- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2-406/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vytas Milius, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar International“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar International“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-2699-302/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar International“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verdispar Gluosniai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs dėl skolos, susidariusios vykdant projekto plėtros ir valdymo sutartį, priteisimo.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas nutarties, kuria teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Verdispar International“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Verdispar Gluosniai“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 428 150,90 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 30 d. pasirašė projekto plėtros ir valdymo sutartį (toliau – sutartis). Sutartimi šalys sutarė, kad ieškovas veiks kaip projekto vadovas, įgyvendinant nekilnojamojo turto plėtros projektą. 2009 m. šalys, atsižvelgdamos į nekilnojamojo turto rinkos situaciją, pradėjo tarpusavio pokalbius dėl naujos sutarties, turinčios pakeisti seną sutartį. Tačiau naujos sutarties sudarymo klausimo sprendimas nutrūko, dėl ko liko galioti sena sutartis. 2010 m. atnaujinus derybas dėl naujos sutarties sudarymo, tačiau galutinai nepabaigus derybų, ieškovas sužinojo, kad neva 2010 m. sausio 1 d. jau buvo pasirašyta nauja sutartis, pakeičianti seną. Nauja sutartis yra niekinė, todėl turi būti vadovaujamasi senąja sutartimi. Atsakovas neįvykdė visų finansinių įsipareigojimų pagal 2006 m. birželio 30 d. sutartį, dėl ko susidarė skola.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Verdispar Gluosniai“ nurodė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai neatitinka tikrųjų šalių susitarimų esmės bei šalių ketinimų. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas nenurodė jokio įstatyme nurodyto konkretaus pagrindo, kuris leistų naują sutartį laikyti niekine, bei pabrėžė, kad ieškovas, nesutikdamas su nauja sutartimi, turi ją nuginčyti teismine tvarka. Kol tas nėra padaryta, teismas privalo remtis nauja sutartimi.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Verdispar International“ pateikė teismui ieškinio papildymą, kuriuo be pradinio reikalavimo dėl 1 428 150,90 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal 2006 m. birželio 30 d. tarp šalių sudarytą projekto plėtros ir valdymo sutartį, prašė konstatuoti, kad 2010 m. sausio 1 d. tarp atsakovo UAB „Verdispar Gluosniai“ ir ieškovo sudaryta valdymo paslaugų sutartis yra niekinė, o teismui nusprendus, kad ši sutartis yra nuginčijamas sandoris, pripažinti šią sutartį negaliojančia. Nurodė, kad ieškinio papildyme reiškiamas papildomas reikalavimas yra neturtinis reikalavimas, kuris papildomai apmokestinamas 100 Lt (plius indeksacija) žyminiu mokesčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Verdispar International“ terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už ieškinio papildymą. Nurodė, kad ieškovas už ieškinio papildymą sumokėjo 139 Lt. Teismas, išnagrinėjęs ieškinio papildymo turinį, nustatė, kad ieškovas ginčija sutartį, pagal kurią susitarta dėl užmokesčio už suteiktas paslaugas mokėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 82 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ieškinio suma – pagal ginčijamo sandorio vertę. Todėl teismas įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio sumą ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal ginčijamo sandorio vertę.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Verdispar International“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo pateiktą ieškinio papildymą. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio papildymu ieškovas reiškia reikalavimą tik dėl niekinio sandorio fakto naujos sutarties atžvilgiu pripažinimo, o, teismui nusprendus, kad nauja sutartis yra nuginčijamas sandoris – dėl naujos sutarties pripažinimo negaliojančia, kartu aiškiai nurodydamas, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytą restituciją, kadangi nauja sutartis nei vienos iš šalių nebuvo pradėta vykdyti. Turtiniams ginčams taikomu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tokie reikalavimai dėl sandorio pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu, kai reikalavimas yra susijęs su turto išreikalavimu, t.y. restitucijos taikymu. Jei tokio reikalavimo nėra, tai laikoma neturtiniu ginču ir apmokestinama pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK redakcija), kaip už kitokio pobūdžio ginčą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. (ieškinio papildymas pateiktas ir skundžiama nutartis priimta po 2011 m. spalio 1 d.) įsigaliojo CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, nustatanti, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Ieškovas ieškinio papildymu nereikalauja taikyti restitucijos ar kitokio teisių gynimo būdo, kuris pagal savo turto pobūdį būtų susijęs su turto išreikalavimu, todėl nustatant žyminį mokestį taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis žyminį mokestį kitiems (neturtiniams) ginčams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą, papildomai pareiškusį materialiuosius teisinius reikalavimus, nurodyti ieškinio sumą pagal ginčijamo sandorio vertę ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už ieškinio papildymo nagrinėjimą, teismas turi teisingai kvalifikuoti pareikštų reikalavimų pobūdį.
Tuomet, kai ieškovas reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir prašo teismo taikyti restituciją, t. y. teisinius padarinius, kylančius sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, jis siekia turtinės naudos, nes, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, pasikeistų turto, kuris yra sandorio dalykas, savininkas. Tokiu atveju ieškinio suma nustatoma pagal prašomo grąžinti turto vertę (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Tuo tarpu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, laikoma, kad pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas (negatyvus ieškinys), kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-214/2009; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1353/2009). Jei civilinės bylos iškėlimo stadijoje pagal pareikštus reikalavimus (ieškinio dalykas) ir juos pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) nėra aišku, ar ieškovas tik ginčija sandorio teisėtumą, ar gaus ir turtinės naudos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, teismas preliminariai nustato mokėtino žyminio mokesčio dydį (CPK 86 str.), o bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu, paskirstymo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu ar nutartimi užbaigiant bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-255/2011, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1192/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Verdispar International“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. pareiškęs ieškinį dėl 1 428 150,90 Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Verdispar Gluosniai“ ir už ieškinio nagrinėjimą sumokėjęs žyminį mokestį (teismas ieškinį priėmė), 2011 m. spalio 26 d. pareiškė papildomą reikalavimą dėl 2010 m. sausio 1 d. tarp šalių sudarytos valdymo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas ieškinio papildyme nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d. šalių sudarytas sandoris yra niekinis, nes jį sudarė tokios teisės neturėję asmenys (ieškovo vardu veikė jo akcininko – juridinio asmens valdybos narys, o atsakovo vardu veikė jo akcininko – juridinio asmens valdybos pirmininkas). Ieškovo nuomone, toks sandoris pažeidžia pagrindinius sutarčių teisės principus, neatitinka imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 str. 1 d., 6.225 str. 1 d.). Kartu ieškovas pažymi, kad teismui nutarus, jog sandoris nėra niekinis, jis turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.92 straipsnio nuostatas (įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas) (b. l. 227-233). Iš ieškovo pateiktos 2010 m. sausio 1 d. valdymo paslaugų sutarties turinio matyti, kad ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui atlygintines paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už šias paslaugas sutartyje nustatyto dydžio užmokestį (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Šalys susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui Sutarties 5 punkte nustatytą užmokestį už faktiškai suteiktas paslaugas, o užmokesčio dydis priklausys nuo paslaugas teikiančio ieškovo darbuotojo kvalifikacijos (direktoriui nustatytas 400 Lt, plėtros direktoriui – 340 Lt, projekto vadovui 185 Lt dydžio valandinis užmokestis). Ieškovas šiame ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl užmokesčio priteisimo iš atsakovo už suteiktas paslaugas (ieškovas pradiniame ieškinyje pareiškė atsakovui reikalavimą dėl 1 428 150,90 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, kildindamas šį reikalavimą iš turinio prasme labai panašios 2006 m. birželio 30 d. šalių sudarytos sutarties). Be to, ieškovas nurodė, kad 2010 m. kovo 18 d. informavo atsakovą, jog nesutinka su naujai sudarytos sutarties sąlygomis ir ši sutartis nebuvo vykdoma. Restitucijos taikymas pagal ieškovo papildomai paduotą negatyvų ieškinį dėl pripažinimo apskritai nėra galimas, nes ieškovas teikė paslaugas atsakovui ir nėra jam perdavęs to, ką galėtų reikalauti sugrąžinti taikant restituciją. Todėl CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ieškinio sumą siedamas su ginčijamo sandorio verte, šiuo atveju netaikoma. Už papildomai paduoto ieškinio nagrinėjimą ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį (b. l. 240).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti papildomai paduotame ieškinyje ieškinio sumą pagal ginčijamo sandorio vertę ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Ieškovui patikslintame ieškinyje pareiškus papildomą neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sumokėjus žyminį mokestį už tokio reikalavimo nagrinėjimą, teismas, nenustatęs kitų ieškinio trūkumų, neturėjo pagrindo nepriimti patikslinto ieškinio. Nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, tačiau siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, ieškovo 2011 m. spalio 26 d. paduotas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priimtinas ir byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš esmės (CPK 7 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria ieškovas UAB „Verdispar International“ įpareigotas nurodyti papildomai paduotame ieškinyje ieškinio sumą pagal ginčijamo sandorio vertę ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį, panaikinti.
Ieškovo UAB „Verdispar International“ 2011 m. spalio 26 d. paduotą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priimti.