Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Viva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą iki 2009 m. rugsėjo 7 d. sumokėti 10 352 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal ieškovo UAB „Viva“ ieškinį atsakovui V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (ieškinio medžiagos Nr. 2-6018-623/2009).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovo UAB ,,Viva“ ir atsakovo V. P.:

1) 2009 m. kovo 19 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir ant jo esančių dviejų administracinių pastatų po ½ dalį adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo;

2) 2009 m. birželio 26 d. sudarytą susitarimą dėl 2009 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo;

3) 2009 m. kovo 19 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo;

4) 2009 m. birželio 26 d. sudarytą susitarimą dėl 2009 m. kovo 19 d. pirkimo- pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo;

5) 2009 m. kovo 19 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų ūkinių pastatų adresu (duomenys neskelbtini) perleidimo;

6) 2009 m. birželio 26 d. sudarytą susitarimą dėl 2009 m. kovo 19 d. pirkimo- pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

II. Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 2009 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimis bei 2009 m. birželio 26 d. šių sutarčių pakeitimais perleistus nekilnojamuosius daiktus.

Ieškovas ieškinyje įrodinėja, kad 2009 m. kovo 19 d. tarp šalių sudarytos sutartys negali būti kvalifikuojamos kaip pirkimo-pardavimo sutartys, kadangi pagal jas ieškovas nemokėjo atsakovui pinigų, o tik atliko įskaitymą.Ieškovas neturi galimybės įvykdyti teismo nutarties dėl 10 352 Lt dydžio trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi visiškai neturi turto. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, įmonei būtų sugrąžintas turtas ir ji galėtų toliau sėkmingai tęsti veiklą bei ieškoti kitų atsiskaitymo galimybių su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagrindinis šioje byloje sprendžiamas klausimas - ar pareikštas reikalavimas yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio.

Paduoto ieškinio rūšis, ieškinio faktinis pagrindas, dalykas, galimi teisiniai padariniai ieškinio patenkinimo ar atmetimo atveju lemia - turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Taigi, pareikštų reikalavimo pobūdis ieškinyje – turtiniai ar neturtiniai reikalavimai lemia žyminio mokesčio dydį už jų nagrinėjimą.

Neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-785/2008).

Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Tuo tarpu, kai ieškovas kartu su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prašo teismo taikyti restituciją, t. y. teisinius padarinius, kylančius sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, jis siekia turtinės naudos, nes patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, pasikeistų turto, kuris yra sandorio dalykas, savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-221/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-144/2006).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, kad pagal ginčo sandorius iš tiesų siekė perleisti atsakovui nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus, padengiant savo ankstesnę skolą jam, o ne parduoti šiuos daiktus atsakovui, ir kad pinigų pagal ginčijamas sutartis negavo. Ieškovo nuomone, ginčo sandoriai negalioja, nes sudaryti iš esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.). Tuo pačiu ieškovas prašo taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą jam perleistus nekilnojamuosius daiktus grąžinti ieškovui. Kadangi ieškinio patenkinimo atveju ieškovui bus sugrąžinta nuosavybės teisė į atsakovui perleistus nekilnojamuosius daiktus, ieškovas gaus turtinę naudą, laikoma, kad reikalavimai dėl restitucijos taikymo yra turtinio pobūdžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už tokių reikalavimų nagrinėjimą įpareigojo atsakovą sumokėti proporcinį žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareikštų reikalavimų pobūdį, tinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovą įpareigojo primokėti trūkstamą žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas įpareigotinas iki 2009 m. lapkričio 29 d. sumokėti 10 352 Lt dydžio trūkstamą žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 5 d.).

Tuo pačiu pastebėtina, jog ieškovas atskirajame skunde išdėstė argumentus, susijusius su jo negalėjimu sumokėti 10 352 Lt dydžio trūkstamą žyminį mokestį dėl sunkios turtinės padėties. Šie ieškovo argumentai nėra susiję su teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, tačiau turi būti aiškinami kaip jo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties arba atidėti šio mokesčio sumokėjimą (CPK 115 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs bylą, turi nustatyti ieškovui terminą paduoto procesinio dokumento trūkumams pašalinti – suformuoti konkretų prašymą ir pagrįsti jį įrodymais (CPK 83 str. 3 d., 84 str., 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad ieškovas UAB „Viva“ iki 2009 m. lapkričio 29 d. turi sumokėti 10 352 Lt dydžio trūkstamą žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.