Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomiji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 12.45 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, apklausiamas liudytoju, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) L. R. davė melagingus parodymus apie tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. 12 val. iki 2021 m. gruodžio 18 d. 17 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. gruodžio 18 d., apie 13 val., matė per kambario langą, kaip du vyrai namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sumušė jo (duomenys neskelbtini) A. A.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendis naikintinas, o A. L. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas).

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

4.3. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo A. L. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. A. L. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 12.45 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, apklausiamas liudytoju, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) L. R. davė melagingus parodymus apie tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. 12 val. iki 2021 m. gruodžio 18 d. 17 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. gruodžio 18 d., apie 13 val., matė per kambario langą, kaip du vyrai namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sumušė jo (duomenys neskelbtini) A. A.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

5. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019, 2K-259-942/2019). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).

6. A. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai nepripažino. Teisiamajame posėdyje paaiškino, jog buvo iškviestas į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir pasirašė, kad sakys tiesą (t. 2, b. l. 34-35). Ikiteisminio tyrimo metu A. L., kaip liudytojas, sakė, kad buvo atvykęs pas A. A. ir ten buvo tris dienas, viską matė, kada A. A. sumušė kieme. To paneigti A. L. negali, nes tai yra tiesa. Su mašina A. L. važiavo į parduotuvę apsipirkti ir pametė telefoną, tai įvyko gal 14 dieną. Visur ieškojo telefono, bet niekur nerado. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), A. L. telefoną rado po automobiliu. Jam sakė, kad buvo skambinta iš jo telefono, bet tuo laiku A. L. telefono neturėjo (t. 1, b. l. 24-27). Taigi ikiteisminio tyrimo metu, tada dar būdamas liudytoju, A. L. parodė, kad įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) ir per langą matė, kaip du žmonės mušė jo (duomenys neskelbtini) A. A. Šių savo parodymų A. L. neatsižadėjo ir tapęs kaltinamuoju jau šioje byloje. Nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini) ir matė smurto vartojimą prieš A. A., patvirtina kaip liudytojais apklaustų A. A. (t. 1, b. l. 32-34; t. 2, b. l. 35-36) ir jo (duomenys neskelbtini) L. K. (t. 1, b. l. 50-53; t. 2, b. l. 36) parodymai.

7. Liudytojai M. P. (t. 1, b. l. 122-125; t. 2, b. l. 36) ir D. P. (t. 1, b. l. 104-113; t. 2, b. l. 36-37) parodė, kad muštynės aktualiu laiku (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikrai įvyko, tačiau priešingomis aplinkybėmis, t. y., jog A. A. mušė M. P., o ne atvirkščiai. Vis dėlto visų šių liudytojų parodymai patvirtina, kad aktualiu laiku – 2021 m. gruodžio 18 d., apie 13 val., – ir nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – muštynės tikrai vyko, kurių metu buvo sužalotas tiek A. A., tiek M. P. Nors A. L. neatpažino asmens, apie kurį davė parodymus, t. y. asmens, kuris neva sumušė A. A. (t. 1, b. l. 28-31), tačiau tai gali būti paaiškinta tuo, kad A. L. gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenančio A. A. kaimynų nepažįsta, be to, pačias muštynes, kaip jis teigė, matė pro langą, o ne būdamas šalia, vis dėlto ši aplinkybė niekaip pati savaime nedaro A. L. parodymų akivaizdžiai neteisingais. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmiausia 2022 m. balandžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. L. melagingų parodymų davimo (t. 1, b. l. 1-3), o tik po to 2022 m. birželio 27 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. A. sužalojimo (t. 2, b. l. 73-83). Pagal teismų informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)” duomenis baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. P. sužalojimo, kurioje nukentėjusiaisiais pripažinti M. P. ir D. P., vis dar nagrinėjama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose.

8. Taigi retrospektyvinė trijų ikiteisminių tyrimų analizė parodo, jog, siekdami pašalinti įrodymų tarpusavio prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ne laiku (nesavalaikiai) liudytojui A. L. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo, tokiu būdu šiuos parodymus eliminuodami iš įrodymų ištyrimo ir paties proceso apskritai, nes pagal BPK 20 straipsnio nuostatas jie tapo neleistinais. Apkaltinamasis nuosprendis A. L. iš esmės remiasi tik ryšio operatoriaus pateiktais duomenimis, jog A. L. telefonas aktualiu laiku nebuvo (nesijungė prie bazinių stočių) (duomenys neskelbtini), o buvo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-19). Vis dėlto tai išvestinis įrodymas, nes A. L. paaiškino, jog telefoną buvo palikęs (pametęs) (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė teismo posėdžio metu buvo ištirta, tačiau nebuvo įrodymais nei paneigta, nei patvirtinta. Nors sutiktina, kad nuteistojo A. L. keliamos versijos apie jo vykimą į (duomenys neskelbtini) pakeleivingomis transporto priemonėmis, ir telefono pametimą po automobiliu bei kito asmens telefono radimą ir pasinaudojimą juo, tačiau nepasisavinimą, yra mažai tikėtinos, tačiau nėra neįmanomos, o svarbiau tai, kad šios versijos nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigtos. Nė vienas iš liudytojų, kuriems neva laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d. skambino A. L., negalėjo be abejonių patvirtinti, kad bendravo būtent su A. L., o ne su kitu asmeniu.

8.1. Liudytojas K. A. parodė, kad rado praleistą skambutį ir perskambino. Kai skabino, atsiliepusiojo balsas buvo neaiškus ir kalbėjo nerišliai, todėl manė, kad žmogus išgėręs, ir padėjo ragelį. Liudytojas pažino, kad skambino vyriškas balsas, o ar kalbėjo A. L., pasakyti negalėjo (t. 2, b. l. 35). Liudytojas P. K. nurodė, kad A. L. jam gruodžio mėnesį skambino, tačiau jis telefoną buvo kažkur pasidėjęs ir negirdėjo, vis dėlto, radęs praleistą skambutį, neperskambino. Liudytojas, kad jam skambino būtent A. L., sužinojo iš policijos (t. 2, b. l. 48). Liudytoja L. G. nurodė, kad A. L. telefono numerį savo telefone turėjo, jis jai skambino 2021 metų gruodžio mėnesį, atpažino jį iš balso, skambinantysis norėjo su ja susipažinti (t. 2, b. l. 47-48). Dėl šios liudytojos parodymų teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad juos reikia vertinti kritiškai, nes, visų pirma, liudytoja L. G. su A. L. jau buvo susipažinusi anksčiau, todėl nuteistajam nebuvo pagrindo teigti, kad nori susipažinti dar kartą, o antra, šie asmenys, nors ir pažįstami iš anksčiau, tačiau reguliariai nebendravo, gyvai buvo susitikę prieš 8 metus, todėl mažai tikėtina, kad liudytoja galėjo A. L. atpažinti vien iš balso. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarti liudytojų parodymai nepaneigia nuteistojo A. L. versijos, jog 2021 m. gruodžio 16-18 d., kai jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), savo telefoną buvo pametęs ir juo galėjo pasinaudoti kitas asmuo.

8.2. Nepriimtina situacija, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų galbūt melagingų parodymų, siekiant tik kompensuoti įrodymų nepakankamumą vienai ar kitai faktinei aplinkybei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymų ir / ar kitų įrodymų tarpusavio prieštaravimams pašalinti, jų trūkumui kompensuoti, nebaigus tyrimo (nepriėmus galutinio sprendimo), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dalies liudytojų (A. L. ir L. K.) parodymų melagingumo, tokiu būdu eliminuojant vienai ginčo pusei reikšmingų liudytojų parodymus, tuo pačiu pripažįstant kitos pusės liudytojų parodymus. Taip siekiama, kad A. L. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl melagingų parodymų davimo būtų galima pagal prejudiciją remtis baudžiamosiose bylose dėl A. A. ir M. P. sužalojimų. Siekiant užtikrinti rugtyniško proceso įgyvendinimą, asmenų teisę į tinkamą gynybą ir teisinį tikrumą, ikiteisminiai tyrimai dėl liudytojų melagingų parodymų davimo turėtų būti pradedami tik užbaigus pagrindinį procesą ir baudžiamojoje byloje priėmus galutinį sprendimą dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. po to, kai įsiteisėtų nuosprendis dėl muštynėse dalyvavusių asmenų sužalojimų kvalifikavimo ir kaltininkų nustatymo.

9. Apibendrinant būtina pažymėti, jog teismas neabejoja, kad nurodomu laiku ir vietoje – 2021 m. gruodžio 18 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – vyko muštynės, kurių metu A. A. ir M. P. patyrė sužalojimus, nes šias faktines aplinkybes patvirtina bylos medžiagoje esantys įrodymai. Vis tik pareiga įrodyti, kas yra atsakingas už muštynių sukėlimą ir fizinio smurto vartojimą, taip pat, ar buvo pasinaudota būtinosios ginties institutu, tenka teisėsaugos institucijoms – ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui. Įrodymų trūkumo ir jų tarpusavio prieštaravimo problema negali būti sprendžiama tokiu būdu, kai teisėsaugos pareigūnų iškeltoms versijoms prieštaraujantys / nepalankūs įrodymai yra tiesiog eliminuojami iš proceso, kaip pavyzdžiui šiuo atveju, kai versijai, kad būtent A. A. vartojo fizinį smurtą prieš M. P. ir jį sužalojo, prieštaraujantys A. L. parodymai buvo įvertinti kaip melagingi ir dėl jų davimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors galutinis teismo sprendimas dėl A. A. ir M. P. sužalojimų, jų veiksmų kvalifikavimo ir kaltojo asmens nustatymo ne tik nebuvo įsiteisėjęs, bet net nebuvo priimtas, o ikiteisminiai tyrimai nebuvo užbaigti. Apygardos teismas nesako, kad A. L. parodymai yra neabejotinai teisingi, tačiau šiame proceso etape spręsti apie jų teisingumą ar melagingumą yra per anksti, be to, ir bylos medžiagoje esantys duomenys nepaneigia A. L. keltų versijų, nors jos ir atrodo mažai tikėtinos, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, nėra neįmanomos. Tuo labiau, kad A. L. negali būti perkelta pareiga įrodinėti savo nekaltumą, t. y. jog jis neteikė melagingų parodymų, nes jo kaltumą turi įrodyti valstybinį kaltinimą palaikanti pusė, tačiau, neskaitant A. L. priklausančio telefono numerio išklotinės, kurios duomenų kritiškas vertinimas jau buvo aptartas anksčiau, bylos medžiagoje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų A. L. kaltę padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

10. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl A. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su A. L. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįrodyta, kad jis 2022 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 12.45 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, apklausiamas liudytoju, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) L. R. davė melagingus parodymus apie tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. 12 val. iki 2021 m. gruodžio 18 d. 17 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. gruodžio 18 d., apie 13 val., matė per kambario langą, kaip du vyrai namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sumušė jo (duomenys neskelbtini) A. A.

12. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, daro išvadą, kad yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendį ir A. L. išteisinti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad A. L. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsniu 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.