- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-443-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37926-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- T. O.
- Atsakovas
- IĮ „Devilmora“
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. O. (T. O.) ir atsakovės IĮ „Devilmora“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo ir 2019 m. liepos 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovei IĮ „Devilmora“ dėl sutarties nutraukimo ir piniginių lėšų priteisimo bei atsakovės IĮ „Devilmora“ priešieškinį ieškovui T. O. dėl sutarties nutraukimo netaikant restitucijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas T. O. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2016 m. birželio 9 d. šalių sudarytą rangos sutartį Nr. 16/05/02 (toliau – taip pat ir Sutartis) ir priteisti iš atsakovės 4 951,04 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti pastato šildymo sistemos atstatymo darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 9 d. Sutarties priede Nr. 2 numatyta, kad darbu? kaina yra 5 099,44 Eur, o Sutarties IV skyriuje numatyta, kad pries? darbu? pradz?ia? ies?kovas atsakovei sumoka 850 Eur avansa?. 2018 m. kovo 1 d. atsakovė išrašė avansinę sąskaitą-faktūrą 5 099,44 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2016 m. birželio 10 d. (850 Eur) ir 2018 m. kovo 1 d. (4249,44 Eur) mokėjimo nurodymais. Vykdydama Sutartį, atsakovė demontavo šildymo sistemos vamzdynus, šių darbų kaina – 48,40 Eur. Kitų šildymo sistemos atstatymo darbų atsakovė neatliko. Pasikeitus finansinei padėčiai ir planams, ieškovas nusprendė nebeatstatyti šildymo sistemos, bet rekonstruoti namą, įrengiant ir naują, pažangesnę šildymo sistemą) 2018 m. rugsėjo 17 d. registruotu laišku „Dėl 2016-06-09 sutarties Nr. 16/05/02 ir priedo prie sutarties Nr. 2 nutraukimo“ ieškovas pranešė atsakovei apie ketinimą nutraukti sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių ir paprašė atsakovės pasirašyti Sutarties priedą Nr. 3 „Sutarties 2016-06-09 Nr.16/05/02 nutraukimas“, kuriuo nutraukiama Sutartis ir atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovui 4 951,04 Eur sumą. Šalis siejo vartojimo rangos civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovė Sutartimi sulygto darbo, is?skyrus s?ildymo sistemos vamzdynu? is?ardyma?, ne?ra atlikusi, tuo tarpu ies?kovas yra sumoke?je?s visa? darbu? kaina? (5 099,44 Eur). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.673 straipsnio 2 dalis numato papildomas vartotojo garantijas – uz?sakovas bet kada iki darbo rezultato prie?mimo gali nutraukti sutarti?, sumoke?damas dali? nustatytos kainos, proporcinga? atliktam darbui. Atsakove?s atliktu? darbu? verte? yra 48,40 Eur, taigi, nutraukus Sutarti? atsakove? ies?kovui turi gra?z?inti 5 051,04 Eur (5 099,44 Eur – 48,40 Eur). Atsiz?velgdamas i? tai, kad atsakove? galėjo patirti kokias nors komunikavimo ar Sutarties sudarymo is?laidas, ies?kovas grąžintiną suma? maz?ina 100 Eur ir is? atsakove?s pras?o priteisti 4 951,04 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė IĮ „Devilmora“ su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama nutraukti Sutartį dėl ieškovo kaltės ir netaikyti restitucijos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus. Sutartis yra statybos rangos darbų sutartis, nes ja susitarta dėl pastato sudėtinės dalies (šildymo sistemos) remonto darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnio 1 - 2 dalys). Ieškovas neįvykdė esminės sutartinės prievolės - nesudarė atsakovei būtinų sąlygų darbams atlikti (neužtikrino patekimo į bendraturčiui L. J. priklausančias patalpas), todėl atsakovė negalėjo atlikti sutartų darbų. Egzistuoja visi įstatymo numatyti pagrindai Sutartį nutraukti dėl ieškovo kaltės (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sutartis nebuvo įvykdyta, nes ji tapo nebenaudinga ieškovui. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, yra pagrindas netaikyti restitucijos - negrąžinti ieškovui avansu už darbų atlikimą sumokėtų 5 099,44 Eur. Dėl ieškovo sutartinės prievolės pažeidimo atsakovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį.
6. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nurodė, kad atsakovė netinkamai identi?kuoja teisinį santykį ir netinkamai aiškina materialinės teisės normas. Ginčo atveju ieškovas yra vartotojas (fizinis asmuo), o atsakovė - verslininkė. Šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Ieškovas, kaip ?zinis asmuo, užsakė šildymo sistemos atstatymo darbus jam nuosavybe?s teise su kitais bendraturc?iais priklausanc?iame gyvenamajame name ir tai nesusiję su jokia ieškovo komercine-ūkine veikla ar pelno gavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ištaisė rašymo apsirikimą 2019 m. liepos 16 d. sprendime ir priėmėm papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nusprendė nutraukti 2016 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 16/05/02, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 951,04 Eur ir 1 921 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovo atsakovės naudai – 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
9.1. jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje statybos rangos sutarties šalimi – užsakovu - yra fizinis asmuo (ieškovas), o rangovas – juridinis asmuo, verslininkas (atsakovė). Taigi, šalių sudaryta Sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Atsakovė nepateikė neginčytinų duomenų savo argumentams apie ieškovo ketinimą vietoje ginčo namo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą pagrįsti. Juolab, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (šalia ginčo pastato), pastato statytoju nurodytas fizinis asmuo V. D. Atsakovės argumentai apie ieškovo vardu per dešimt metų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, kad ieškovas negali būti laikomas vartotoju, nes Sutartis sudaryta vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-406-727/2012, o ne ieškovo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių patenkinimui, kad ieškovas name negyvena, nesudaro pagrindo Sutartį laikyti tarp verslininkų sudaryta statybos rangos sutartimi. Aplinkybė, kad ieškovas konkrečiu momentu negyvena name, kuriame atliekami darbai pagal Sutartį, nesudaro pagrindo išvadai, kad statybos darbai atliekami asmens verslo tikslais. Darbų atlikimo sutarties objektas - šildymo sistemos atstatymo darbai, taip pat sudaro pagrįstą manymą, kad Sutarties tikslas yra susijęs su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Be to, atsakovės nurodytas teismo sprendimas yra priimtas ieškovo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu. Vadinasi, nėra jokio pagrindo Sutartį laikyti sudaryta verslo tikslais;
9.2. konstatavus, kad nėra šalių ginčo dėl Sutarties nutraukimo, Sutartis nutrauktina. Tokiu būdu yra tenkinami tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimai dėl Sutarties nutraukimo;
9.3. nutraukus Sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos papildomos garantijos vartotojui, t. y., kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Sutarties kaina yra 5 099,44 Eur, atsakovė atliko darbų už 48,40 Eur, o ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 4 951,04 Eur (5 099,44 Eur – 48,40 Eur – 100,00 Eur savanoriškai mažinama suma). Šalių sudaryta Sutartis kvalifikuota kaip vartojimo rangos sutartis, todėl ieškovo reikalavimas dėl 4 951,04 Eur priteisimo tenkinamas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
10. Ieškovas T. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį tenkinti iš dalies ir ją išdėstyti taip – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš ieškovo 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas nurodė, jog tenkina atsakovės priešieškinį iš dalies bei priteisia iš ieškovo 50 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė pilnai, tačiau sprendime nurodė, kad priešieškinį tenkina iš dalies, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtas, teisingas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalis;
10.2. ieškovo ir atsakovės nurodyti Sutarties nutraukimo pagrindai ir iš to kylančios teisinės pasekmės yra visiškai skirtingos. Ieškovas įrodinėjo, jog Sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje ir yra pakartotos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse, todėl ieškovas gali pasinaudoti 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vartotojo teise bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Tuo tarpu atsakovės nuomone Sutartis turi būti vertinama kaip statybos rangos sutartis (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), sudaryta siekiant ieškovui patenkinti verslo poreikius, todėl ieškovas negali nutraukdamas Sutartį vadovautis vartotojų teises nustatančiomis CK normomis ir Sutartis nutrauktina visiškai kitu pagrindu - dėl ieškovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Teismas ieškovo ieškinį tenkino pilnai ir taikė tas teisines pasekmes, kurios atsiranda nutraukus vartojimo rangos sutartį pagal vartojimo rangos sutarties taisykles, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo priešieškinis buvo tenkintas iš dalies;
10.3. ginčo pobūdis lemia tai, kad reikalavimas nutraukti Sutartį nenagrinėtinas atsietai nuo Sutarties nutraukimo priežasčių, nes būtent nuo Sutarties nutraukimo priežasčių priklauso Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės bei teismo išvada, kuris reikalavimas buvo tenkintas - ieškinio ar priešieškinio. Jei reikalavimas nutraukti Sutartį būtų vertinamas atsietai nuo Sutarties nutraukimo priežasčių, svarbu įvertinti CPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Atsakovė visą procesą laikėsi teisinės pozicijos, kad ieškinys turi būti atmestas pilnai ir atsiliepime nurodė, kad Sutartis apskritai negali būti nutraukta. Tik priešieškinyje atsakovė pareiškė reikalavimą Sutartį nutraukti. Nors savo forma tai nėra pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, tačiau savo turiniu reikalavimo nutraukti Sutartį pareiškimas, nesiejant jo su Sutarties nutraukimo priežastimis, yra ne kas kita, kaip paslėptas ieškinio reikalavimo pripažinimas, todėl tokiu atveju turi kilti teisinės pasekmės, numatytos CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neteisėtai bei nepagrįstai iš ieškovo atsakovės naudai priteisė dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė IĮ „Devilmora“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi ir CPK 13 straipsniu, atsakovė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą šioje byloje. Atsakovė siekė Sutarties nutraukimo, o ne ieškinio pripažinimo. Nors teismas Sutarties nenutraukė atsakovės prašomu būdu, tačiau iš dalies atsakovės pageidaujamas ginčo išsprendimo rezultatas buvo pasiektas - teismo sprendimu Sutartis nutraukta. Priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, kadangi buvo dalinai priimtas atsakovės pageidaujamas sprendimas. Atsakovės pozicija yra, jog Sutartis ieškovo pasirinktu būtu apskritai negalėjo būti nutraukta, todėl natūralu, kad šioje situacijoje ieškinio pripažinimas nebuvo galimas ir įmanomas.
Šalies argumentai
13. Atsakovė IĮ „Devilmora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti ir prijungti prie bylos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto nuorašą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. papildomą sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkinti ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. ieškovas sutartiniuose santykiuose su atsakove negali būti laikomas vartotoju, nes Sutarties sudarymą sąlygojo ne jo asmeniniai, šeimos ar namų ūkio poreikiai. Nors ieškovas ir atitinka subjektiškumo požymį vartojimo santykiuose (yra fizinis asmuo), tačiau jis yra specialių žinių ir įgūdžių turintis verslininkas, todėl negali būti vertinamas kaip silpnesnioji sandorio šalis. Ieškovas name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno nei Sutarties sudarymo dieną, nei ginčo nagrinėjimo metu. Šis turtas buvo vienas iš daugelio ieškovo valdomų nekilnojamojo turto objektų, jis nuosekliai buvo valdomas taip, kad jame ir šalimais esančiame sklype būtų galima pastatyti 2 daugiabučius gyvenamuosius namus. Tuo tikslu dar iki Sutarties sudarymo buvo įgyti ir prie ginčo sklypo prijungti papildomi valstybinės žemės sklypai. Sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 9 d., netrukus po to, 2016 m. spalio 17 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į daugiabučius, atliekant rekonstrukciją, projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo. Aplinkybė, kad būtent ieškovas, o ne jo buvusi sutuoktinė V. D., kreipėsi dėl projektinių pasiūlymų derinimo, yra neginčytinai užfiksuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje byloje Nr. eAS-96-575/2017, 2019 m. vasario 20 d. nutartyje byloje Nr. eA-68-602/2019, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje byloje Nr. eA-1864-502/2018. Pagal CPK 183 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai);
13.2. teismo argumentas, kad ginčo statinio statytoju yra ne ieškovas, o V. D., akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas, padarytas neišsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Nagrinėjamu atveju visi sprendimai dėl disponavimo turtu klausimų buvo priimti būtent ieškovo iniciatyva, taip pat turint visus jo leidimus ir sutikimas, nes jis yra didesniosios turto dalies savininku. Dėl to statytojais yra abu turto bendrasavininkiai, o ne tik tas, kuris nurodytas statybos dokumentuose. Iš Registrų centro duomenų matyti, jog be šių sklypų ieškovas taip pat valdo ar valdė daug kito turto, kuris sistemiškai buvo skaidomas ir jungiamas, perleidžiamas kitiems asmenims, valdomas taip, kad būtų įmanoma gauti maksimaliai didelę ekonominę naudą. Ginčo turto naudojimą ne ieškovo asmeniniais tikslais taip pat neginčytinai patvirtina faktas, kad ieškovas su kita namo bendraturte V. D. ginčo name ne tik negyveno, bet jiems priklausančias patalpas buvo suteikę naudotis kitiems asmenims ir, tikėtina, iš to gavo naudą. Aplinkybė apie patalpų suteikimą naudotis kitiems asmenims yra nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1660-937/2015;
13.3. sprendžiant Sutarties nutraukimo klausimą, buvo būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių ji nebuvo įvykdyta. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovas neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi neatliko vienos iš esminių prievolių - nesudarė rangovui būtinų sąlygų darbams atlikti (neužtikrino, kad atsakovės darbuotojai galėtų patekti į buvusiam bendraturčiui L. J. priklausiusias patalpas ir pan.), todėl laikytina, kad jis iš esmės pažeidė savo prievolę. Sutartis nebuvo įvykdyta tyčia, nes ieškovas nesiėmė visų nuo jo valios priklausančių pareigų, kiek toje situacijoje buvo būtina Sutarties įvykdymui. Be to, jau nuo 2018 m. kovo 9 d. ieškovui esant turto savininku, nebebuvo jokių kliūčių sudaryti tinkamas sąlygas Sutarties įvykdymui. Iš ieškovo veiksmų (ketinimo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą) akivaizdu, kad Sutartis nebus įvykdyta ir ateityje. Atsakovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų Sutarties pažeidimo, taigi, byloje egzistuoja visi įstatyme numatyti pagrindai Sutartį nutraukti ne ieškovo nurodytu, o CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. dėl ieškovo kaltės, o, įvertinant priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nutraukus Sutartį, restitucija neturi būti taikoma.
Atsiliepimas
14. Ieškovas T. O. prašo atsakovės IĮ „Devilmora“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
14.1. esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo yra: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Ieškovas akivaizdžiai atitinka visus tris išvardintus kriterijus, leidžiančius jį vertinti kaip vartotoją, o ginčo Sutartį kaip vartojimo rangos sutartį, todėl ieškovas gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vartotojo teise bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui;
14.2. apeliantė įrodinėja, kad Sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis, remdamasi vien argumentais apie ieškovo statusą visuomenėje, jo turimą nekilnojamąjį turtą ar rengiamus namo rekonstrukcijos projektus, tačiau jokių objektyvių duomenų apie Sutarties sudarymo tikslą, kurie ginčo Sutartį leistų vertinti ne kaip vartojimo sutartį, nepateikia. Teismo posėdžio metu į užduotą klausimą, kokiu tikslu buvo sudaryta Sutartis, atsakovės atstovas patvirtino, kad Sutartis niekaip nesusijusi nei su naujo namo statyba, nei su namo rekonstrukcija. Sutarties tikslas - sename name atstatyti seną ir kito bendraturčio tyčia sugadintą namo šildymo sistemą. Tai niekaip nesusiję su jokiais ieškovo verslo interesais. Ir visiškai nesvarbu, kur tuo metu gyvena namo savininkas, ar kas tuo metu gyvena name - šildymo sistemą būtina atstatyti bet kuriuo atveju, nes, būdamas namo bendrasavininkiu, ieškovas privalo turimą nekilnojamąjį turtą išlaikyti ir išsaugoti jo naudingąsias savybes. Taigi, siekdamas atstatyti kito bendraturčio sugadintą namo centrinio šildymo sistemą ir tuo tikslu su atsakove sudarydamas rangos sutartį, ieškovas siekė ne komercinių, verslo tikslų, o įgyvendino savo, kaip namo bendraturčio, teisę bei pareigą turimą turtą išlaikyti, išsaugoti jo būklę, atstatyti padarytus sugadinimus bei užtikrinti privalomųjų statinio priežiūros reikalavimų laikymąsi;
14.3. CK 6.145 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad šis atvejis turėtų būti laikomas išimtiniu ir teismas galėtų netaikyti restitucijos, neįrodinėjo, kad dėl restitucijos taikymo atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogės, o ieškovo atitinkamai pagerės, todėl nesant nurodytų įrodymų toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Prašymą netaikyti restitucijos atsakovė grindžia negautomis pajamomis, kas nesudaro teisinio pagrindo taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį. Be to, ne visą sumą galima vertinti kaip negautas pajamas, nes ginčo Sutartimi atsakovė įsipareigojo darbus atlikti savo jėgomis ir savo medžiagomis. Taigi dalis Sutarties sumos būtų atitekusi medžiagų pardavėjams, todėl negalėtų būti vertinama kaip atsakovės negautos pajamos. Negautas pajamas CK 6.249 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip žalą. Norint prisiteisti žalą, privalu įrodyti jos dydį, t. y. konkrečią negautų pajamų dalį, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį. Nei vienos iš nurodytų aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir priešieškinyje net nurodė, kad nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju nutraukus Sutartį netaikyti restitucijos nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
17. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto nuorašą. Nurodė, jog ruošiant apeliacinį skundą, atsakovei pavyko surasti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą (namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas yra pateiktas į bylą). Apie šį projektą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovei nebuvo žinoma, be to, būtinybė jį pateikti į bylą iškilo tik po to, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįrodė ieškovo ketinimo rekonstruoti ginčo statinį į daugiabutį gyvenamąjį namą.
18. Ieškovas prašo atsakovės prašymą prijungti naujus įrodymus atmesti. Nurodo, jog atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Atsakovės teiginiai apie ieškovo vykdomą veiklą bei namų rekonstrukciją yra grindžiami prielaidomis, be to, iš atsakovės pateiktos dokumentacijos apie vykdomą namų rekonstrukciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matyti, kad užsakovo (statytojo) inicialai yra V. D., kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nėra ieškovas.
19. Atsakovės prašomi priimti nauji įrodymai yra susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis (ieškovo, kaip vartotojo, ir tarp šalių sudarytos sutarties, kaip vartojimo sutarties, statusu), ieškovas turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, todėl šis įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).
20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 57197/78100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė 2016 m. birželio 9 d. sudarė sutartį Nr. 16/05/02 (toliau – taip pat ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus (Sutarties I dalies 1 punktas). Sutarties IV dalies 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovei sumokamas 850 Eur avansas. 2018 m. vasario 9 d. papildomu susitarimu Nr. 2 šalys susitarė, kad už darbus atsakovei sumokamas 5 099,44 Eur su PVM atlyginimas. Ieškovas 2016 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 850 Eur sumą, o 2018 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu pervedė dar 4 249,44 Eur. 2016 m. liepos 4 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu ieškovas priėmė dalį atsakovės atliktų darbų – šildymo sistemos vamzdynų demontavimą, kurių vertė 48,40 Eur. 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog, pasikeitus aplinkybėms ir šildymo sistemos atstatymo darbams tapus nebeaktualiems, nori nutraukti Sutartį.
21. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis). CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalį užsakovas bet kada iki darbų rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nes ieškovas Sutartį sudarė kaip vartotojas, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę nutraukti Sutartį pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. gali nutraukti Sutartį bet kada iki darbų rezultato priėmimo, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingos atliktam darbui.
23. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ar jo šeimos nariai iki Sutarties sudarymo ar po Sutarties sudarymo būtų gyvenę/turėję realų ketinimą gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
24. Pagal bylos duomenis deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o procesiniuose dokumentuose ieškovas savo adresą nurodo (duomenys neskelbtini). Kad ieškovas negyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), matyti ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-406/2012 (duomenys iš LITEKO sistemos, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Taigi namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbai nėra susiję su ieškovo ar jo šeimos narių ketinimu apsigyventi šiame name.
26. Iš atsakovės su apeliaciniu skundu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. birželio 12 d. rašto matyti, kad 2016 m. spalio 17 d. ieškovas pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui „Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į daugiabutį, atliekant rekonstrukciją, projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“.
27. Šis prašymas buvo pateiktas praėjus tik šiek tiek daugiau kaip 4 mėnesiams po Sutarties sudarymo. Tai leidžia spręsti, kad jau Sutarties sudarymo metu turėjo būti susiformavęs ieškovo ketinimas vystyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto projektą – vietoje sklype esančio vieno buto gyvenamojo namo statyti daugiabutį (7 butų) gyvenamąjį namą (akivaizdu, kad tokiam ketinimui susiformuoti ir pradėti jį įgyvendinti reikalingas laikas).
28. Būtent ieškovo ketinimą vystyti šį projektą patvirtina ir ieškovo kreipimasis su skundu į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į daugiabutį (atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eAS-96/2017 ir Nr. eA-1864/2018).
29. Ta aplinkybė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto rengėjo inicialai yra V. D., nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių apie ieškovo ketinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vystyti nekilnojamojo turto projektą.
30. Žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais pagal byloje esančius nekilnojamojo turto registro duomenis yra ieškovas ir V. D., buvusi ieškovo sutuoktinė. Tikėtina, kad būtent jos inicialai nurodyti projekte kaip užsakovo.
31. Iš aiškinamojo rašto, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto topografinės nuotraukos matyti, kad bus rekonstruojamas visas namas ir po rekonstrukcijos namui eksploatuoti bus naudojamas visas žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), o ne tik V. D. priklausančios namo/žemės sklypo dalys. Apie ieškovo ketinimą vystyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektą kartu su V. D. nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. eA-1864/2018).
32. Iš atsakovės su 2019 m. birželio 10 d. prašymu pateiktų nekilnojamojo turto išrašų apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą galima spręsti, kad ieškovas verčiasi veikla, susijusia su nekilnojamuoju turtu – ieškovas vykdė sandorius, susijusius su 25 atskirais nekilnojamojo turto objektais.
33. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas sudarė Sutartį tenkindamas buitinius ar asmeninius savo ar savo šeimos poreikius, atitinkamai, nėra pagrindo ieškovo teisei nutraukti Sutartį taikyti CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatas.
34. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant ir netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sutarties pažeidimas yra esminis, išvardinti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje).
35. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakovei prašymą nutraukti Sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių. Pasikeitusiomis aplinkybėmis ieškovas ieškinyje nurodė tai, kad ieškovas nutarė nebeatstatyti senos šildymo sistemos, o rekonstruoti namą ir įrengti naują šildymo sistemą. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad, be atliktų 48,40 Eur vertės šildymo sistemos demontavimo darbų, ieškovas nesudarė ir neketina sudaryti atsakovei galimybės atlikti likusius Sutartyje numatytus darbus.
36. Ieškovo nurodytas pagrindas, dėl kurio jis atsisakė vykdyti Sutartį, nelaikytinas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, dėl kurių ieškovas galėtų būti atleistas nuo Sutarties vykdymo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
37. Iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad yra pagrindas nutraukti Sutartį dėl ieškovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo – atsisakymo sudaryti galimybę atsakovei atlikti Sutartyje nustatytus darbus (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 3, 4 punktai).
38. Kai Sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskirtai jos netaikyti, jei dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 d.). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovas reikalauja, kad atsakovė grąžintų ieškovui 4 951,04 Eur (5 099,44 Eur (sumokėti už visus darbus pagal Sutartį) – 48,40 Eur (pagal Sutartį atliktų darbų vertė) – 100 Eur (ieškovo savanoriškai įvertinta kompensacija už Sutarties nutraukimą). Atsakovė teigia, kad restitucija neturi būti taikoma, nes Sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, be to, dėl Sutarties nutraukimo atsakovė negavo pajamų, kurias tikėjosi gauti.
40. Šiuo atveju nėra išimtinio atvejo netaikyti restitucijos. Atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties nutraukimo, ar/ir sumokėti netesybas. Atsakovė neįrodinėjo ir patirtų nuostolių dydžio. Ieškovo sumokėtos pagal Sutartį sumos nėra pagrindo laikyti atsakovės nuostoliais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostoliais laikomos ne šalies pagal sutartį negautos pajamos, o negautas pelnas, t. y. suma, liekanti sutarties šaliai, atskaičius šalies patirtas išlaidas vykdant sutartį. Be to, kaip nurodė ieškovas, dalis atsakovei pagal Sutartį sumokėtos sumos turėjo būti atsakovės panaudota Sutarčiai vykdyti reikalingoms medžiagoms įsigyti. Taigi tik dalis pagal Sutartį ieškovo sumokėtos pinigų sumos būtų negautomis atsakovės pajamomis.
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai taikus teisės normas, reglamentuojančias sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi ir sutarties nutraukimą, keičiamas, nustatant, kad Sutartis nutraukiama dėl ieškovo kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
42. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (93 straipsnio 5 dalis).
43. Pripažinus, kad Sutartis nėra vartojimo sutartis, kad ieškovas neturėjo teisės nutraukti Sutarties pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad Sutartis yra nutraukta dėl ieškovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo, taip pat pripažinus, kad nėra pagrindo netaikyti restitucijos ir neįpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 4 951,04 Eur, vertinama, kad ieškinys ir priešieškinys yra patenkinti iš dalies vienoda apimtimi. Todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme šalims nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
44. Šalims nepaskirstomos pirmosios instancijos teismo turėtos 3,58 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, nes, šias išlaidas paskirsčius šalims lygiomis dalimis, jos neviršytų minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
45. Tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir 2019 m. liepos 23 d. papildomą sprendimą pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį (apimant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. papildomą sprendimą) išdėstyti taip:
“ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti 2016 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 16/05/02, sudarytą tarp ieškovo T. O. ir atsakovės IĮ “Devilmora”, dėl ieškovo T. O. kaltės.
Priteisti iš atsakovės IĮ “Devilmora” ieškovo T. O. naudai 4 951,04 Eur.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti“.