Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-3428-808/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-19Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-11-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
e2-3428-808/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37926-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Ieškovas
T. O.
Atsakovas
IĮ „Devilmora“
Advokatai
Artūras Sebeika, Vytautas Leleikis, Arūnas Sebeikaiš, Vytautas Leleikaiš
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3428-808/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37926-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.1.4.; 2.6.8.8.; 2.6.18.1.; 2.6.18.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.9.; 3.1.7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Skorulskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Vytautui Leleikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovei IĮ „Devilmora“ dėl sutarties nutraukimo ir piniginių lėšų priteisimo bei atsakovės IĮ „Devilmora“ priešieškinį ieškovui T. O. dėl sutarties nutraukimo netaikant restitucijos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti šalių 2016 m. birželio 9 d. sudarytą rangos Sutartį Nr. 16/05/02 (toliau - Sutartis), su priedais ir papildymais; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4951,04 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudaryta Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti pastato šildymo sistemos atstatymo darbus name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Sutartimi šalys sutarė dėl (Sutarties IV skyriaus 1 punktas)dėl atsakovei sumokamo 850,00 Eur avanso. Sutarties 2018 m. vasario 9 d. priede Nr. 2 (toliau - Priedas Nr. 2) šalys numatė darbų kainą (5099,44 Eur). 2018 m. kovo 1 d. atsakovei išrašyta avansinė sąskaita-faktūra DEV18-02 - 5099,44 Eur sumai. Mokėjimo nurodymais: 2016 m. birželio 10 d. - 850,00 Eur sumai bei 2018 m. kovo 1 d. - 4249,44 Eur sumai, atsakovei buvo sumokėta Sutartyje nurodyta darbų atlikimo kaina. Vykdydama Sutartį, atsakovė demontavo šildymo sistemos vamzdynus (darbų kaina 48,40 Eur). Kitų šildymo sistemos atstatymo darbų ji neatliko. Ieškovui nusprendus neatstatinėti senosios šildymo sistemos, bet rekonstruoti namą (padaryti jį šiltesnį ir įsirengti pažangesnę šildymo sistemą), 2018 m. rugsėjo 17 d. registruotu laišku “Dėl 2016-06-09 sutarties Nr. 16/05/02 ir priedo prie sutarties Nr. 2 nutraukimo” pranešė atsakovei apie norą nutraukti Sutartį, pasikeitus aplinkybėms, todėl atsakovė turi pasirašyti Priedą Nr. 3 “Sutarties 2016-06-09d. Nr.16/05/02 nutraukimas”, kuriuo nutraukiama rangos darbų sutartis ir atsakovė grąžina ieškovui 4951,04 Eur sumą. Atsakovė laišką gavo 2018 m. spalio 4 d., tačiau atsakymo nepateikė. Teigia, kad šalis sieja rangos teisiniai santykiai, tačiau rangovas nėra atlikęs Sutartimi sulygto darbo, išskyrus šildymo vamzdynų išardymą, nors jai yra sumokėta visa darbų atlikimo kaina (5099,44 Eur). Kadangi atsakovė atliko darbų už 48,40 Eur, tai nutraukus Sutartį, ji turi grąžinti ieškovui 5051,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė galimai patyrė komunikavimo ar Sutarties sudarymo išlaidų, jai tai kompensuojama urodytą sumą mažinama dar 100,00 Eur, todėl iš atsakovės prašoma priteisti 4951,04 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime su nesutiko ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. šalių sudaryta statybos rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus. Sutartis buvo sudaryta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-406-727/2012 dėl šildymo sistemos atstatymo. (Sutarties 1.1. punktas). Statybos - remonto darbus (dalies vamzdyno demontavimas) pradėjus vykdyti, kitų darbų vykdymo nebuvo galimybės tęsti, nes kitas pastato bendraturtis neįleido darbuotojų į savo patalpų dalį. Bendraturčių santykiai buvo konfliktiški ir tai trukdė atsakovei įvykdyti darbus. Ieškovo prašymu, darbų vykdymas buvo sustabdytas iki užsakovas (ieškovas) užtikrins galimybę sutartus darbus atlikti. Sutartimi numatyta, kad užsakovas (ieškovas) turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį vieninteliu atveju - jeigu rangovas (atsakovas) jos neįvykdo arba įvykdo netinkamai (Sutarties VII skyriaus 3 punktas). Ieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį ir priteisti pinigines lėšas yra reiškiamas ne todėl, kad atsakovė pažeidė Sutartį, bet dėl pasikeitusių aplinkybių Sutarties įvykdymas tapo nenaudingas ieškovui, nusprendusiam rekonstruoti patį namą (faktiškai jį nugriauti). Todėl nesant įstatyme ar Sutartyje numatytų sąlygų, ginčo Sutartis negali būti nutraukta ieškovo iniciatyva. Teigia, kad Sutartis negali būti laikoma vartojimo rangos sutartimi, nes ji buvo sudaryta ne asmeniniams užsakovo ir jo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, t.y. esant tam tikram visuomeniniam poreikiui. Ieškovas negali būti laikomas vartotoju, nes jo veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto vystymu, t.y. minėtu adresu namą ir žemės sklypą ieškovas įsigijo ne gyvenimui ar šeimos poreikių tenkinimui, bet verslo tikslais, ketindamas sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ar pan. Todėl ieškovui negali būti taikoma CK 6.673 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė atsisakyti sutarties. Teismui nusprendus Sutartį nutraukti, ieškovas turėtų atlyginti atsakovės patirtus nuostolius (negautas pajamas) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, Sutarties IV skyriaus 5 punktu ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovei 100,00 Eur/val. kompensaciją už priverstinę prastovą dėl bendrasavininkio kaltės (rangovui negalint vykdyti minėto pastato šildymo sistemos atstatymo darbų), nes Sutartis iki šiol neįvykdyta, kadangi ieškovas neužtikrino statybos objektą tinkamai perduoti rangovui (nesudarė Sutarties įvykdymui tinkamų sąlygų). Taigi, ieškovui kyla pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti Sutartyje numatytas netesybas už Sutarties pažeidimą. Teismui nusprendus nutraukti šalių sudarytą sutartį, ieškovo reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo turi būti atmestas ir atsakovei atlyginti jos patirti nuostoliai, atitinkantys sutarties kainą.

Teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad šildymo sistemos atstatymas privačiame name yra skirtas privačių interesų tenkinimui ir nesusijęs su verslu, prekyba, amatu ar profesija. Ieškovas yra vartotojas, o atsakovė - verslininkė, teikianti paslaugą vartotojui, todėl šalių sudaryta sutartis yra Vartojimo rangos sutartis ir, CK 6.673 straipsnio 2 dalis ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovas yra pensininkas ir jo veikla nesusijusi su jokiais nekilnojamojo turto vystymo projektais ar komercine veikla. Vykdant priimtą teismo sprendimą, buvo planuojama perstatyti medinį, 1970 metais pastatytą namą, tačiau tai nesusiję su visuomenės interesu. Nesutiko su atsakovės teiginiais dėl kompensacijos jai sumokėjimo, nes Sutarties IV skyriaus 5 punkte nurodyta, jog priverstinės prastovos įforminamos šalių pasirašytu Aktu. Atsakovė į bylą nepateikė tokio Akto.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovas Sutartį sudarė ne kaip vartotojas, todėl prašydamas nutraukti Sutartį, jis negali vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo teisinius santykius. Taigi, Sutartis negali būti nutraukta ieškovo nurodytu pagrindu. Teigia, kad ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį, todėl turi mokėti netesybas, nes Sutartis būtų nutrukta dėl ieškovo kaltės.

Šalies argumentai

Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, prašydama nutraukti šalių 2016 m. birželio 9 d. sudarytą sutartį, dėl ieškovo kaltės, netaikant restitucijos; ieškinį atmesti ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudaryta 2016 m. birželio 9 d. Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus. Minėta Sutartis yra statybos rangos darbų sutartis, nes ja susitarta dėl pastato sudėtinės dalies (šildymo sistemos) remonto darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnio 1 - 2 dalys). Ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes neatliko vienos esminė sutartinės prievolės - nesudarė būtinų sąlygų rangovui atlikti darbus (neužtikrino patekimo į bendraturčiui L. J. priklausiusias patalpas). Ieškovas padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes dėl to atsakovė negalėjo atlikti sutartų darbų. Nors ieškovui nuo 2018 m. kovo 9 d., kai jis tapo viso turto savininku, nebeliko kliūčių užtikrinti tinkamas salygas Sutarties įvykdymui, jis nesiėmė tokių veiksmų. Sutartis nebus įvykdyta, o atsakovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų minėto Sutarties pažeidimo. Egzistuoja visi įstatymo numatyti pagrindai Sutartį nutraukti dėl ieškovo kaltės (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Nors nurodytais pagrindais nutraukus Sutartį šalys turėtų grąžinti viską, ką yra gavusios vykdydamos Sutartį, vis gi įvertinant bylos aplinkybių visumą, yra pagrindas netaikyti restitucijos - negrąžinti ieškovui avansu už darbų atlikimą sumokėtų 5099,44 Eur. Dėl ieškovo sutartinės prievolės pažeidimo, atsakovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu užsakovas (ieškovas) būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Ieškovui sutarties vykdymas tapo nenaudingas dėl sprendimo nugriauti namą ir vietoje jo pastatyti daugiabutį ir, tai sudaro pagrindą jam gauti naudą atsakovės sąskaita. Taigi, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, t.y. sumokėti negautas pajamas ir/arba naudą, kurią jis gavo nutraukęs sutartį (CK 6.256 straipsnis) ir atlyginti atsakovei nuostolius (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Šalių Sutarties IV skyriaus 5 punktu, numatytas ieškovo įsipareigojimas mokėti atsakovei 100,00 Eur/val. kompensaciją už priverstinę prastovą dėl bendrasavininkio kaltės, kai Rangovas negali vykdyti minėto Pastato šildymo sistemos atstatymo darbų. Kadangi Sutartis nebuvo įvykdyta, nes ji tapo nenaudinga ieškovui, neužtikrinusiam statybos objekto tinkamo perdavimo rangovui, jam (ieškovui) kyla pareiga sumokėti Sutartyje numatytas netesybas. Atsakovei buvo sumokėtas avansas, atitinkantis jos negautų pajamų sumą, įvertinant tai, kad šalių tarpusavio prievolės yra vienarūšės (ieškovas privalo sumokėti pinigais išreikštus nuostolius, o atsakovas grąžinti sumokėtą avansą), yra nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų sumokėjimo reiškimas. Šioje situacijoje teisingiausias ir ekonomiškiausias ginčo išsprendimo būdas - netaikyti restitucijos nutraukus Sutartį (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovė netinkamai identi?kuoja teisinį santykį ir aiškina materialinės teisės normas. Ginčo atveju ieškovas yra vartotojas (fizinis asmuo), o atsakovė - verslininkas. Šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, ar ieškovas name (ne)gyvena ir kiek turi nekilnojamojo turto objektų. Ieškovas, kaip ?zinis asmuo, užsakė šildymo sistemos atstatymo darbus ir tai nesusiję su jokia komercine-ūkine veikla ar pelno gavimu.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Arūnas Sebeika iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Leleika iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. birželio 9 d. sudarė sutartį, kuria atakovė įsipareigojo atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus (el.b. 8 l.). Sutarties IV dalies 1 punktu, šalys susitarė dėl atsakovei sumokamo 850,00 Eur dydžio avanso. 2018 m. vasario 9 d. papildomu susitarimu Nr.2, šalys susitarė, kad atsakovei už darbus atsakovei sumokama 5099,44 Eur su PVM suma (el.b. 10 l.). Ieškovas pervedė atsakovei 850,00 Eur (2016-06-10) (el.b. 12 l.) ir 4249,44 Eur (2018-03-01) (el.b. 13 l.). 2016 m. liepos 4 d. Darbų priėmimo aktu ieškovas priėmė atsakovės atliktą darbą (šildymo sistemoos vamzdynų demontavimą - 48,40 Eur vertės) (el.b. 14 l.). 2018 m. vasario 22 d. prašymu Nr.R18222 ieškovas keipėsi į atakovę dėl sutartinių darbų sustabdymo (b.l. 70). 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovo pranešimu, atsakovei pranešta apie Sutarties nutraukimą ir paprašyta, kad ji per penkias dienas pervesti 4951,04 Eur (el.b. 17-22 l.). Ieškovui nuosavybės teise priklauso dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el.b. 45-46 l.).

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais: dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), o rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-486/2012; Nr. 3K-3-110/2013; kt.). .

Dėl sutarties kvalifikavimo ir jos nutraukimo

Statybos rangos sutarties dalykas yra specifinis – sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis) (t.p. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. sausio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-104-684/2019). Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje yra pakartotos ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - VTAĮ) 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Teismų praktikoje yra suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje statybos rangos sutarties šalimi – užsakovu - yra fizinis asmuo (ieškovas), o rangovas – juridinis asmuo, verslininkas (atsakovė). Taigi, šalių sudaryta Sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Todėl atsakovės teiginiai, kad šalių sudaryta sutartis yra rangos, o ne vartojimo sutartis, yra vertinami kaip leistinais įrodymais nepagrįsti samprotavimai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė neginčytinų duomenų, savo argumentams apie ieškovo ketinimą vietoje ginčo namo, statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, pagrįsti. Juolab, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (šalia ginčo pastato), pastato statytoju nurodytas fizinis asmuo V. D. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai apie ieškovo vardu per dešimt metų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius bei, kad ieškovas negali būti laikomas vartotoju, nes šalių Sutartis sudaryta vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-406-727/2012, o ne ieškovo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių patenkinimui, nes jis tame name negyvena, nesudaro pagrindo šalių Sutartį laikyti tarp verslininkų sudaryta statybos rangos sutartimi. Aplinkybė, kad ieškovas konkrečiu momentu negyvena minėtame name, kuriame atliekami statybos darbai, nesudaro pagrindo išvadai, kad statybos darbai atliekami asmens verslo tikslais. Darbų atlikimo sutarties objektas - šildymo sistemos atstatymo darbai, taip pat sudaro pagrįstą manymą, kad šalių sudarytos Sutarties tikslas yra susijęs su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Be to, atsakovės nurodyta teismo sprendimas yra priimtas ieškovo, kaip fizinio asmens atžvilgiu. Vadinasi nėra jokio pagrindo šalių sudarytą Sutartį laikyti sudaryta verslo, komerciniais-ūkiniais tikslais. Taigi, šalių sudaryta darbų atlikimo Sutartis yra pagrįstai kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

Nagrinėjamoje byloje, konstatuojant, kad nėra šalių ginčo dėl Sutarties nutraukimo, 2016 m. birželio 9 d. Sutartis Nr. 16/05/02 nutrauktina. Tokiu būdu yra tenkinami tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimai sėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo.

Dėl sumų grąžinimo.

Įstatymas numato, kad nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos papildomos garantijos vartotojui, t.y., kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

Nagrinėjamamu atveju šalių Sutarties kaina - 5099,44 Eur, atsakovė atliko darbų už 48,40 Eur, o ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 4951,04 (5099,44 Eur – 48,40 Eur – 100,00 Eur savanoriškai mažinama suma). Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta Sutartis kvalifikuota kaip vartojimo rangos sutartį, ieškovo reikalavimas dėl 4951,04 Eur priteisimo yra laikoma pagrįstu ir yra tenkinamas.

Teismas, šalių kitų nurodytų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 1371,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (171,00 Eur žyminis mokestis, 1200,00 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti), kurios priteistinos iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 1425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminio mokesčio, 1350,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti), kurios priešieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų priešieškinior reikalavimų daliai (50 proc.), priteistinos iš ieškovo, t.y. 712,50 Eur.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 3,58 Eur sumą, todėl ši suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, o prieškieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2016 m. birželio 9 d. tarp ieškovo T. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės IĮ „Devilmora“, į.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą sutartį Nr. 16/05/02.

Priteisti iš atsakovės IĮ „Devilmora“ “, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo T. O. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1371,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus deptyniasdešimt vieną eurą 00 ct bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. O., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės IĮ „Devilmora“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 712,50 Eur (septyni šimtai dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės IĮ „Devilmora“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,58 Eur (trys eurus 58 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jie privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė