- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-230-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06552-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- I. N. V.
- Atsakovas
- V. Š., A. K., D. K., V. V., VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laimonas Judickas
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-230-253/2016
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 3-61-3-06552-2013-7)
2016 m. vasario 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. N. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovams V. Š. (V. Š.), V. Š., A. K., D. K., V. V., VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė: 1) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus pavaduotojo R. K. 2013-10-09 sprendimą Nr. (1.1.4)s-4266 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo“; 2) panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Klž, poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2K1ž, poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3K1ž, poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4K1ž ir virtuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5H1ž (toliau – ginčo pastatai); 3) panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais buvo įregistruotos atsakovų V. Š. bei V. Š., daiktinės teisės į ginčo pastatus; 4) įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus registratoriaus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ginčo pastatus; 5) įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus registratoriaus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro atsakovų V. Š. bei V. Š., daiktines teises į ginčo pastatus; 6) visiškai patenkinti ieškovės 2015-04-30 ieškinį Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-456-973/2015 atsakovams V. Š. bei V. Š. bei teismo sprendimu įpareigoti atsakovus V. Š. bei V. Š., per vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti (nukeldinti) atsakovams V. Š. bei V. Š. nuosavybės teise priklausančius ginčo pastatus.
Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji pirko 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 2-1392, Nr. 2-1393, Nr. 2-1394 pagrindu. Vėliau, jai nežinant, ir be jos, kaip žemės savininkės, sutikimo nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti paminėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovintys aukščiau minėti 5 poilsio pastatai. Taip pat registratorius įregistravo V. Š. bei V. Š. daiktines teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus. Tokiais veiksmais VĮ „Registrų centras“ šiurkščiai pažeidė žemės savininkės I. N. V. teises visa apimtimi disponuoti nuosavu žemės sklypu, nes žemės savininkė nebuvo davusi sutikimo nei atsakovams V. Š. ir V. Š., nei atsakovui VĮ „Registrų centras“ ieškovės nuosavame žemės sklype įregistruoti svetimus nekilnojamuosius daiktus. Todėl ieškovė, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nepageidauja, kad jai priklausančiame žemės sklype stovėtų ir būtų atsakovų V. Š. ir V. Š. eksploatuojami mediniai nameliai, todėl prašė teismo įpareigoti medinių namelių savininkus – atsakovus V. Š. bei V. Š. savo lėšomis pašalinti (nukelti) nuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), minėtus pastatus.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs V. Š. bei V. Š. įgalioto atstovo advokato Laimono Judicko 2013-07-29 pateiktą prašymą ir kitus dokumentus, t. y. 2013-07-11 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2003-06-27 Turto varžytinių aktą Nr. 1, 2003-06-12 Viešųjų varžytinių protokolą Nr. 1, Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą 2004‑07-19 civilinėje byloje Nr. 2-683-02/2004 m., ir nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. nurodytų aplinkybių, kurios trukdytų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, 2013-07-31 įregistravo Nekilnojamojo turto registre poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2013‑08‑05 įregistravo V. Š. ir V. Š. nuosavybės teises į juos. Duomenų, jog šie dokumentai (pastatų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo pagrindai) yra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas pagrįstai įregistravo atsakovams V. Š. bei V. Š. priklausančius minėtus pastatus bei atsakovų V. Š. bei V. Š. daiktines teises į juos, todėl panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sprendimus nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos ieškinio reikalavimus, taip pat reikalavimus dėl įpareigojimų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro minėtus pastatus bei atsakovų daiktines teises į juos, bei atsakovo VĮ „Registrų centras“ 2013-10-09 sprendimo Nr.(1.1.4)s-4266 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė I. N. V. ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovus V. ir V. Š. per vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti (nukeldinti) atsakovams V. bei V. Š. nuosavybės teise priklausančius ginčo pastatus ir reikalavimo pagrindu nurodė 2004-04-02 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir 2004-08-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Teismas pažymėjo, kad V. ir V. Š. po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2004‑05-18, kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu 2004‑07-19 civilinėje byloje Nr. 2‑683-02/2004, kurio pagrindu VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas įregistravo atsakovams V. Š. bei V. Š. priklausančius pastatus bei daiktines teises į juos, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tikslu – poilsio pastatų teisinei registracijai atlikti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2004-08-19. Pažymėta, kad šiuo 2004-07-19 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas ne tik valdymo faktas, o taip pat nustatyta, kad atsakovų V. ir V. Š. valdomi poilsio pastatai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, suteikti unikalūs numeriai, jų atžvilgiu atlikti kadastriniai matavimai, tai leido konstatuoti, kad jų statybai pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo išduotas leidimas. Iš esmės šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovams priklausantys poilsio statiniai yra nekilnojamieji daiktai. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo statiniai yra pastatyti 1972 m., t. y. stovi jau 43 metus, naudojami pagal tiesioginę paskirtį, be to iš byloje esančių 1991-05-07 bei 2013-07-11 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų matyti, kad poilsio namelių pamatai betoniniai (poliniai), statiniai ir teisės į juos įregistruoti, todėl daryta išvada, kad atsakovų V. Š. bei V. Š. statiniai nėra laikino pobūdžio, t. y. jie yra nekilnojamieji daiktai, kurie nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo negali būti nukeldinti. Ieškovė I. N. V. bylos nagrinėjimo metu, statinių pobūdžio neginčijo ir neįrodinėjo, ekspertizės skirti neprašė. Pažymėta, kad 2004-07-19 sprendimas nenuginčytas ir galioja. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-26 įsakymu Nr. A1-750 „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini)“, atsakovų V. Š. bei V. Š. poilsio pastatams buvo suteikti adresai. Atkreiptas dėmesys į tai, jog ½ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), stovi ne ant ieškovei I. N. V. priklausančio žemės sklypo, o ant valstybinės žemės, todėl laikytina, kad ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo prašyti teismo panaikinti visų penkių pastatų registraciją ir įpareigoti atsakovus visus penkis pastatus nukeldinti. Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jokių reikalavimų dėl valstybei priklausančiame žemės sklype stovinčių atsakovų poilsio pastatų nereiškė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo poilsio pastatai nuo 2013-08-30 buvo perleisti tretiesiems asmenims, t. y. atsakovams A. K., D. K. ir V. V., kurie šiuo metu yra pastatų savininkai, todėl atsakovai V. Š. ir V. Š. yra netinkami atsakovai pagal ieškinio reikalavimą dėl pastatų nukeldinimo. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas laikė nepagrįstais ir dėl to atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą, panaikinant Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl adreso statiniams suteikimo, ir priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, o sprendimo dalį dėl adresų statiniams suteikimo paliekant nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad be ieškovės sutikimo negalėjo būti atliekama kitų asmenų daiktų registracija, kadangi tokia daiktų registracija apsunkino žemės sklypą ir disponavimo juo teises. Ieškovė nedavė sutikimo atsakovams įregistruoti nekilnojamuosius daiktus jos žemės sklype, kadangi tokio sutikimo niekas iš jos neprašė, o atsakovas VĮ „Registrų centras“, atlikdamas šių daiktų teisinę registraciją, taip pat nepranešė pagrindinio daikto savininkei I. N. V.. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ neatliko jokio kadastro duomenų įrašo ieškovės žemės sklypo registre apie tai, kad ieškovės žemės sklype yra įregistruoti svetimi daiktai, o taip pat atsakovų pastatų registre nenurodė privalomos faktinės aplinkybės, kuriame žemės sklype yra pastatai. Registratorius įregistravo svetimus daiktus svetimo daikto priklausiniais ir tai darė pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, 23 punkto reikalavimus. Taip pat teigia, kad teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių CK 4.14 str. prasme, ir teigia, kad ieškovės įsigytame žemės sklype buvę viešajame registre neįregistruoti daiktai po žemės pirkimo-pardavimo sandorio tapo ieškovės nuosavybe. Be to, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 2 punkto, 2.3 papunkčio, 3 punkto bei 5 punkto taikymą, kadangi šie punktai yra alternatyvaus turinio, be to, ieškovės nuomone, netaikytini šios bylos atveju. 2003-06-27 varžytynių aktas ir Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-683-02/2004 patvirtino tik pastatų nuosavybės teisę, tačiau nepatvirtino statinių statybos teisėtumo, nes nei viename pateiktame dokumente nėra duomenų apie atskiro nekilnojamojo daikto suformavimą, todėl registratorius negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 2.3 papunkčio. Teigia, kad 2003-06-27 varžytynių aktas ir 2004-07-19 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo tinkamas pagrindas tinkamai suformuoti statinių kadastrinius duomenis, nes abiejuose dokumentuose nebuvo tinkamai identifikuoti daiktai, jog pagal šiuose dokumentuose esančius duomenis būtų galima suformuoti statinių kadastrinių matavimų bylą, todėl registratoriui nebuvo pagrindo daiktus įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau buvo pagrindas atsisakyti patenkinti tokį asmenų prašymą. Mano, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“ dėl atsakovų statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą nepriimdamas rašytinio sprendimo, šiurkščiai pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. reglamentavimą, kadangi įstatymas nenumato teisės registratoriui priimti žodinius sprendimus dėl statinių įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas sprendime nevertindamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-04-02 sprendimo administracinėje byloje Nr. I‑82/2004 suteikė viršenybę žemesnės instancijos teismui, nes teismas nekilnojamųjų daiktų įregistravimo tinkamu teisiniu pagrindu laikė Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-683-02/2004, taip pažeidė rungimosi principą, nes nevertino ieškovės pateikto teismo sprendimo. Teigia, kad atsakovų 2003‑06-27 varžytynių metu pasirašytas sandoris yra niekinis pagal CK 6.364 str. ir 1.78 str. reglamentavimą ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Kadangi 2003-06-27 atsakovų sandoris nebuvo įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, todėl 2013 m. ieškovei įsigyjant žemės sklypą toks atsakovų 2003-06-27 sandoris nesukėlė teisinių pasekmių. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl statinių nugriovimo, kadangi atsakovais byloje nurodyti visi statinių savininkai, byloje įrodyta, kad nė vienas iš statinių savininkų neturi jokių teisių į ieškovės žemės sklypą, todėl teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, netinkamai taikė ir aiškino CK 4.105 str., 6.394 str., 6.395 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo pastatai ir V. Š. bei V. Š. nuosavybės teisės į juos, atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. reikalavimus, yra galiojantys, todėl nenustačius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. nurodytų aplinkybių, Klaipėdos filialas pagrįstai įregistravo pastatus ir nuosavybės teises į juos. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimas Nr. 278 taikomas tik pastatams, įgytiems iki 1991-07-25. V. Š. ir V. Š. nuosavybės teisė į ginčo pastatus atsirado 2003-06-27 turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu ir nėra pagrindo teigti, kad I. N. V. 2013-06-03 nupirkus žemės sklypą, atsirado nuosavybės teisė į pastatus. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d. bei 14 str. nuostatomis, nesutinka, kad VĮ „Registrų centras“ sprendimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos priima žodžiu. Nurodo, kad ginčo pastatų ir V. Š. bei V. Š. nuosavybės teisių į juos įregistravimui Nekilnojamojo turto registre Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-04-02 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-82/2004 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A5-694/2004, kaip juridinio fakto, registravimas Nekilnojamojo turto registre ir jo išregistravimas įtakos neturėjo. Pažymi, kad neturi duomenų, jog dokumentai (pastatų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo pagrindai) panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka ir mano, kad šie dokumentai buvo pakankamas pagrindas įregistruoti pastatus bei nuosavybės teises į juos.
Atsakovai V. Š., V. Š., A. K., D. K. ir V. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti šių atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.
Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad savo poziciją išdėstė 2015-08-05 pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį ir šios pozicijos nekeičia bei prašo ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus vertinti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-26 išrašo duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 2013-05-20 pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 2-1394, Nr. 2-1393 ir Nr. 2‑1392 pagrindu nuo 2013-06-03 įregistruota ieškovės I. N. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 81-83). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenų taip pat nustatyta, kad 2003-06-27 turto varžytynių akto Nr. 1 bei 2004-07-19 apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-683-02/2004 pagrindu 2013-08-05 įregistruotos V. Š. ir V. Š. nuosavybės teisės po ½ dalį į pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), šie pastatai 2013-07-31 įregistruoti 2004-07-19 apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-683-02/2004 bei 2013-07-11 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu (t. 1, b. l. 103-106, 158-162). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-26 įsakymu Nr. A1-750 ginčo statiniams suteikti adresai (t. 1, b. l. 64). Taip pat nustatyta, kad nuo 2013‑09-10 Nekilnojamojo turto registre 2013-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TPV-4653 pagrindu įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės po ½ dalį V. V. ir A. K. kartu su D. K. į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); be to, 2013‑08-30 dovanojimo sutarties Nr. TVP-4649 pagrindu įregistruotos V. V. ir D. K. nuosavybės teisės po ½ dalį į pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 39-49, 84-87). Nustatyta, kad ieškovė I. N. V. 2013‑09‑27 skundu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą dėl registratoriaus sprendimų, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti paminėti nekilnojamieji daiktai ir V. Š. bei V. Š. daiktinės teisės į juos, panaikinimo bei nekilnojamųjų daiktų ir V. Š. bei V. Š. nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamojo turto objektus išregistravimo, taip pat pastatams neteisėtai suteiktų adresų – (duomenys neskelbtini) panaikinimo (t. 1, b. l. 49-50). VĮ „Registrų centras“, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2013-10-09 raštu Nr. (1.1.4.)s- 4266 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių juos išregistravimo“ paliko galioti Klaipėdos filialo 2013-07-31 sprendimus įregistruoti nurodytus pastatus ir 2013-08-05 sprendimą įregistruoti V. Š. ir V. Š. nuosavybės teises į juos, taip pat pažymėjo, kad pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus VĮ „Registrų centras“ nėra kompetentingas suteikti, pakeisti ar panaikinti adresus (t. 1, b. l. 5-6).
Ieškiniu ieškovė, be kita ko, reiškė reikalavimus panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2013‑10‑09 sprendimą Nr.(1.1.4)s-4266 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo“, taip pat panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčo pastatai bei kuriais buvo įregistruotos atsakovų V. Š. bei V. Š., daiktinės teisės į ginčo pastatus ir įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ginčo pastatus ir atsakovų V. Š. ir V. Š. daiktines teises į ginčo pastatus. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.
Apeliantės nuomone atsakovas VĮ „Registrų centras“ dėl ginčo statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą nepriėmė rašytinio sprendimo ir taip pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. reglamentavimą, kadangi įstatymas nenumato teisės registratoriui priimti žodinius sprendimus dėl statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 4 d. numato, kad išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: prašymą tenkinti, prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 1 p., reglamentuojanti sprendimo tenkinti prašymą priėmimą, numato, kad kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 14 str., kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d. bei 14 str. nuostatos iš esmės numato, kad registruojant nekilnojamąjį daiktą, o taip pat ir daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, Nekilnojamojo turto registre, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Šiuo atveju ginčo nekilnojamieji daiktai, o taip pat ir daiktinės teisės į juos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai 2013-07-31 bei 2013-08-05 įrašais. Taigi kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą tenkinti, kurį ir ginčija ieškovė, užfiksuotas įrašais į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pažymėtina, kad I. N. V. buvo pateikusi skundą dėl registratoriaus sprendimų įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – ginčo pastatus, bei atsakovų V. Š. ir V. Š. nuosavybės teises į juos bei pastatams suteiktų adresų panaikinimo, kuris buvo išnagrinėtas VĮ „Registrų centras“ 2013-10-09 raštu Nr. (1.1.4.)s- 4266. Darytina išvada, kad šis skundo argumentas nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčo poilsio pastatai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutiko ir prašė panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčo pastatai: poilsio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei virtuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruotos atsakovų V. Š. bei V. Š. daiktinės teisės į ginčo pastatus. Tam, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d., Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami ir nekilnojamieji daiktai – statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nevertino CK 4.14 str. taikymo prasme. CK 4.14 str. 1 d. numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Vadovaujantis CK 4.12 str. bei CK 4.13 str. 1 d., pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, o antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 str. 2 d., 4.19 str. 1 d.). Šiuo atveju 2003-06-27 turto varžytynių akto Nr. 1 duomenimis atsakovai V. Š. ir V. Š. ginčo pastatus, kaip savarankiškus teisinių santykių objektus, įsigijo nuosavybės teise iš viešųjų varžytynių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2013-06-03 I. N. V. nupirkus žemės sklypą, kuriame stovi keli iš nurodytų pastatų, šie tapo ieškovės nuosavybe, kadangi tuo metu šie objektai jau priklausė nuosavybės teise kitiems asmenims, t. y. atsakovams V. Š. ir V. Š.. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 1 d.). Nagrinėjimu atveju atsakovams V. Š. ir V. Š. nuosavybės teise priklausantys ginčo pastatai Nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris, jie įregistruoti kaip savarankiški (pagrindiniai) nekilnojamieji daiktai. Tad atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo pastatai įregistruoti kaip ieškovės žemės sklypo priklausiniai.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991-07-25, nustato Vyriausybė (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003‑03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašas (toliau – Dokumentų sąrašas). Dokumentų sąrašo 1 punkte buvo numatyta, kad šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau vadinama – seni statiniai). Tačiau Dokumentų sąrašo 1 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2011-11-09, praplėsta jo taikymo sritis, numatant, kad šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo (toliau – seni statiniai).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003‑03-03 nutarimo Nr. 278 2 punkto, 2.3 papunkčio, 3 punkto bei 5 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ginčo pastatai buvo pastatyti 1972 m. Dokumentų sąrašo 2 punktas (nuo 2011-11-09 galiojanti redakcija) numato, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir 2.1‑2.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Dokumentų sąrašo 2.3 papunktyje, kaip teiktini, numatyti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Dokumentų sąrašo 3 bei 5 punktuose numatyti teiktini dokumentai registruojant iš esmės iki 1991‑07-25 įsigytus senus statinius, dėl to nagrinėjamu atveju neaktualūs.
Apeliantė laikosi pozicijos, kad 2003-06-27 varžytynių akte ir Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-683-02/2004, nėra duomenų apie atskiro nekilnojamojo daikto suformavimą, todėl registratorius negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų sąrašo 2.3 papunkčio. Tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovų VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo atstovas paaiškino ir atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymi, kad įregistruojant ginčo pastatus vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003‑03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų sąrašo 8 punktu. Minėtoje nuostatoje numatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame teisės akte tarp teiktinų dokumentų nenumatytas žemės sklypo, kuriame jau yra stovintys seni pastatai, savininko sutikimas.
Nustatyta, kad V. Š. ir V. Š. įgaliotas asmuo 2013-07-29 pateikė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui prašymą dėl nekilnojamojo daikto (pastatų) įregistravimo ir fizinių asmenų nuosavybės teisių į statinius įregistravimo, prie prašymo pridėta 2013-07-11 ND kadastro duomenų byla, 2003-06-27 turto varžytynių aktas Nr. 1, 2003-06-12 viešųjų varžytynių protokolas Nr. 1, 2013-07-26 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-750, Palangos apylinkės teismo sprendimas 2004-07-19 civilinėje byloje Nr. 2-683-02/2004 (t. 1, b. l. 53–60, 64). Iš Palangos apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-683-02/2004, turinio nustatyta, kad V. Š. ir V. Š. 2004-05-18 pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodė, kad 2003-06-12 įvykusių bankrutavusios AB „Statybos mechanizmai“, kuri buvo Kauno m. savivaldybės įmonės „Statybiniai mechanizmai“ ir Kauno teritorinio statybos tresto teisių perėmėja, turto viešųjų varžytynių metu jie įsigijo nurodytus 1972 m. statytus poilsio pastatus, tačiau VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius minėtus poilsio pastatus, argumentuodamas atsisakymą tuo, kad pareiškėjų pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad pareiškėjai pateikė nepakankamai dokumentų, pagrindžiančių 1972 m. vykdytos statybos teisėtumą. Palangos apylinkės teismas minėtu 2004-07-19 sprendimu poilsio pastatų registracijai atlikti VĮ „Registrų centras“ nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad poilsio pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), nuo 1972 m. buvo teisėtai valdomi nuosavybės teise. Šiame sprendime pažymėta, kad aplinkybės, jog nurodytiems poilsio pastatams yra suteikti unikalūs numeriai, atlikti jų kadastriniai matavimai, patvirtina, kad pastatai suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir leido konstatuoti, jog jų statybai pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo išduotas leidimas. Iš esmės šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad pastatai nuo 1972 m. buvo nuosavybės teisės objektai. Taigi kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos buvo pateiktas ir teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo.
Nesutiktina su apeliacini skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-04-02 sprendimo administracinėje byloje Nr. I‑82/2004. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ištyrė ir įvertino aplinkybes, kad administracinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2004-04-02 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas ir 2004-08-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, buvo sprendžiamas administracinis ginčas dėl administracinio subjekto priimto konkretaus sprendimo panaikinimo, t. y. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003-12-10 sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2003-10-30 sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti atsakovams priklausančius poilsio pastatus ir teises į juos. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad V. Š. ir V. Š. po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2004‑05‑18, kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kaip nustatyta anksčiau, 2014-08-19 įsiteisėjęs Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimas buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastatų ir nuosavybės teisių į juos registracijai vykdyti, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 (nuo 2011-11-09 galiojanti redakcija) patvirtinto Dokumentų sąrašo 8 punkto reglamentavimu dėl teiktinų dokumentų registruojant senus statinius. Tai patvirtina atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą argumentus, kad minėtų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-04-02 sprendimo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kaip juridinio fakto, jog iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, registravimas ir išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro neturėjo įtakos Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendimo įregistravimui 2013-08-05 Nekilnojamojo turto registre.
Nors apeliantė nurodo, kad atsakovų V. Š. ir V. Š. pateiktuose 2003‑06‑27 varžytynių akte bei 2004-07-19 Palangos miesto apylinkės teismo sprendime nebuvo tinkamai identifikuoti daiktai, tačiau kartu su minėtais dokumentais buvo pateikta ir pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus 2013-07-11 parengta ginčo pastatų kadastrinių matavimų byla. Byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo pastatai netapatūs 2003‑06-27 varžytynių akte atsakovų V. Š. ir V. Š. įsigytiems pastatams ar pastatams, dėl kurių Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-19 sprendime išspręstas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ginčo pastatams suteiktus naujus adresus patvirtina kartu su prašymu pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013‑07-26 įsakymas Nr. A1-750. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog pateiktų dokumentų nepakako būtinų nekilnojamųjų daiktų (pastatų) duomenų identifikavimui.
Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovų pateiktas 2003-06-27 varžytynių aktas nenuginčytas, dėl to nėra pagrindo naikinti statinių teisinę registraciją, ir teigia, kad remiantis CK 6.394 str. bei 1.78 str. reglamentavimu šis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, nes 2003-06-27 varžytynių akte neaptartas žemės klausimas. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisine registracija yra tik paviešinamos daiktinės teisės, taigi ji yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurį lemia pačios daiktinės nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (CK 4.47 str.). CK 6.394 str. 1 d. nurodyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas parduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudotis pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis, o sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.). Tuo tarpu CK 6.394 str. 3 d. numatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti tik esant žemės sklypo savininko sutikimui arba jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, įstatymai iš esmės nedraudžia įsigyti nekilnojamąjį daiktą ne kartu su žemės sklypu, kuriame jis yra ir specialaus teisių į žemę įforminimo nereikalaujama. Svarbu pažymėti, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-03 sprendimų Nr. 16S-123, Nr. 16S-124 bei Nr. 16S-125 matyti, kad ankstesnėms žemės sklypo savininkėms nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos tik 2012 m. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip suformuotas naujas daiktas tik 2012‑11‑26. Tad, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ginčo pastatai stovėjo valstybinėje žemėje. Šiuo atveju bankrutuojančios įmonės turtas buvo parduodamas Įmonių bankroto įstatymo 33 str. nustatyta tvarka viešose varžytynėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997‑10‑01 nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų reglamentuota bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad toks bankrutuojančios įmonės turto pardavimas prieštaravo įstatymui. BAB „Statybos mechanizmai“ 2003-06-27 turto varžytynių akte Nr. 1 nurodyta, kad atsakovai V. Š. ir V. Š. įsigijo ir jiems perduotas nuosavybės teise nekilnojamojo turto kompleksas, t. y. poilsio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei nurodyti jų pažymėjimo plane indeksai (CK 6.396 str. 1 d.). Įsiteisėjusiu Palangos apylinkės teismo 2004‑07-19 sprendimu nustatyta, kad minėti pastatai nuo 1972 m. buvo teisėtai valdomi nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti jog 2003-06-27 varžytynių aktas laikytinas niekiniu, dėl to šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, iš ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad žemės sklypo įsigijimo metu jai buvo žinoma faktinė aplinkybė apie žemės sklype stovinčius kitiems asmenims priklausančius ginčo poilsio pastatus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. numato aplinkybes, kurių nors vieną nustačius prašymo nagrinėjimo metu, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. taip pat numato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje numatytų aplinkybių. VĮ „Registrų centras“, išnagrinėjęs 2013-07-29 pateiktą prašymą, nenustatė minėtose teisės aktų nuostatose numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad buvo pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. nuostatos. Dėl to pirmosios instancijos teismas darė pagristą išvadą, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas pagrįstai įregistravo ginčo pastatus bei atsakovų V. Š. ir V. Š. daiktines teises į juos ir pagrįstai atmetė šiuo pagrindu reiškiamus ieškinio reikalavimus.
Apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmesta ieškinio dalis dėl statinių nugriovimo, kadangi atsakovais byloje buvo nurodyti visi statinių savininkai ir nė vienas iš jų neturi teisių į ieškovės žemės sklypą. CK 4.98 str. įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, jame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.
Pirmiausia pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, taip pat duomenų apie pastatus kadastro žemėlapyje bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2014‑10-10 atsiliepimo į pareiškėjos skundą nustatyta, kad poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į kurį po ½ dalį nuosavybės teisė įregistruota V. V. ir A. K. kartu su D. K. 2013-08-30 pirkimo‑pardavimo sutarties pagrindu, patenka ne į ieškovei, kaip savininkei, nuosavybės teise priklausantį, o į nesuformuotą valstybinės žemės sklypą. Dėl to šiuo aspektu ieškiniu neįrodyta CK 4.98 str. taikymo sąlyga dėl savininko teisių gynimo. Taip pat matyti, kad į nesuformuotą valstybinės žemės sklypą patenka ir dalis poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje civilinėje byloje ieškovės ieškiniu materialiniai teisiniai reikalavimai įpareigoti per vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti (nukeldinti) ginčo pastatus buvo suformuluoti ir pareikšti atsakovams V. Š. ir V. Š., nurodant, kad pastatai nuosavybės teise priklauso šiems atsakovams. Tuo tarpu, kaip bylos duomenimis nustatyta anksčiau, ginčo poilsio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2K1ž, poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3K1ž, poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4K1ž ir virtuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5H1ž, nuo 2013-08-30 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. TPV-4649 buvo perleisti D. K. ir V. V., kurie šiuo metu yra ginčo pastatų savininkai. Svarbu pažymėti, kad Palangos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-105-824/2016 pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovams notarui T. P. V., V. Š., V. Š., D. K., V. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ši bylą šiuo metu sustabdyta iki įsiteisės Palangos miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑456‑973/2015. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad I. N. V., 2015-03-10 patiekusi patikslintą skundą, be kita ko, šioje byloje buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-08-30 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. TPV-4649. Tačiau po to, kai nagrinėjama civilinė byla buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-27 nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti bei patikslinti skundo reikalavimus, šis reikalavimas 2015-04-30 pateiktame ieškinyje nebenurodytas, o 2015‑07‑15 teisme pareikštas atskiras ieškinys minėtoje kitoje civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šios aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme 2015‑07‑16 parengiamojo teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad nors A. K., D. K. ir V. V. nagrinėjamoje byloje nurodyti kaip atsakovai, tačiau materialiniai teisiniai reikalavimai ieškiniu nagrinėjamoje byloje jiems nepareikšti. Ši aplinkybė ieškovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu akivaizdžiai buvo žinoma, tačiau ieškinio reikalavimai minėtiems atsakovams nebuvo pareikšti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai V. Š. ir V. Š. nėra ginčo statinių savininkai ir neturi pareigos atsakyti pagal jiems pareikštą ieškinio reikalavimą dėl pastatų nukeldinimo, dėl to šį ieškinio reikalavimą pagrįstai atmetė.
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Byloje pateikti prašymai priteisti atsakovų V. V. ir A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad šie atsakovai patyrė po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovams V. V. ir A. K. iš ieškovės I. N. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. N. V. atsakovui V. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės I. N. V. atsakovui A. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.