Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui S. P. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-7961 panaikinimo ir atsakovo S. P. prašymo atmetimo bei atsakovo S. P. priešieškinio ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl ieškinio darbo ginčų komisijos sprendimo nepagrįsto apskundimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovui S. P., kuriame prašoma atsakovo S. P., kodas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai pareikštą 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą atmesti.

2. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) ir atsakovo S. P. (toliau – atsakovas) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19/09/18-1 (toliau – Darbo sutartis). Pagal Darbo sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties įsigaliojimas apibrėžtas momentu, kai yra gautas leidimas atsakovui laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinė viza D (darbo viza) ir atsakovas atvyksta į darbo vietą. Faktiškai darbo funkcijas ieškovo įmonėje atsakovas pradėjo vykdyti nuo (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas į Švediją.

3. Kadangi (duomenys neskelbtini) atsakovas be pateisinamos priežasties ir be darbdavio sutikimo išvyko iš darbo vietos, esančios Švedijoje, ieškovo vadovas tą pačią dieną priėmė įsakymą dėl atsakovo komandiruotės atšaukimo (nutraukimo). Be to, nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta su atsakovu sudaryta Darbo sutartis.

4. Po Darbo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su (duomenys neskelbtini) prašymu dėl atleidimo iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinimo neteisėtu bei sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo (toliau – Prašymas). Kaip nurodė ieškovas, Prašymo pagrindu iškelta darbo byla Nr. APS-131-21762 (toliau – Darbo byla). Darbo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nėra atsakovo rašytinio prašymo dėl atleidimo iš darbo, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovo vadovo įsakymu atsakovo atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo atšauktas. Šiuo pagrindu buvo patikslinti atsakovo valstybinio socialinio draudimo duomenys, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) užfiksuotos atsakovo pravaikštos. Kadangi, kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas po (duomenys neskelbtini) į darbą atvykti taip pat atsisakė, o prašymo dėl atleidimo iš darbo savo noru nėra pareiškęs, nuo šios datos toliau fiksuojamos atsakovo pravaikštos.

5. DGK išnagrinėjo Darbo bylą ir 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-7961 (toliau – Ginčijamas sprendimas) atsakovo pareikštą Prašymą tenkino iš dalies – nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovo 953,97 Eur, atskaičius mokesčius, neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, taip pat išieškoti atsakovo naudai iš ieškovo ir Valstybinio socialinio draudimo fonde deklaruoti 1378,26 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d.

6. Su DGK Darbo byloje priimtu Ginčijamu sprendimu ir atsakovo pareikštu Prašymu ieškovas nesutinka, nes Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka ginčui esminės reikšmės turinčių faktinių aplinkybių ir priimtas netinkamai įvertinus Darbo byloje surinktus duomenis. Todėl, vadovaudamasis DK 231 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas teikia ieškinį dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo, atmetant atsakovo pareikštą Prašymą. Ieškovo ieškinys grindžiamas žemiau dėstomais teisiniais argumentais ir pateikiamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

38. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad po DGK sprendimo ieškovas atsakovui nepervedė jokios sumos. Prašo termino, ieškovo ieškinio pateikimui neatnaujinti, nes ieškinį turėjo pateikti iki 2020 m. sausio 17 d. Atsakovas pilna apimtimi sutinka su DGK sprendimu. Kai vyko nagrinėjimas DGK, ieškovas priėmė atgal atsakovą į darbą, neva atsakovo prašymu. Tokiu būdu ieškovas siekė išvengti mokesčių. Atsakovas manė, kad leidimas laikinai gyventi galioja iki tada, kol darbdavys neatleidžia darbuotojo. Įstatymas šiuo atveju yra imperatyvus. 0,07 procentų delspinigių už kiekvieną dieną pradelstą atsiskaityti su atsakovu, vienai dienai yra 50,00 Eur, čia skaičiuota nuo atleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 20 d.). Nepamena kiek dienų uždelsta, reikia skaičiuoti. Taip pat prašo priteisti 86,00 Eur už lėktuvo bilietus, nes atsakovas turėjo skristi į DGK posėdį. Bylinėjimosi išlaidos sudaro iš viso 500,00 Eur. Priešieškinį palaiko pilna apimtimi. Antstolis kol kas sustabdė vykdomąją bylą, nes vyksta šis procesas. Ieškovas, kaip matyti, neatvyko į posėdžius, nebendrauja su atsakovu, slapstosi. Atsakovas šiuo metu kaip įkaitas, nes nėra išspręstas klausimas. Atsakovas neturi pajamų. Jam sunku išgyventi. Prašo į tai atsižvelgti. Prašo tenkinti priešieškinį pilna apimtimi.

Ieškinys netenkintinas. Prieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio.

39. Ieškovas ieškiniu prašo atsakovo S. P., kodas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai pareikštą 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą atmesti.

40. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusios ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Teismo sprendimas, skirtingai nei darbo ginčų komisijos sprendimas, yra ne vykdomasis, o vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 9 punktas, DK 230 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo priverstiniam vykdymui jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, į kurį turi būti pažodžiui perrašoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

41. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. P. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19/09/18-1. Pagal Darbo sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties įsigaliojimas apibrėžtas momentu, kai yra gautas leidimas atsakovui laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinė viza D (darbo viza) ir atsakovas atvyksta į darbo vietą. Faktiškai darbo funkcijas ieškovo įmonėje atsakovas pradėjo vykdyti nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. buvo komandiruotas į Švediją. Ieškovas 2019 m. spalio 22 d. atsakovą atleido, kadangi, kaip nurodė ieškovas, atsakovas be pateisinamos priežasties ir be darbdavio sutikimo išvyko iš darbo vietos, esančios Švedijoje, ieškovo vadovas tą pačią dieną priėmė įsakymą dėl atsakovo komandiruotės atšaukimo (nutraukimo). Nuo 2019 m. spalio 22 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta su atsakovu sudaryta Darbo sutartis.

42. Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis. Jame, be kita ko, nustatyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-243-248/2020). Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nenutraukė ir net neketino nutraukti Darbo sutarties su ieškovu, nes nėra nei darbuotojo prašymo, nei iš darbuotojo konkludentinių veiksmų negalima daryti tokios išvados. Priešingai, kaip nurodė atsakovas priešieškinyje jis prašė ieškovo suteikti jam nemokamas atostogas 10 dienų dėl asmeninių aplinkybių. Minėtas aplinkybes, kad atsakovas nenutraukė Darbo sutarties su ieškovu patvirtina tai, jog nėra rašytinio prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo. Tai viena. Antra, 2019 m. spalio 21 ir 22 dienomis atsakovas susirašinėjo ieškovu trumposiomis SMS žinutėmis, iš kurių turinio negalima daryti išvados, jog atsakovas ketino nutraukti darbo santykius. Priešingai, pokalbis vyko dėl krovinio iškrovimo, degalų pylimo, raktų palikimo ir pan., todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas, šiuo susirašinėjimu siekė informuoti ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas minėtų pateiktų atsakovo įrodymų neginčijo, nepateikė jokių tai paneigiančių duomenų ar paaiškinimų. Ieškovas iniciavęs procesą, juo toliau nesidomėjo. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas buvo nepagrįstai atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Dėl priešieškinio.

43.2. Atmesti pilnai ieškovo ieškinį ir patenkinti pilnai atsakovo priešieškinį.

43.3. Panaikinti 2019 m. spalio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 19/10/21-2 ,,Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo“ pripažįstant atsakovo atleidimą nepagrįstu.

43.5. Priteisti nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki šiol atsakovui priteistinos 722 x 4 – 2888,00 Eur netesybos ir dienpinigių sumai už 31 dieną 1007,50 Eur, bei už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius, 0,07 procentus už kiekvieną uždelstą dieną – 50,00 Eur ir lėktuvo bilietus – 86,00 Eur – viso 4031,00 Eur.

43.6. Priteisti atsakovui naudai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimo 1500,00 Eur.

43.7. Priteisti iš ieškovo, visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Dėl atsakovo reikalavimo, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidęs vieno mėnesio terminą 2020 m. sausio 20 d., nes terminas baigėsi 2020 m. sausio 17 d., pasakytina, jog DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ,,Liteko“ nustatyta, kad ieškovas ieškinį per Elektroninių paslaugų portalą – EPP, pateikė 2020 m. sausio 17 d. 17:03 val. (savaitės diena – penktadienis). 2020 m. sausio 20 d. ieškinys buvo priskirtas teisėjai Daliai Zeniauskaitei, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovo praleido vieno mėnesio terminą, ieškiniui pateikti.

46. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti netesybas, teismas nurodo, kad DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus netesybų dydis – darbo santykiams pasibaigus, o darbdavio ne dėl darbuotojo kaltės uždelsta atsiskaityti suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nagrinėjamu atveju vidutinis atsakovo darbo užmokestis buvo 722,00 Eur. Atsakovas prašo priteisti už 4 mėnesių laikotarpį – 722,00 x 4 = 2888,00 Eur. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui ir dienpinigių už 31 dieną, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. (kada atsakovas buvo komandiruotas į Švediją) iki 2019 m. spalio 22 d. (kada atsakovas buvo atleistas). Suma už minėtą laikotarpį siekia 1007,50 Eur. Kadangi ieškovas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nepateikė savo pozicijos, todėl atsakovo prašymas šioje dalyje tenkintinas.

47. DK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio (DK 147 straipsnio 1 dalis). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-60 patvirtintas 0,07 procento delspinigių dydis. DK 147 straipsnio 1 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2569-553/2017). Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad ieškovas pilna apimtimi atsiskaitė su atsakovu nėra. Ieškovas prašo priteisti delspinigių nuo neteisėto atleidimo dienos – 2019 m. spalio 22 d. iki ieškinio pateikimo dienos teismui – 2020 m. sausio 17 d., kas sudaro 88 kalendorines dienas. Kaip atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jo vidutinis darbo užmokestis buvo 722,00 Eur. 722,00 Eur x 0,07 proc. = 50,54 Eur. Šio klausimo ieškovas nenuginčijo, todėl tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kurio bendra suma yra 50,54 Eur x 88 dienos = 4447,52 Eur.

48. Dėl atsakovo prašymo priteisti 86,00 Eur sumą už lėktuvo bilietus, pirktus dėl vykimo į DGK posėdį yra pagrįstas, ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo manyti kitaip.

49. Atsakovas prašo priteisti neturtinės žalos 1500,00 Eur, nurodydamas, kad jis ,,įvertinęs savo patirtus išgyvenimus, savo vidinę būseną, suprasdamas, kad to atstatyti negali jokie pinigai, bet tikėdamas, kad gavęs neturtinės žalos atlyginimą, galės skirti piniginių lėšų psichologinei specialistų pagalbai, saviugdai ir palaipsniui bent iš dalies kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus. Mano, kad neturtinės žalos dydis yra proporcingas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį“. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Bylose dėl neteisėto atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvertinus, be kita ko, konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, priteisiama 579,00 Eur – 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, 1500,00 Eur žalos atlyginimas priteistas darbuotojai pateikus įrodymų, jog dėl nepagrįsto drausminių nuobaudų skyrimo, darbdavio veiksmų, siekiant atleisti iš darbo, pablogėjo sveikata, asmuo buvo paguldytas į ligoninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). 1200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas, įvertinus tai, kad, atleidžiant darbuotoją, tinklalapyje platinti pranešimai apie galimą jo neatsakingą požiūrį į savo darbą, viešai, matant ir girdint įstaigos personalui, nurodyta susirinkti daiktus ir apleisti savo darbo kabinetą tuoj pat, grasinta baudžiamosios bylos iškėlimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). 579,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteista darbuotojui, atleistam už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdaviui objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinus aplinkybių, priešingai, faktus rinkus, juos vertinus tendencingai, siekiant apkaltinti ieškovą, nesudarius galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus; be to, nustatyta, kad dėl įtemptų santykių su darbdaviu darbuotojui sutriko sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011). Nagrinėjamu atveju, teismas neabejoja, kad atsakovo neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė jam neigiamų išgyvenimų, tačiau tai nereiškia, kad minėti išgyvenimai būtinai turi būti kompensuotini. Tai viena. Antra, atsakovas nurodydamas, kad jis patyrė neigiamus išgyvenimus turėjo juos pagrįsti objektyviais duomenimis (išrašais iš gydymo įstaigų ir pan.). Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas priešieškinyje nurodė, kol kas dėl gilaus sukrėtimo nesikreipė į specialistus, tą padarytų, jei būtų priteista neturtinė žala. Teismo vertinimu tai nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, todėl atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

50. Tuo atveju, kai darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbuotojo prašymą, priimtu sprendimu pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbdavys, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, turi turėti omenyje ir prisiimti teisinių pasekmių riziką, kad, teismui priėmus sprendimą darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbo sutartis bus laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. darbo sutarties nutraukimo momentas, lyginant su tuo, kuris konstatuotas neįsiteisėjusiame darbo ginčų komisijos sprendime, bus nukeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 52 punktas). Nagrinėjamu darbo sutartis laikytina nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai 85 procentais, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

52. Ieškovas sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo bendra reikalavimų suma yra 9929,02 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis, nuo minėtos yra 298,00 Eur. Kaip minėta ieškovas sumokėjo 31,00 Eur, tai ieškovui primokėtina suma valstybei sudaro: 298,00 Eur – 31,00 Eur = 267,00 Eur.

53. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas parengiant priešieškinį bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokatui 500,00 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį bei tai, jog atsakovo priešieškinys tenkintinas 85 procentais, daro išvadą, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

54. Teisme patirta mažesnė nei 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ (CPK 92 straipsnis) minėtos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti S. P., gim. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, laikyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. tarp S. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta Darbo sutartis Nr. 19/09/18-1 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 2888,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) netesybų, 1007,50 Eur (vieną tūkstantį septynis eurus 50 ct) dienpinigių, 4447,52 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 52 ct) delspinigių, 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 00 ct) sumą už lėktuvo bilietus, 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 267,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) žymino mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-7961, priimtą 2019 m. gruodžio 17 d. darbo byloje Nr. APS-131-21762, laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.