2013-08-05 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys atsakovui V. Š. ir trečiajam asmeniui V. Š..Atmestini ir apeliantų argumentai, kad pareiškėjai nepateikė atskiriems nekilnojamojo turto objektams suformuoti reikalingų dokumentų, o neįregistravus Registre nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį.Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-456-973/2015 I. N. V. laikėsi pozicijos, jog atsakovo nuosavybės teisės į ginčo statinius, t. y. poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos neteisėtai, todėl siekė nuginčyti statinių registraciją Nekilnojamojo turto registre bei reikalavo įpareigoti atsakovą nugriauti ginčo statinius. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-456-973/2015 atmetė ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovams V. Š., V. Š., A. K., D. K., V. V., valstybės įmonei Registrų centrui bei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškiniu ieškovė prašė panaikinti atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčo poilsio pastatai ir virtuvės pastatas bei įregistruotos atsakovų V. Š. ir V. Š. daiktinės teisės į juos, taip pat panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo R. K. 2013-10-09 sprendimą Nr. (1.1.4)s-4266 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo“, kuriuo buvo atsisakyta išregistruoti anksčiau minėtus pastatus bei įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ginčo pastatus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pagrįstai įregistravo atsakovams V. Š. ir V. Š. priklausančius poilsio pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Klž, ir virtuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5H1ž, bei atsakovų V. Š. ir V. Š. daiktines teises į juos. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą (Nr. 2A-230-253/2016) apeliacine tvarka, Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą paliko nepakeistą.Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre šiuo metu įstatymo nustatyta tvarka yra įregistruoti visi ginčo statiniai. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), byloje nėra duomenų, kad ginčo statinių, kaip nekilnojamojo turto objektų, registracija būtų nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui priklausančiame sklype laikinų statinių nėra. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje paliko trečiaisiais asmenimis D. K., A. K. ir V. V. bei priteisė jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu ginčo statinių savininkai buvo A. K., D. K. ir V. V.. Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-01 sprendimu panaikino ginčo statinių dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovas V. Š. ginčo statinius padovanojo D. K., A. K. ir V. V.. Sprendimo priėmimo metu Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-01 sprendimas jau buvo apskųstas kasacine tvarka, tačiau kasacinis skundas dar neišnagrinėtas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šie asmenys neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio, 1, 2 dalių straipsnių nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tretiesiems asmenims atsakovo pusėje priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl naikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ar keisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.