Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų A. R., V. R. ir L. R. įstatyminei atstovei ir ieškovei V. D., jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R., V. R. ir L. R. įstatyminės atstovės ir ieškovės V. D. ieškinį atsakovui A. R., dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kas antrą savaitgalį iš anksto suderinęs atvykimo laiką su vaikų motina: šeštadienį ir sekmadienį nuo 09.00 val. ryto ir bendraus 6 valandas, sudarydamas vaikams galimybę pailsėti pietų miego metu, konkretesnį laiką suderinęs su Ieškove.

Nustatyti kad nepilnamečių vaikų, tėvas A. R. bendravimo su vaikais metu, negali vaikų perduoti tretiesiems asmenims.

Priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, vengia atvykti į teismo posėdį, dėl to byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Armonaitė nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 7-8).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, savo išvadoje nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. D. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) nustatyti kad nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gali bendrauti su vaikais pasinaudojant telefonu ar kitomis įvairiomis telekomunikacijos priemonėms, vaikų laisvalaikio metu; 2) Kas antrą savaitgalį iš anksto suderinęs atvykimo laiką su vaikų motina: šeštadienį ir sekmadienį nuo 09.00 val. ryto ir bendraus 6 valandas, sudarydamas vaikams galimybę pailsėti pietų miego metu, konkretesnį laiką suderinęs su ieškove; 3) nustatyti kad nepilnamečių vaikų, tėvas A. R. bendravimo su vaikais metu, negali vaikų perduoti tretiesiems asmenims.

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepateikė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Vaikai gyvena kartu su ieškove V. D.. Ieškovė gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikams kurių dydis bendrai sudaro apie 210 Eur per mėnesį. Sodros duomenų bazės duomenimis, ieškovė yra bedarbė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto.

VSDFV duomenimis atsakovas nedirba. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi. Savo vardu turi transporto priemonę – automobilį Peugeot 406.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad po 30-40 Eur per mėnesį sudaro vaistai vaikams, 20-50 Eur pramogos, 30-60 Eur drabužiai, 30-50 Eur maistas, 20-30 Eur mokyklinės prekės. Iš pateikto ieškovės paskaičiavimo matyti, kad vienam vaikui per mėnesį paskaičiuotos išlaidos sudaro nuo 130 Eur iki 230 Eur per mėnesį.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su vaikų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis panaši. Tiek ieškovė tiek atsakovas nedirba, nekilnojamo turto neturi. Ieškovė gauna socialines išmokas, atsakovas yra automobilio Peugeot savininkas. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų ar neįgalumo neturi, uždarbiauja gamindamas baldus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, jų nepakanka pilnai išlaikyti save ir tris nepilnamečius vaikus, tuo tarpu oficialių duomenų apie atsakovo šiuo metu uždirbamas pajamas nėra. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašė priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės, tačiau rašytiniais įrodymais nepagrindė vaikų išlaikymo išlaidų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikams (apie 210 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) ir prašoma priteisti išlaikymo suma sudaro didelę disproporciją tarp šalių pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ir nors jau anksčiau teismas nurodė, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnė našta išlaikant vaikus, tačiau prašymas priteisti beveik visą skirtiną išlaikymo sumą vaikui iš atsakovo pažeidžia lygybės principą, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus), todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas 150 Eur išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui.

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motinai V. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu negyvena apie du metus iki ieškinio padavimo dienos. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas dar gyvenant pas atsakovo motiną nebeteikė išlaikymo vaikams, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, išskyrus ieškovės teiginius (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, dar jiems gyvenant kartu, visgi duodavo pinigų maistui apie 200 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas kaip šeima gyveno kurį laiką pas atsakovo mamą, laikytina, kad šalys abi tuo laikotarpiu vienokiu ar kitokiu būdu išlaikė savo vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė, jog pati nedirba visą laiką, augina vaikus, gaunamų socialinių išmokų suma siekia 210 Eur/mėn., todėl mažai tikėtina, kad šalims gyvenant kartu, ji viena išgalėjo išlaikyti visus vaikus be atsakovo materialinės pagalbos, nes kaip pat ieškovė nurodo, vien vienam vaikui reikalinga suma sudaro apie 210 Eur, jai šiuo metu vaikus išlaikyti padeda jos sugyventinis, kuris dirba ir gauna darbo užmokestį.

Taigi, šiuo atveju laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo visus tris metus iki ieškinio padavimo teismui dienos (CPK 185 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tik už du paskutinius metus, tai yra nuo to momento, kai atsakovė kartu su vaikais išėjo gyventi kartu su dabartiniu sugyventiniu. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas iš dalies tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovo vaikams 7200 Eur (24 mėn. x 3 x 100 Eur) išlaikymo įsiskolinimą, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinas 358,50 Eur (150 Eur x 3 x 12 x 3% x 75% +75 Eur už neturtinį reikalavimą + 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas x 3% x 75%) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). 2019 m. balandžio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu V. D. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2019 m. birželio 21 d. pažyma Nr. NTP-7-3796 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 188,50 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam atskirai po 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.

Nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gali bendrauti su vaikais pasinaudojant telefonu ar kitomis įvairiomis telekomunikacijos priemonėms, vaikų laisvalaikio metu.

2) kas antrą savaitgalį iš anksto suderinęs atvykimo laiką su vaikų motina: šeštadienį ir sekmadienį nuo 09.00 val. ryto ir bendraus 6 valandas, sudarydamas vaikams galimybę pailsėti pietų miego metu, konkretesnį laiką suderinęs su V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3) nepilnamečių vaikų tėvas A. R. bendravimo su vaikais metu, negali vaikų perduoti tretiesiems asmenims.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 358,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 50) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, ir 188,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, pinigines lėšas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.