Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį atidėjimo tenkino iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ ieškinį atsakovui UAB „Tranzito terminalas“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-646-262/2009).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovo prašymu priteisti skolą iš atsakovo tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas iš dalies atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį atidėjimo, pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teisme 2009 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo priimti priešieškinį dėl Paskolos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, pripažįstant, kad pagal Paskolos sutartį realiai atsakovui buvo paskolinta 5 000 Lt. Priešieškinis buvo grindžiamas atsakovo valios trūkumu. Ieškovas neatskleidė atsakovui aplinkybių, jog realiai paskolinta pinigų suma atsakovui nebus perduota ir iš dalies tai bus „popierinis“ sandoris. Pažymėjo, jog ieškovo ir atsakovo akcininkas yra tas pats asmuo – A. J., kuris sudarydamas tokį sandorį pateisino ieškovo kasos trūkumą. Abi šalys yra susijusios įmonės, Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovui trūko apyvartinių lėšų. Pasitikėdamas ankstesne tarp šalių susiklosčiusia praktika atsakovo direktorius perdavė ieškovui neužpildytus kasos pajamų orderius su savo parašu, tikėdamasis, kad jie bus grąžinti jam kartu su juose nurodytomis sumomis. Aplinkybes, kad atsakovas pagrįstai pasitikėjo ieškovu patvirtina tai, kad ieškovas 2003 m. lapkričio 11 d. sudarytos Paskolos sutarties pagrindu pervedė į atsakovo sąskaitą 5 000 Lt. Ieškovas iki bylos iškėlimo atsakovui tvirtino, kad pinigai buvo pervesti. Tik gavęs ieškinį dėl skolos atsakovas suprato buvęs apgautas. Priešieškiniu taip pat prašė žyminio mokesčio sumokėjimą (3 900 Lt) atidėti iki sprendimo priėmimo dienos, prašymą grindė sunkia finansine padėtimi ir ženkliu žyminio mokesčio už priešieškinį dydžiu. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki išspręs priešieškinio priėmimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkino iš dalies. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, visų pirma, būtina išanalizuoti, ar atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio, kuris lemia už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už pareikštą procesinį dokumentą – šiuo atveju priešieškinį, teismas turi įvertinti pareikšto priešieškinio pagrindą, dalyką, kokios rūšies priešieškinis pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas.

Žyminio mokesčio dydžio už pareikštų reikalavimų nagrinėjimo klausimą teismas išsprendžia ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“). Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas (ar iš dalies tenkintas) asmens prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo, ir nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo pareikštų reikalavimų pobūdį bei dėl to neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, turi peržengti atskirojo skundo ribas ir nustatyti teisingą mokėtino žyminio mokesčio dydį. Tokiu atveju netenka teisinės prasmės klausimo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo išsprendimo tinkamumas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia tai, jog atsakovas turi teisę pasirinkti teisminės gynybos poziciją – reikšti atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį (jeigu proceso įstatymo normos nenustato specialių draudimų) (CPK 12, 142, 143 str.). Tuo atveju, jeigu atsakovas į jam ieškovo pareikštus reikalavimus ginasi reikšdamas priešinius reikalavimus, jie turi būti aiškiai suformuluoti, kad būtų galima išsiaiškinti reikalavimų pobūdį ir nustatyti už jų nagrinėjimą mokėtiną žyminį mokestį.

(Prieš)ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį (turtinis ar neturtinis) paprastai nulemia (prieš)ieškinio rūšis, apsprendžianti mokėtiną žyminio mokesčio dydį. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) yra pozityvūs, ar negatyvūs, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą (pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Jeigu reiškiamas negatyvus priešieškinis dėl pripažinimo (pavyzdžiui, kai sandorį prašoma pripažinti negaliojančiu) ir taikoma restitucija, laikoma kad pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, už kurio nagrinėjimą turi būti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu, kai negatyvaus priešieškinio dėl pripažinimo padavimo atveju neprašoma taikyti restitucijos (pavyzdžiui, kai sandorį prašoma pripažinti niekiniu, tariamu ir pan.), ieškinio priėmimo stadijoje negalima žinoti, kokios aplinkybės bus nustatytos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokiu atveju civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas preliminariai nustato mokėtino žyminio mokesčio dydį (CPK 86 str.), o bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu, paskirstymo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu ar nutartimi užbaigiant bylą (CPK 93, 94 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, viena vertus, įrodinėja, kad pagal ginčo sandorį dalies pinigų (145 000 Lt) negavo, todėl jų neprivalo grąžinti, kita vertus, prašo pripažinti šį sandorį iš dalies negaliojančiu, įrodinėdamas, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Tokie atsakovo priešieškinyje išdėstyti reikalavimai bei juos pagrindžiantys nurodyti motyvai leidžia manyti, kad atsakovas priešieškiniu įrodinėja du tarpusavyje nesuderinamus dalykus: tiek sandorio nesudarymą, tiek to paties sandorio negaliojimą. Proceso įstatymas nedraudžia ieškovui reikšti keletą reikalavimų byloje, o atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimų išdėstant keletą alternatyvių pozicijų, jeigu jos yra grindžiamos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 12 str.). Jeigu atsakovas siekia įrodyti, jog sandoris iš dalies nebuvo sudarytas, nes jam nebuvo perduoti visi pagal paskolos sutartį priklausantys pinigai, laikytina, kad jis reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo nesudarytu. Pripažinti negaliojančiu to, ko nebuvo, negalima. Tokiu atveju ieškinys dėl sandorio pripažinimo nesudarytu turėtų būti vertinamas kaip neturtinio pobūdžio, nes nepriklausomai nuo to, ar priešieškinis būtų tenkintas ar atmestas, restitucija byloje nebūtų taikoma. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas už reikalavimo dėl sandorio pripažinimo nesudarytu (jeigu toks reikalavimas pareikštas) nagrinėjimą turėtų sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuojamą pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto taisykles. Tačiau jeigu atsakovas reiškia ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, jis ginčija sudaryto sandorio teisėtumą (CK 1.91 str. 1 d.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl apgaulės lemia restitucijos taikymą (CK 1.91 str. 2 d.). Toks reikalavimas vertintinas kaip turtinio pobūdžio.

Esant tokiai situacijai, kai ieškovo pasirinkti reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti ir sudėtinga vienareikšmiškai įvertinti jų pobūdį (turtinis ar neturtinis), yra negalima nustatyti, ar už jų nagrinėjimą turi būti mokamas proporcinis ar fiksuotas žyminis mokestis. Teismas tokiais atvejais turėtų pareikalauti atsakovo patikslinti priešieškinį ir aiškiai išdėstyti reiškiamą reikalavimą (reiškiamus reikalavimus) ir jį (juos) pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 138, 142, 143 str.). Be to, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų turinį, teismas galėtų spręsti, ar atsakovo pateiktame procesiniame dokumente išdėstyti kai kurie argumentai pagal savo turinį nėra atsikirtimai į ieškinį (CPK 142, 143 str.). Taigi, nutarus, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje nėra galimybės nustatyti pareikštų reikalavimų pobūdžio ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio už jų nagrinėjimą, teismas turėtų nustatyti terminą (prieš)ieškinio trūkumams pašalinti. Tuo tarpu, jeigu bylos iškėlimo stadijoje pagal pareikštų reikalavimų dėl sandorių teisėtumo pobūdį negalima tiksliai nustatyti, ar byloje bus taikoma restitucija, nustatyti preliminarų žyminio mokesčio dydį, pareikštus reikalavimus įvertinant kaip neturtinio pobūdžio.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje pagal priešieškinyje pareikštus prieštaringus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinių reikalavimų nagrinėjimą. Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio dydžio nustatymą reglamentuojančias taisykles, neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį ir dėl to nepagrįstai sprendė klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismui perduotina spręsti priešieškinio priėmimo klausimą (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 85 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.). Kaip minėta, teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, turėtų pasiūlyti atsakovui pašalinti prieštaravimus priešieškinyje, sukonkretinti pareikštą reikalavimą ir jį pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 138 str.). Teismas, gavęs atsakovo patikslintus prieštaravimus, pagal šioje nutartyje išdėstytas taisykles turėtų spręsti, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą primokėti trūkstamą žyminį mokestį už reikalavimų nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti priešieškinio priėmimo klausimą.