- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-410-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00007-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- D. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui M. P., trečiajam asmeniui D. G., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti jos ir atsakovo M. P. santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę G., atsakovui – P.; nepilnamečio sūnaus L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 8735 Eur už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2011 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) metais gimė sūnus L. P.. Nuo 2014 m. pradžios tarp jos ir atsakovo vis dažnėjo ginčai, nesutarimai įvairiais klausimais, konfliktai, išsiskyrė požiūriai į šeimyninį gyvenimą, šeimos vertybes, sutuoktinių pareigas. Atsakovas ėmė dažnai vartoti alkoholį, tapo nuo jo priklausomas, labai stipriai įsitraukė į azartinius lošimus, ėmė pralošinėti savo gaunamas pajamas, nebeskirdamas jų šeimai, ėmė nešti į lombardą įvairius šeimai priklausančius daiktus, o gautus pinigus pralošdavo. Vis dažniau ji ir atsakovas nesugebėdavo priimti bendro sutarimo bet kokiu klausimu, ėmė nebevesti bendro ūkio, iš atsakovo pusės atsirado psichologinis smurtas jos atžvilgiu. 2014 m. rugsėjo pabaigoje ji kartu su nepilnamečiu vaiku išsikraustė iš tuo metu šeimos nuomojamo kotedžo. Atsakovas net nebandė grįžti į šeimą, nuo to laiko visiškai nebesirūpino šeima, nebevedė bendro ūkio, nebesidomėjo vaiku ir praktiškai jo nelankė, sūnaus išlaikymui tik epizodiškai pervesdavo keletą eurų ir vaiku visiškai nesirūpino. Ji dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų išsaugota šeima, kad jų sūnus augtų kartu su abiem tėvais. Mano, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tiek lojalumo, pagarbos, tiek sutuoktinio moralinio bei materialinio rėmimo pareigas ir tie pažeidimai buvo esminiai, kas nulėmė santuokos iširimą, todėl laiko, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo nebegyvena su šeima, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu nėra pagrindo. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ginčo tarp šalių niekada nebuvo ir nėra, su atsakovu suderins bendravimo su vaiku tvarką, būdus ir laiką. Ieškovės paskaičiavimu, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymas, užtikrinant jo poreikių patenkinimą, vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 565 Eur, todėl atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, mokėdamas po 280 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, o ji prisidės prie vaiko išlaikymo savo nuolatine priežiūra bei likusia būtina vaiko išlaikymui suma. Kadangi atsakovui negyvenant su šeima, jo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką išliko, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metų laikotarpį iki šio ieškinio padavimo, tai yra už 2017-2019 metus, atėmus atsakovo sumokėtas vaiko išlaikymui sumas. Santuokos metu ieškovė su atsakovu bendrąja nuosavybe nėra įgiję jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė santuokos metu taip pat nėra įgijusi jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Bendrų kreditorinių ar asmeninių įsiskolinimų neturi, atsakovo asmeniniai įsiskolinimai jai nėra žinomi. Abu yra sveiki, darbingi, todėl išlaikymas nei ieškovei, nei atsakovui iš kito sutuoktinio nepriteistinas. Nutraukiant santuoką prašo palikti iki santuokos sudarymo turėtas pavardes.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M.P. atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 31 d.; nepilnamečio sūnaus L. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; teismui nustačius, kad sūnaus gyvenamoji vieta yra motinos gyvenamoji vieta, nustatyti jam su sūnumi L. P. bendravimo tvarką laisvu grafiku: leisti bendrauti su sūnumi internetu savaitgaliais – po 2 val., leisti atostogų metu išsivežti sūnų L. P. į Daniją sūnaus mokslo atostogų metu - 14 dienų, jam grįžus į Lietuvą leisti su sūnumi bendrauti dvi savaites į ketvirtį, apie bendravimą su sūnumi įsipareigojo SMS žinute pranešti ieškovei prieš 3 dienas; nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui iš jo priteisti po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; atmesti ieškovės prašymą dėl sūnui L. P. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė; priteisti iš ieškovės jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove, tačiau nesutinka su santuokos nutraukimo pagrindu ir motyvais, kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl jo psichologinio smurto naudojimo, alkoholio vartojimo, azartinių lošimų ir pajamų nebeskyrimo šeimai. Nurodė, kad nuo 2014 m. birželio mėn. šalių santykiai pablogėjo, ieškovės elgesys pasikeitė, ji buvo grubi, pikta, abejinga jo atžvilgiu, rūpinosi tik savimi, savo uždirbtus pinigus išleisdavo savo reikmėms, neatlikdavo namų ruošos darbų, namuose buvo betvarkė, buvo labai išlaidi, nesirūpino šeima, jos poreikiais, pažinčių portale susirado draugus, išeidavo pasilinksminti jam nepranešus, ieškovė į namus grįždavo vėlai arba visai negrįždavo, kur praleidžia laiką jam neaiškindavo, buvo jam neištikima. Atsakovas visus iškilusius nesutarimus bandė išspręsti taikiai, nes norėjo išsaugoti šeimą, prieš ieškovę jokio psichologinio smurto nenaudojo, ieškovės neištikimybę jai atleido, tačiau ieškovė pati paliko šeimą. 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovė, jam nepranešusi, su sūnumi grįžo į Lietuvą, nuo to laiko jų santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko, jie negyvena santuokinio gyvenimo, bendro ūki neveda, tapo svetimi. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir negali būti išsaugota, ieškovė gyvena su kitu vyru, todėl susitaikyti ir atkurti normalų šeimyninį gyvenimą nėra jokios galimybės. Nuo 2014 m. rugsėjo 31 d. jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, teismo prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 31 d.
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma sūnaus išlaikymui priteisti suma yra per didelė, palyginus su sūnaus poreikiais. Nesutinka, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga, kadangi ji gyvena pas tėvus, turi gyvenamą plotą bei darbą, nors pajamos mažos, tačiau ji turi daugiau galimybių užsidirbti pragyvenimui. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi sūnaus išlaikymui pervesdavo pinigų, pirkdavo sūnui dovanas, būtinus daiktus, sūnumi rūpinosi ir jo tėvai, buvo sutaręs su mama V. P., kad lėšas sūnaus išlaikymui perves V. P..
6. Trečiasis asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo paskirta nepilnamečio L. P. laikinąja globėja; mano, kad ieškovė turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, kadangi būtent ji išlaikė vaiką visą laiką, išskyrus keletą atsakovo mokėjimų, o atsakovo tėvų duoti pinigai buvo nedideli ir ne kiekvienu atveju, skirti tik vaiko asmeninių užgaidų patenkinimui, o ne poreikių užtikrinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė ieškovės I. P. ir M. P. santuoką, sudarytą 2011 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo M. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. paliko ikisantuokinę pavardę „G.“, atsakovui M. P. paliko pavardę „P.“; nustatė atsakovo M. P. bendravimo su nepilnamečiu L. P. tvarką; nustatė nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą su motina I. P.; priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiam vaikui L. P. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės I. P. atsiskaitomąją sąskaitą; priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiam vaikui L. P. 7505 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki 2020 m. sausio 2 d.; paskyrė vaikui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę I. P.; priteisė iš atsakovo M. P. ieškovei I. P. 2006 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo M. P. trečiajam asmeniui D. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo M. P. valstybės naudai 245 Eur žyminį mokestį ir 35,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys kartu negyvena, kad šalių bandymas susitaikyti nepavyko, termino sutuoktiniams susitaikyti nenustatė. Teismas konstatavo, kad santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
9. Spręsdamas dėl kaltės dėl santuokos iširimo, teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, pateikė įrodymus dėl užfiksuoto atsakovo smurto atvejo jos atžvilgiu, taip pat atsakovo smurto vartojimo, alkoholio vartojimo, nesirūpinimo šeima faktus patvirtino liudytojai. Esant aptartai situacijai, teismas vertino, kad atsakovas M. P. nebuvo lojalus savo sutuoktinei I. P., nerėmė šeimos bei iš esmės pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laikė nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutraukė, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą M. P..
10. Teismas nurodė, kad ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą; po santuokos nutraukimo šalims paliko iki santuokos turėtas pavardes.
11. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas nurodė, kad šalys santuokos metu bendro turto neįgijo, todėl santuokinio turto padalijimo klausimas nespręstinas. Byloje nesant duomenų apie sutuoktinių turimus kreditorius, finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimas tarp šalių po santuokos nutraukimo taip pat nespręstinas.
12. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl sūnaus L. gyvenamosios vietos nėra. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kad vaikas šiuo metu gyvena su ja, o atsakovas išvykęs į užsienį, kad I. P. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šiuo metu šeimai Atvejo vadyba nėra vykdoma, į vaiko L. P. nuomonę, kad vaiką L. P. ieškovė augina nuo pat mažens, jį išlaiko, tinkamai vaiką prižiūri, rūpinasi ugdymu, sveikata, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus.
13. Vertindamas atsakovo prašomą nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, ieškovės poziciją, įvertino tai, kad vaikas su tėvu bendrauti nori, ir sprendė, jog nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su savo vaiku bendrauja per socialinius tinklus, ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis savaitgaliais po 2 valandas (laiką tėvas suderina su motina iš anksto, t. y. prieš 3 dienas SMS žinute), išskyrus vaiko miegui skirtą laiką (21-7 val.); atsakovui grįžus į Lietuvą, leidžiama bendrauti su sūnumi dvi savaites į ketvirtį, vaiko atostogų metu, apie bendravimą su sūnumi (laiką ir vaiko buvimo vietą) tėvas suderina su motina iš anksto, - prieš 2 savaites praneša motinai minėtus duomenis SMS žinute ir gauna motinos sutikimą patvirtinančią SMS žinutę; pažymėjo, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.
14. Spręsdamas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 280 Eur. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatavo, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įvertinęs ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius pagal nepilnamečio šalių vaiko amžių (devynių metų), duomenis apie vaiko ilgalaikius poreikius dėl jo sveikatos (reikalingos nuolatinės ortodonto paslaugos, perkami vaistai nuo alergijos), atsižvelgęs į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgęs ir į vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, teismas laikė, kad 565 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) ir ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiems tėvams. Teismo manymu, ieškovės prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius bei būtina jų patenkinimui. Teismas reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino ir iš atsakovo M. P. nepilnamečiam jo vaikui priteisė išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės.
15. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas iš dalies įrodė, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau daugiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimą vaiko išlaikymui atsakovas teismui nepateikė, todėl iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė 7505 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
16. Teismas, tenkinęs ieškinį, iš atsakovo priteisė ieškovei 2006 Eur bylinėjimosi išlaidų, 500 Eur trečiajam asmeniui turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei 245 Eur žyminio mokesčio ir 35,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl 7505 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovės I. P. kaltės; ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti ir atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
17.1. Teismas byloje esančius įrodymus, liudytojų ir atsakovo paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus vertino tik ieškovės naudai. Teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepagrįsta. Teismas atmetė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, taip pat teisme nurodytus argumentus, kad pati ieškovė nutraukė santuokinius ryšius, išvyko kitur gyventi, grįžusi į Lietuvą nuo 2017 metų gyvena faktinėje santuokoje su kitu vyru, yra neištikima. Teismas taip pat atmetė liudytojų V. P. ir K. P. parodymus, kurie patvirtino, kad ieškovė gyvena faktinėje santuokoje su kitu vyru.
17.2. Teismas neįvertino, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, nesirūpino šeimos gerove ir abipuse materialine parama, nors toks atsakovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip santuokinių pareigų pažeidimas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
17.3. Teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų ir liudytojų V. P. ir K. P. parodymų, kad gyvendamas santuokoje atsakovas skyrė lėšas šeimos išlaikymui, tačiau ieškovė jo pastangų neįvertino.
17.4. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo sūnui L. įsiskolinimą, nes atsakovas sūnui išlaikymą teikė. Ieškovė neturi teisės į išlaikymo įsiskolinimą, nes sūnų nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. globojo D. G. (trečiasis asmuo). Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. sūnaus išlaikymui siuntė pinigus ar juos perdavė per kurjerius ir sūnaus išlaikymui skyrė ne mažiau negu 11 000 Eur.
17.5. Teismas neatsižvelgė į vaiko, kuriam 2017 metais buvo penkeri metai, amžių ir poreikius, todėl priteista suma yra per didelė, lyginant ją su 2017-2019 metais buvusiais sūnaus poreikiais. Teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų ir liudytojų V. P. ir K. P. parodymų dėl atsakovo sūnui teikto išlaikymo pinigais, siunčiant siuntinius, perkant dovanas. Taip pat neįvertino, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl neteikiamo išlaikymo nereiškė, o vaiko seneliai V. P. ir K. P. prie vaiko išlaikymo prisidėjo duodami pinigų po 150-200 Eur, pirkdami daiktus, veždami pramogauti.
17.6. Teismas neįvertino, kad ieškovė, turėdama pareigą išlaikyti sūnų, jį buvo palikusi savo motinos globai.
18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 800 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad visiškai sutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais bei argumentais, todėl jų nebekartoja, o nesutikimą su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais grindžia tuo, kad:
18.1. Atsakovas priešieškinio nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovės kaltės byloje nepateikė, todėl tokių reikalavimų atsakovas nebegali kelti ir apeliacinės instancijos teisme.
18.2. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodo reikalavimą teismui pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 31 d. Ieškovė po 2015 m. spalio 3 d. išvyko iš Škotijos ir viena pati rūpinosi vaiku. Todėl aplinkybės, buvusios 2017 metais ir vėliau, sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo bei kaltės, nebeturi šioje byloje jokios įrodomosios reikšmės, nevertintinos bei neįrodinėtinos. Tai, kad ieškovė bendrauja su kitais asmenimis, asmenys atvyksta į svečius, nepatvirtina ieškovės neištikimybės atsakovui. Atsakovo nurodomi liudytojai – atsakovo tėvai K. P. ir V. P. savo parodymuose išsakė tik savo nuomonę, tačiau jokių aplinkybių, patvirtinančių santuokinę neištikimybę nenurodė.
18.3. Atsakovo tėvai retkarčiais (vidutiniškai ne dažniau nei kartą per pusmetį, dažniausiai švenčių progomis, t.y. per Kalėdas, Velykas, Naujus metus arba vaiko gimtadienius) aplankydavo vaiką (anūką), atveždavo dovanų, vaikui duodavo smulkių pinigų, tačiau dovanos nėra išlaikymas, o vaiko poreikių užtikrinimui reikalingų daiktų neperduodavo.
18.4. Jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą, atsakovas nepateikė, išskyrus atsakovo dviejų pavedimų ir atsakovo mamos darytų mokėjimo pavedimų kopijas.
18.5. Atsakovas neteikė savo nepilnamečiam vaikui L. P. reikalingo išlaikymo, o ieškovė Lietuvoje neturėjo galimybių susirasti darbą, kuris sudarytų galimybes vienai išlaikyti vaiką ir pragyventi pačiai, ji išvyko į užsienį, o vaiko globėja paprašė paskirti savo mamą. Valstybės lėšos vaiko išlaikymui nebuvo skirtos. Atsakovas pervedė lėšas vaiko išlaikymui laikinosios globos laikotarpiu tik keletą kartų. Visą laiką, nuo pat laikinosios globos nustatymo vaikui išlaikymą likusioje išlaikymo poreikių dalyje teikė tik ieškovė.
Šalies argumentai
18.6. Ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo suma atitinka tuo metu buvusius vaiko poreikius. Ieškovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. yra perdavusi grynais arba sumokėjusi mokėjimo pavedimais per finansines institucijas vaiko išlaikymui ne mažiau kaip 11 000 Eur. Ieškovė buvo dirbusi užsienyje ir grįždama turėjo santaupų, kurios leido jai kartu su savo šeimos pagalba užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius.
Atsiliepimas
18.7. Atsakovas, nesutikdamas su prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, turėjo įrodinėti, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, tačiau jokių įrodymų ir/argumentų, pagrindžiančių mažesnius vaiko poreikius niekada neteikė. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nes būtent ji išlaikė vaiką visą laiką, išskyrus keletą atsakovo mokėjimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytas vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo viešasis interesas šiuo konkrečiu atveju CPK 320 straipsnio kontekste nėra savaiminis pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi skundžiamu sprendimu būtent ir buvo apsaugotos vaiko teisės į stabilias gyvenimo sąlygas ir jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
22. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.
23. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
24. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia (be visa kita), jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2011 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Atsakovas nurodo, kad 2012 metais šeima išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją, 2014 metais išvyko dirbti ir gyventi į Škotiją. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo psichologinio smurto, daromo spaudimo, 2014 metais su vaiku išsikraustė iš šeimos nuomojamo būsto ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas po santuokos sudarymo nebuvo linkęs sukurti stabilius šeimyninius santykius, tinkamai nesirūpino nepilnamečiu vaiku ir faktiškai nusišalino nuo šeimos reikalų, dėl ko ieškovė su vaiku buvo priversta palikti šeimos nuomojamą būstą Škotijoje ir parvykti gyventi su vaiku į Lietuvą. patvirtino ir liudytojais apklausti atsakovo pusbrolis A. P. ir jo sutuoktinė R. P., ieškovės mama D. G., brolis G. G.. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad 2015 m. spalio 3 d. apie 23.15 val. I. P. kreipėsi į Škotijos policiją, nurodydama, kad atsakovas M. P. užpuolė ją ir du jos draugus, kad tai pirmas smurto atvejis, nors jų santykiai yra problematiški.
26. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas numatytas LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nors atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl ieškovės nelojalumo šeimai, tačiau priešieškinio byloje nereiškė. Atsakovas teigia, kad ieškovė buvo neištikima, tačiau neištikimybės faktą grindžia vien tik savo turimomis prielaidomis ir pamąstymais, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šias ar kitas CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismas negali konstatuoti, kad ieškovė buvo neištikima santuokos metu.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kokie įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kalta išimtinai tik ieškovė ir iš esmės apsiriboja savo pozicijos atkartojimu, savo teiktais paaiškinimais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad teismas aptarė visus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tame tarpe, ir atsakovo paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui neįrodžius, jog ieškovė taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kolegija pripažįsta, jog šiuo atveju ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
28. Šalių sūnus L. P. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2014 metų nepilnamečiu sūnumi nesirūpino, išlaikymą jam teikė epizodiškai, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo, atskaičius atsakovo sumokėtas vaiko išlaikymui sumas. Apeliantas neginčija, kad minėtu laikotarpiu kartu su sūnumi negyveno. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra aplinkybė, kad nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. šalių sūnui L. P. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta ieškovės motina D. G.. Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. teikė išlaikymą sūnui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiui sūnui buvo nustatyta laikinoji globa, 2017 metais sūnaus išlaikymui pateikė dvi perlaidas 196,82 Eur sumai. Byloje patekti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad 2019 metais atsakovas sūnaus išlaikymui pervedė 1565 Eur, 2018 metais pervedė 560 Eur.
29. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
30. Vadovaudamasis pirmiau nurodytomis materialinės teisės normomis ir kasacinio teismo suformuota jų taikymo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės teisė atgauti už atsakovą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį visų pirma turi būti siejama su įvertinimu, ar atsakovas įvykdė išlaikymo prievolę. Jei šios prievolės jis neįvykdė arba įvykdė netinkamai, turi būti nustatyta, ar jo prievolės dalį įvykdė ieškovė.
31. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo M. P. 7505 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. sausio 2 d.). Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
32. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui visą laiką, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė suteikė ieškinyje nurodytu laikotarpiu vaikui išlaikymą, kad priteista išlaikymo įsiskolinimo suma per didelė.
33. CK 3.202 straipsnis reglamentuoja išlaikymo teikimo klausimus, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba). Pagal šio straipsnio 1 dalį, vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. CK 3.195 straipsnis nustato bendrąją taisyklę, kad atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.179–3.181 straipsniai) tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka. Taigi šalių nepilnamečiui sūnui nustatyta laikinoji globa nepanaikino tėvų prigimtinės prievolės (pareigos) išlaikyti nepilnametį sūnų. Todėl, jei ši prievolė nevykdoma ir išlaikymas neteikiamas ar vykdoma netinkamai, atsiranda pagrindas skaičiuoti išlaikymo skolą, kurios priteisimo klausimas reglamentuojamas CK 3.200 straipsnyje. Globėja D. G., vadovaudamasi CK 3.202 straipsnio nuostatomis, į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė.
34. Vaiko, kuriam paskirta globa, išlaikymo skolos iš išlaikymo neteikiančio tėvo priteisimo klausimai sprendžiami pagal CK 3.192, 3.200, 3.202 straipsnių nuostatas. Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Įstatymas taip pat numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
35. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
36. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pirmosios instancijos teismas atsakovo sūnaus išlaikymui pateiktų mokėjimų nepripažino pakankamu išlaikymo teikimu. Apeliantas nurodo, kad be piniginių perlaidų, išlaikymą sūnui teikė siųsdamas sūnui reikalingus rūbus (striukes, batus, džinsus, šiltus apatinius rūbus), maisto produktus( kavą, saldainius), higienos reikmenis; siuntinių vertė būdavo 400-500 Eur, taip pat nurodo, kad sūnui pirko planšetinį kompiuterį, mobilųjį telefoną, išmanųjį laikrodį, televizorių. Taip pat pabrėžia, kad sūnų lankydavo jo tėvai, kurie veždavosi jį pramogauti, atveždavo dovanų.
38. Sutiktina su apeliantu, kad pramogos, dovanos ir vaikui reikalingi daiktai reikalauja papildomų finansinių išlaidų. Dovanų dovanojimas, daiktų pirkimas rodo siekį užmegzti kontaktą su vaiku, palaikyti ryšius ir parodyti savo dėmesį, tuo kompensuojant savo nedalyvavimą kasdieniniame vaiko gyvenime, tačiau nepaisant to, finansinis vaiko išlaikymas – kaip viena pagrindinių tėvo pareigų ir atsakomybių - išlieka. Apelianto pateikti argumentai nesuteikia pagrindo apeliaciniam teismui spręsti, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistas šalių nepilnamečio sūnaus naudai ir jo interesams tenkinti, o ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik įgyvendino nepilnamečio sūnaus teisę į išlaikymą, kaip jo atstovė pagal įstatymą.
39. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą vien iš atsakovo, nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. sūnaus išlaikymui siuntė pinigus ar juos perdavė per kurjerius ir sūnaus išlaikymui skyrė ne mažiau negu 11 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečio sūnaus naudai priteisimas iš atsakovo, o ne iš ieškovės. Be to, pažymėtina, kad teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisė tik dalį vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų, kas reiškia, kad likusi dalis vertinta, kaip teiktina ieškovės.
40. Apeliantas taip pat ginčija ieškovės ieškinyje nurodytų išlaidų vaiko poreikiams dydžio pagrįstumą. Ieškovės paskaičiavimu, nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 565 Eur, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, mokėdamas kas mėnesį 280 Eur. Ieškovė ieškinyje detalizavo, kokios išlaidos sudaro šią sumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga mažesnė išlaikymo suma, negu nurodė ieškovė, laikytina, kad ieškovė teisingai nurodė nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems tenkinti buvusias išlaidas.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nevykdė išlaikymo pareigos ir priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o iš apelianto ieškovei priteisiamos 800 Eur apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (pinigų priėmimo kvitas), jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo(duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.